SĄMONINGA INDIVIDO IR VISUOMENĖS HARMONIZACIJA

Harmonijos prigimtis ir padėtis. Harmonija savaime yra neįkainojama prigimtinė ir natūrali individo savybė. Darnus – reiškia ir sveikas, vientisas, ir proporcingas, gražus, ir laimingas. Žodis „individas“ kilo nuo lotyniško žodžio „individum“, reiškiančio „nedalomas“. Individo negalima padalinti į du. O jei individo kūnas ar protas nėra vientisi, jis kenčia, serga. Vidinę harmoniją atsinešame gimdami, o individo darną su kitais individais ir visuomene mokomės susikurti ir taikyti. Tėvai ir visuomenė ne visuomet yra įgalūs prisidėti. Ypač, jei jos patys neieškojo ir nerado. Išorinius dalykus - kūno proporcijas galima pagražinti, turtą – susikurti, „prichvatizuoti“, žinias - išmokti. Vidinius dalykus taip pat susikuriame, nors, kaip tai padaryti, mūsų visuomenėje ne tik nežinoma, bet ir protingai ar pasąmoningai slepiama. Tai, kad Lietuvoje stato ne Žinių ar Laisvės rūmus, o švaisto šimtamilijonines lėšas Valdovų rūmams, rodo, kokia atsilikusi yra Lietuva.

Išorinė harmonija.Jei žmonėms trūksta paviršutinių dalykų - žinių, turtų, valdžios, tuomet jie mokosi individualiai, įvairių švietimo įstaigų mokyklose, kursuose, daugiau deda pastangų, koncentruojasi, spaudžia save ir kitus, daugiau dirba. Tai vienpusis koncentracinis, pastanginis, sekinantis švietimas ir darbas. Jei visuomenėje ar valstybėje žinomas tik toks išorinis švietimas, tai jos nariai atsipalaidavimui vartoja daug alkoholio, narkotikų, beprotiškai kovoja dėl lyderystės, tyčiojasi iš kitų, vagia, smurtauja, žudo, žudosi, dažniau serga širdies ir proto ligomis. Prie tokių vienpusių šalių priklauso ir Lietuva. Čia ir tikėjimai yra vienpusiai – koncentraciniai. Jų atstovai bijo atsipalaidavimo, tiesos, meditacijos. Tai dar labiau iškreipia visuomenės fizinę, psichologinę ir dvasinę būklę.

Prisimenu, kad Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, Lietuvos psichologų sąjungos pirmininkas m.dr. Albinas Bagdonas sužinojęs, kad viena psichologė lanko mano vedamus meditacinius kursus, patarė jai kuo greičiau nuo jų bėgti. Ji nebuvo tokia baili, kaip bailokas pirmininkas. O prieš tai pats pirmininkas A.Bagdonas įkalbinėjo mane tapti psichologų sąjungos nariu. Aišku, žmogus bijojo ne tiek manęs ar meditacijos, nes nežinojo, kas tai yra, kiek nežinomybės ir savo vidaus.

Vienpusiškumo ir baimės kontekste verta paminėti ir Lietuvos tikėjimus, jų valdžią, kurie taip pat bijo savęs, atsipalaidavimo ir meditacijos. Lietuvos katalikų bažnyčia daugiausiai prisidėjo prie vienpusiškumo ir melo skleidimo apie meditaciją. Tai jau labai pablogino posovietinę dvasinę Lietuvos atmosferą ir toliau veiks dar blogiau. Lietuvoje jau užaugo nauja pusinukų karta. Daug melavo kunigas Arūnas Peškaitis [1], kiti kunigai. O žymiausiu Lietuvos dvasiniu melagiu tenka pripažinti kardinolą A.J Bačkį [2]. Pagal spaudos pranešimus tai jis invokavo arba „dvasiškai budino“ inauguruojamą prezidentę Dalią Grybauskaitę. Jo melas TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ 2006-02-26 d. apie ir metukų neturinčią religinę bendruomenę „Meditacijos centras Ojas“: „Ten tik pagauna į savo tinklą žmones, tai juos tiesiog prirakina ir išnaudoja, ir pavergia. Sakyčiau, savotiškai, yra užguiti“, - nepagrįstumu ir veidmainyste yra ne tik dvasinio, bet ir tiesiog melo viršūnė. Ko taip bijo A.J Bačkis, kad puola į televiziją ir ten apsuptas vyskupų meluoja? Kardinolą A.J.Bačkį, matyt, turėsime įrašyti Lietuvos tūkstantmečio dvasinių melagių priekyje. Kodėl tūkstantmetis senis taip puola naujagimį? Juk tai yra tik katalikybėje, o ne „Oje“. Tik katalikybėje neatšaukiamai ir nesąmoningai kūdikius pakrikštija ir taip juos prirakina, ir išnaudoja, ir pavergia. „Oje“ nėra nė vieno panašaus atvejo. Normalūs senukai džiaugiasi naujagimiais, juos globoja. Mes pasiruošę nuoširdžiai atsiprašyti kardinolo A.J.Bačkio, jei jo žodžiai bus pagrįsti faktais, pasirodys tiesa. Kol kas apgaubtas tūkstantmetine katalikybės aura kardinolas bailiai tyli. Nepalaiko drąsios Lietuvos įvaizdžio. Gerai, kad lietuviai jau beveik neseka inkvizicija ir kitokiais panašaus poveikio stalinistiniais ar hitleriniais tikėjimais. Dar geriau, kad stalinistinio ir hitlerinio tikėjimų šaknys jau pakirstos, išrautos. Tik inkvizicijos šaknys ir šakos patylom plėtojamos, bujoja ir plinta Lietuvoje. Visų tikėjimų pamatas - nemokšiškumas. Nesvarbu, ar tai liečia kokią nors teoriją – tikėjimą apie pinigus, maistą, lieknėjimą, tautą, klasę, rasę, dievą ar ką nors kita. Šiandien tikėjimai daugiausiai kenkia žmonijai. Išgirdus tokius melagingus invokatoriaus žodžius apie pažangią meditacinę religiją, galima geriau suprasti ir kardinolo dvasinių protėvių „tiesas“ apie šv. Brunoną.

	Prembuda dalijimosi momentu

Vidinė harmonija. Jei žmonėms trūksta vidinių, gilių dalykų - atsipalaidavimo, meilės, laisvės, laimės, tuomet jie vyksta į meditacinius kursus ir juose ieško, transformuojasi, per kursus gražėja, sveiksta, gerėja. Atvyksta mažiau ar daugiau pasimetę, įsibaiminę, įpykę, įsitempę, išsekę. Išvyksta giliau atradę save, įsidrąsinę, atsipalaidavę, užsipildę dvasia. Meditacija arba savižina yra nuostabiausias vaistas atsipalaiduoti ir dvasiškai atgimti. Dalijimasis su dvasios ieškotojais įkvepia kurti, vesti meditacinius kursus. Pasėtas atsipalaidavimas, meilė ar meditacija, kaip ir visa kita Žemėje auga, gausėja, grįžta žiedais, vaisiais. Vaisių visuomet daugiau nei sėklų. Taip gamta, Žemė, egzistencija, sąmonė paauga, pabunda, pagražėja, paevoliucionuoja. Yra šansas, kad dar daugiau žmonių su kūnu, gamta, ir su dvasia susijungs tausojančiai, per širdį, per meilę.

	Gyvas, natūralus sodas - aukščiausia šventykla. Meditatoriai sode prie Harmonijos Rūmų

Stebuklų stebuklas yra žmonių dvasinis budimas ir harmonizacija. Tai vyksta tik iš vidaus ir tai nepriklauso nuo kitų. Sėklai tai - išsiskleidimas per atsipalaidavimą, sudygimą, augimą. Sielai tai – atsipalaidavimas, išsiskleidimas per meditaciją, vidinį augimą, dvasingėjimą. Tai - darymas nedarant; absoliučiai atsipalaidavus ir liudijant. Tai kita mūsų pusė, kitas sparnas be kurio neįmanomos gyvybė, meilė, darna. Tai nepaprastai paprasta, tikra, matoma. Taip per sėklą pradeda tekėti gamtos energija, vitališkumas, per sielą – meilė, dvasios energija. Lyg laidais - elektra, žemyn upe - vanduo, ar lyg aukštyn kaminu – šiluma, ar kamienu - syvai. Tuo nereikia tikėti. Tekėjimas nėra tikėjimas. Tekėjimas - visuomet gyvas, lengvas, keliantis. Dalyvaukite tame ir tai patys patirsite. Dalyvaujant mūsų pačių ir visuomenės harmonizacijoje mūsų gyvenimas virsta laime, skrydžiu, ekstaze.

Buvę tobuliausi savo meto praeities gyviai liko tik fosilijose – suakmenėjusiuose jų kūnuose: prieš 380 mln. metų - žuvis [3], prieš 150 mln. metų – archeopteriksas [4, 5], prieš 47 mln. metų - primatas [6]. Visi šie senovės gyviai turėjo evoliucionuoti arba išnykti.

Tikėjimo fosilija - didžiausios pasaulyje šventyklos liekanos Luksore, Egiptas

Disharmonijos pasekmės. Neharmonizuojant savęs ir tuo nesidalijant su vaikais ir kitais žmonėmis, po mūsų Žemė liks plikesnė, bjauresnė, smurtiškesnė, ir patys panašūs išeisim. Žemė jau užteršta. Lietuva jau miršta. Kol kas čia per daug bedvasių žmonių, kurie vietoj savižinos ir saviharmonizacijos, siekia galių, valdžios, garbės, sterilizuoja žiniasklaidą, nepilnamečius ir visuomenę, valdo baimėmis, korumpuotais įsakymais, įstatymais, vis griežtėjančiom bausmėm. Bet tai aklavietė, gamtos ir dievų fosilizacija. Visi neharmoningi gyviai išliko tik fosilijose, o neharmoningi dievai - tik griuvėsiuose ir muziejuose.

Maži vaikai, Alzheimerio ligoniai, pirmykščiai žmonės, mankurtai sąmoningai visiškai neprisimena ryto ar praėjusios dienos. Dvasios mankurtai neprisimena praėjusių gyvenimų. Tai būtų normalu, jei į tai žiūrima, kaip į augimą, evoliucijos pakopą, kryptį, kuria derėtų eiti. Blogiau, jei tuo didžiuojamasi, aiškinama, kad dvasinis mankurtizmas ir yra norma. Tai sukelia dideles fizines ir dvasines kančias. Dėl to dvasios mankurtai besaikiai kabinasi į kūną, gyvenimą, ir net prie mirštančių prašančių to nedaryti žmonių kūnų jie priverstinai jungia aparatūrą, varinėja kraują, pumpuoja vidun maistą, orą, neleidžia jų kūnui mirti, nes patys bijo kūno mirties, išėjimo iš kūno. Tokių nemokšiškų ir net nusikaltėliškų atvejų daugėja, nes dabar tiesiog daugėja tobulos gyvybę palaikančios aparatūros. Greitai bus galima bausti neleidimu mirti. Keista ir vienpusiška, kad tie, kurie yra prieš mokslą, naujas technologijas ir prieš jų naudojimą pradedant žmogaus kūną, visaip juos naudoja ir net kankinančiai – jam mirštant. Tai destrukcija. Jie nežino, kur yra tikrosios įėjimo ir išėjimo į kūną durys. Jie kabinasi prie bet kokio kablio, dažnai net ne prie savo. Bet juos vis tiek išneša. Ne visuomet patogiai ir inteligentiškai. Turiu omenyje iš kūno. Pati egzistencija.

	Meditacija Tailando karalių sode

Harmonijos pasekmės.Teisingos durys įeiti ir išeiti iš kūno bei proto yra meditacija. Per meditaciją visuomet teisingai išeiname anapus kūno ir proto, ir teisingai sugrįžtame. Gyvendami ir mirdami. Oriai, kilniai, lengvai, palaimingai.

Vidų atsinešame iš praėjusių gyvenimų, išorė prisideda šiame gyvenime. Žmogui kūnas yra lyg raiteliui žirgas. Tik kūno negalima nusipirkti. Nors, gilau žiūrint, ir žirgą reikia užsiauginti. Vidus pereina į kitą gyvenimą, išorė – kūnas ir žymi proto dalis - suyra. Taip galime ir dalinti. Tai, kas mirštant suyra – išorė, paviršius; tai, kas pereina per mirtį, pereina į kitą gyvenimą – vidus, centras. Tuo galėjo Lietuvos piliečiai ir seimūnai įsitikinti klausdami ir žiūrėdami į Lietuvos svečią - Tibeto dvasinį vadovą Dalai Lamą. Deja, didžioji dauguma žmonių dar visai nepažino savo vidaus.

Ką čia paliksime ir kokie išeisime, priklauso nuo mūsų ketinimų ir veiksmų. Kol kas humaniškumo mokosi ir humaniškai gyvena tik nedidelė žmonijos dalis. Kita dalis kuria Žemėje pragarą. Užmušinėja medžius ir daro karstus, papuošalus, kryžius, besaikiai medžioja ir užmušinėja gyvūnus ir juos valgo.

	Esant geram orui traukia medituoti kundalini meditaciją sode

Jei religijoje yra leidžiama užmušti gyvūnus, kurių genomai skiriasi nuo žmogaus genomo tik keliolika arba tik keletą procentų ir tuo labiau juos valgyti, jei tokioje taip vadinamoje religijoje yra įsakymai, įstatymai, priverstinis ir nesąmoningas vaiko įtraukimas į ją, bausmės, išrinktumas ir nelygybė, tai netikra religija. Tai tik tikėjimas. Jame nėra humaniškumo, nėra lygybės, laisvės. Tik žodžiai.

Tikroje, humaniškoje religijoje nėra įsakymų, nėra įstatymų, išrinktųjų, nėra bausmių. Kaip ir moksle. Humanistinėje religijoje, kaip ir humanistinėje psichologijoje ar humanistiniame moksle mokoma sveikatos, tiesos, laisvės, lygybės, meilės, sąmoningumo tiesų, dėsnių. Jei jie neišmokti, tuomet yra ne nuodėmė, ne bausmė, o pasekmės – fizinės ir psichinės ligos, alkoholizmas, narkomanija, tyčiojimasis, melas, smurtas, žudynės ir savižudybės, muštynės, karai, kitos nelaimės. Taip yra šiandien Lietuvoje ir visame tikinčiame pasaulyje.

	Pati egzistencija, pats vitališkumas kelia meditatorių rankas

Tai galime ištaisyti. Jei padarytas blogas veiksmas, nusižengta egzistencinėms, evoliucinėms tiesoms, tai reikia ne dievų ar šventųjų prašyti atleidimo lyg genseko ar popiežiaus, o eiti tiesiai prie žmogaus, prie priežasčių ir pasekmių, ir jas pašalinti. Blogai užsukus automobilio rato varžtą ar apmelavus žmogų, reikia ne melstis ar prašyti šventųjų užtarimo, o gerai užsukti varžtą ir atsiprašyti žmogaus. Tai atveda žmogų į gilų atsipalaidavimą, bemintiškumą, širdies tylą. Dėlto nereikės atsipalaidavimui gerti alkoholio, ekstazei – vartoti narkotikų. Pati tiesa viduje sukurs atsipalaidavimą ir ekstazę. Pati egzistencija, pats vitališkumas pakelia nuotaiką, tiesuolio rankas – lyg Žemė ir dangus medžio šakas. Tai patiriama per meditaciją. Rankos pačios kyla ir pačios laikosi. Tai tikro dvasingumo, meilės, dalijimosi požymis.

Paranormalus alkoholio išaukštinimas, neva vynui virstant į Kristaus kraują, alkoholizuoja vaikus ir jaunimą. Ar vyksta alkoholio transformacija, parodytų alkotesterinis tyrimas

Lietuvos alkoholizacija ir sterilizacija. Stebina, kai kunigas per mišias laiko rankose alkoholio taurę, ją iškelia virš žmonių ir savęs, dievina vyną ir taip propaguoja alkoholizmą. Net tarp jaunimo, vaikų ir kūdikių. Moksliniai tyrimai rodo, kad jau žmogaus embrionas turi atmintį [7]. O ką ir kalbėti apie vaikus ir nepilnamečius. Paprastas medicininis tyrimas parodytų, kuo virsta vynas geriančio kunigo kūne. Lieka alkoholiu ar virsta Kristaus krauju? Taip katalikų kunigai ne tik skatina alkoholizmą, bet ir demonstruoja paranormalius reiškinius, sudarant šių reiškinių tikrumo įspūdį.

Viena vertus, keista, kad labai moralus katalikiškas Lietuvos Seimas neįtraukė į Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą alkoholio populiarinimo ir jo gėrimo skatinimo - ypač per mišias, kai visi jų dalyviai yra ypač atviri, imlūs ir jo neuždraudė. Juk ne tik jaunimas, bet jau ir vaikai bei kunigai vis dažniau prasigeria. Neįtraukė į įstatymą ir tyčiojimosi iš religijos. Užtat įtraukė draudimą tyčiotis iš tikėjimo. Tikėjimas - tai ne religija. Išeitų, kad jei žmogus tiki vyno virtimu krauju ar pagal tikėjimą - būrėjos kalte, tai galima ir gerti, ir būrėją sudeginti. Pagal Lietuvos ir lietuviško Seimo teisę, tai teisiška. Galiu patvirtinti, o jei reikia – galima ištirti, kad tai nei teisinga, nei tiesa. Patvirtinti vyno virtimą Kristaus krauju – atlikti pirmą katalikybėje dvasinį eksperimentą galėtų ir Lietuvos katalikų mokslo akademija. Kokia čia mokslo akademija, jei neatlieka eksperimentų? Mano atliktų tyrimų rezultatai ir įžvalga rodo, kad tokie paranormalūs tikėjimai sukelia ne tik įtampas ir poreikį atsipalaiduoti – alkoholizmą, bet ir daug kitų pašalinių poveikių - veidmainystę, destrukciją, korupciją.

Harmonijos padėtis Lietuvoje. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Seimas, prezidentūra ir Vyriausybė visaip ardo naujų pažangių ir darnių bendruomenių narius, diskriminuoja ir apiplėšinėja naujas religines bendruomenes. Jau esame rašę apie tai [8, 9]. Tarp jų ir apie valdininkų trukdymus Meditacijos centrui „Ojas“ statyti gyvenamąjį namą [10]. Bet vis išryškėja nauji faktai. Dabar atkreipsime dėmesį į Lietuvos katalikiškų valdininkų plėšikavimą ranka rankon su Lietuvos liūtu LEO LT.

Tikriausiai nustebtumėte, jei vien todėl, kad esate ne katalikas, o laisvamanis ar judaistas, tai mokate už duoną ar sūrį ketvirtadaliu ar trečdaliu daugiau. Kitaip monopolininkas prekės ar paslaugos jums tiesiog neparduos. Taip šiuo metu daro LR Seimo ir Vyriausybės bei LEO LT pavaldiniai – Rytų skirstomieji tinklai (RST), nes jiems taip neva liepia LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymas, akcinės bendrovės RST 2007-11-29 Valdybos sprendimas ir kita. Dėl to per vieną žiemos sezoną „Ojas“ gyvenamojo namo gyventojai permokėjo akcinei bendrovei LEO LT tūkstančius litų. Mat „Ojas“ naudoja ekologišką geoterminę šildymo sistemą, kuri veikia nuo elektros energijos. „Ojas“ gyventojai kelis metus, kol nebuvo ekologiškos šildymo sistemos net neįtarė tokios RST suktybės ir mokėjo pagal jų nurodymus

Praėjusią 2008–2009 metų žiemą iš maišo kyšančią ylą pastebėjome ir paprašėme perskaičiuoti mokesčius už elektrą. RST vadovai, neva remdamiesi tikėjimu, kad „Ojo“ gyvenamasis namas nėra katalikiška klebonija – tik tuomet mokama pigiau, nesileido į jokias kalbas ir per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą atsiuntė įsakymą dar primokėti virš 1500 Lt, nepaisant to, kad jau permokėta per 3500 Lt. „Ojas“ atsisakė vykdyti tokį šeimynišką „liūtukų“, LR vyriausybės ir Seimo įsakymą, ir paprašė pagrįsti savo tikėjimą Europos Sąjungos dvasia. Šiuo metu laukiame nediskriminuojančio RST atsakymo. Keisti tie tikėjimai ir tikintieji.

	Buda Krišnamurti

Pažangos ir harmonijos padėtis Lietuvoje ir jų ateitis. Lietuva pasaulyje velkasi mokslo ir pažangos gale. Taip yra tiek išoriniame, tiek ir vidiniame moksle. Individo ir visuomenės darnai būtina jų pažanga. Patyrimas ir dvasios mokslas rodo, kad meditatorius negali diskriminuoti, negali meluoti, apgaudinėti, negali smurtauti, nes meditacija ir harmonija dingsta. Meditacija yra širdies ir sielos augimo sąlyga ir būsena. Kaip medis neauga apgaudinėjamas, taip ir širdis bei siela. Širdžiai reikia meilės, sielai – gėrio, grožio ir tiesos. Ir laisvės, pažinimo, pažangos. To reikia ir Lietuvai, pasauliui. Štai kodėl ir Lietuvai, ir pasauliui reikalinga meditacija.

Ten, kur pabuvojo ar praėjo pažangus žmogus, meditatorius, vieta ir erdvė liko sveikesnės, turtingesnės, gražesnės, darnesnės, laisvesnės. Pažangiam harmoningam žmogui - meditatoriui nereikalingi jokie įsakymai, dogmos. Jie individą tik ardo. Jis pažino gyvą etiką, gyvą religiją. Jis junta ir jaučia tai, ką ir kita artima ar tolima būtybė, nes jis nestato sienų tarp savęs ir kito. Jokia mintis ar dogma jo neskiria nuo kito. Meditatorius dalijasi harmonija. Meditacijos pradmenų reikėtų mokyti jau darželyje, mokykloje. Tai būtų labai didelė nauda fizinei, psichinei ir dvasinei žmogaus gerovei.

Dar šiek tiek žvilgtelėkime į dvasios mokslą ir jo panaudojimą sąmoningai individo ir visuomenės harmonijai kurti. Liudijant protą matoma, kad mintis gimsta, kai viduje kuriame ir palaikome neteisingą polinkį, vertinimą arba kažką atskiriame nuo savęs, laikome kitu, kai sau ir kitam taikome skirtingas taisykles, kurias patys ir turime palaikyti. Lyg iškeltą vyno taurę ar virstantį medį, nes jie patys savaime nesilaiko. Dėl tokio nemokšiškumo ir veidmainiškumo vargstame, senkame. Lyg kryžių neštume. Taip, deja, elgiasi ne tik pavieniai nemokšos, bet ir Lietuvos Seimas, neseniai priėmęs Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kurį teisingiau būtų vadinti Nepilnamečių ir visuomenės viešosios informacijos sterilizacijos įstatymu. Ar seimūnai žino bent fizinės sterilizacijos pasekmes? Juk fizines ir viešosios informacijos sterilizacijas jau daug kartų taikė ir inkvizitoriai, ir fašistai, ir komunistai. Ir kastravo, ir degino knygas. Bet visuomet sterilizacijos baigdavosi tik dar didesnėmis nelaimėmis ir kančiomis. Galiausiai – pačios sterilizacijos sistemos griuvimu.

Egoistas išsikiša savo aukso šventyklomis, išrinktinumu, ego, triukšmingais jubiliejais, tradicijomis, valdovų rūmais; iš čia ir pragaras, kančia. Egzistencija nešvenčia jubiliejų; ji švenčia kiekvieną momentą. Egzistencija gyvybės, stiprybės ir palaimos semiasi ne iš praeities ar ateities, o iš momento, dabarties. Bet tai suprantame ir patiriame ne prote, o sąmonėje, kai išsiugdome gebą liudyti mintis. Ne pokalbiuose su „Dievu“, o širdies ir sąmonės tyloje. Anapus proto.

	Buda Ošo

Dvasingas žmogus neseka mintimis, emocijomis, jas liudija kol ištirpsta egzistencijoje, bemintiškume, gyvoje, takioje ramybėje. Lyg lašas okeane ar sėkla – daige, medyje. Iš čia ir rojus, palaima. Vienas buda sako: „Tyliai sėdint, nieko nedarant ir pavasaris ateina, ir žolė auga pati savaime“.

Nuostabu ir naudinga mums patiems ir visuomenei, jei mokomės, pažangėjame ir pradedame matyti bei suprasti vidaus ir išorės sąveiką, ir pagal tai harmonizuojame savo elgesį, gyvenimą. Link materijos veda mūsų protas ir rankos, link dvasios - mūsų akys ir širdys. Tai individą natūraliai, atpalaiduojančiai ir harmoningai sujungia per kūną su materija ir per sielą su dvasia. Ši harmonija vienovėje yra meditacija. Meditacijos kelias - laisvas, lengvas, įkvepiantis, ekstaziškas kelias, kurį statome ir kuriuo patys einame. Tai lyg gaivinantis ir maitinantis medis, kurį auginame ir kurio nektarą patys geriame.

Prembuda,
2009-08-25
publikuota BNS 2009-08-25