"Chaotiška" meditacija*1 dalis iš 7 | |
Įdomus sutapimas yra tai, kad jūsų meditacijos technika, kai išsilaisvinama per intensyvų, chaotišką kvėpavimą, išsivystė tuo pačiu metu, kai Vakaruose buvo taikomos tam tikros chaotiškos terapijos technikos. Pavyzdžiui, R. D. Laingo (R.D.Laing) teorija, kad šizofrenija nėra tai, su kuo reikėtų kovoti, bet tai, ką reikėtų savanoriškai išgyventi. Laingas yra sakęs, kad negali būti sveiko proto, kol nesi buvęs nesveiko proto ar išprotėjęs. Tuomet dar yra Wilhelmo Reicho (Wilhelm Reich) seksualinės energijos panaudojimas kūno blokams, sutampantiems su neuroze, išlaisvinti. Ši technika įkvėpė terapiją, vadinamą bioenergetika, taip pat pirminio riksmo terapiją. Ar šis sutapimas turi kokią nors reikšmę?
Žmogus pats savaime yra neurotiškas. Tai nėra taip, kad neurotiški yra tik keli žmonės – neurotiška yra pati žmonija. Tai nėra klausimas, kaip ištaisyti kelis asmenis. Tai yra klausimas, kaip išgydyti žmoniją kaip tokią. Neurozė yra "normali" būsena. Kai gimsti, gimsti neurotiškas. Tam yra priežasčių. Suprask priežastis, dėl kurių žmogus tampa "normaliai neurotiškas".
Neurozė yra įgimta. Pirmoji priežastis yra ta, kad žmogus yra vienintelis gyvūnas, kuris gimsta dar nevisiškai išsivystęs motinos įsčiose. Kiekvienas žmogaus gimimas yra per ankstyvas. Išskyrus žmogų, kiekvienas gyvūnas gimsta subrendęs; motinos jam iš tikrųjų labai nereikia. Žmogaus kūdikis yra visiškai bejėgis. Be motinos, be šeimos, be tėvų šalia jis negali išgyventi. Jis gimsta nesubrendęs.
Mokslininkai sako, kad devyni mėnesiai yra tik pusė reikalingo laikotarpio. Žmogaus kūdikiui reikėtų aštuoniolikos mėnesių motinos įsčiose. Tačiau čia kyla problemų: moterys negali nešioti kūdikio aštuoniolika mėnesių. Todėl kiekvienas gimimas yra tarsi per ankstyvas gimimas. Taip nutinka todėl, kad žmogus yra vienintelis gyvūnas, vaikštantis ant dviejų kojų, vertikalioje padėtyje. Žmogaus gimda, žmogaus kūnas nebuvo pritaikyti vertikaliai kūno padėčiai. Ši vertikali laikysena sukuria problemų, todėl kūdikis turi gimti anksčiau, nei iš tikrųjų yra subrendęs ir pasiruošęs gimti. Dėl to jo gyvenimo pradžia yra neurotiška – jis gimsta neišsivystęs.
Antra, net jeigu šią situaciją būtų galima pakeisti, vis tiek kiltų problemų. Ir vieną dieną mes galėsime ją pakeisti. Kai būsime pajėgūs būsimai žmonijai suteikti moksliškai sukurtą gimdą, tik tada galėsime tai pakeisti. Tačiau net ir tuomet kils problemų. Antroji problema, kuri yra dar gilesnė nei fiziologinė, yra psichologinė. Nė vienas gyvūnas nėra kultūrinamas, tačiau žmogus yra kultūrinamas. Jis turi pereiti auklėjimą ir sąlygojimą. Jam neleidžiama tiesiog būti tokiam, koks jis yra. Jis turi būti suformuotas pagal tam tikrą modelį. Tas modelis sukuria neurozę.
|  |
Tau neleidžiama būti savimi. Visuomenė suteikia tau tam tikrą modelį, formą. Tave ugdo ir formuoja pagal tam tikrą pavidalą. Tai reiškia represiją. Likusi tavo būties dalis yra represuojama. Leidžiama išreikšti tik fragmentą. Tai sukuria susiskaldymą, šizofreniškumą. Tavo proto fragmentui leidžiama reikštis visumos sąskaita. Didžiajai daliai neleidžiama išreikšti savęs. Jai net neleidžiama būti gyvai. Ji turi pasitraukti į tamsesnius tavo būties kampelius.
Tačiau ji išlieka ten ir tuomet kyla nuolatinis konfliktas. Fragmentas, kuriam visuomenė leidžia reikštis, ir didžioji dalis, kuriai visuomenė neleidžia reikštis, yra įtampoje, konflikte – nuolatiniame vidiniame konflikte. Taigi tu esi prieš save patį: tai ir yra neurozė.
Nė vienas žmogus nėra už save, kiekvienas žmogus yra prieš save patį. Žmogus yra prieš save patį. Taip visuomenė tave ugdo, formuoja, sąlygoja. Ši represija turi daugybę pasekmių.
Tu niekada negali jaustis atsipalaidavęs, nes didžiajai tavo būties daliai net neleidžiama egzistuoti, net neleidžiama būti sąmoningai. Didžioji tavo būties dalis yra nelaisvėje. Ir prisimink: fragmentas niekada negali būti laisvas. Ar gali padaryti medžio šaką laisvą, kai visas medis yra vergijoje? Fragmentas iš esmės yra visumos dalis, todėl net ir fragmentas mėgaujasi tik labai iliuzine laisve. O slopinama dalis nenustoja kovoti už galimybę išreikšti save.
Gyvenimui reikia išraiškos, gyvenimas yra išraiška. Jei neleidi gyvenimui reikštis, tuomet kuri ir kaupi sprogstamąsias jėgas. Jos galiausiai sprogs, ir tu subyrėsi į dalis. Šis susiskaldymas tavyje yra šizofrenija. Taigi kiekvienas žmogus yra šizofreniškas, susiskaldęs – susiskaldęs prieš save patį. Jis negali jaustis atsipalaidavęs, negali būti tyloje, negali būti palaimingas. Pragaras visada yra čia, ir kol netapsi vientisas, negalėsi išsilaisvinti iš šio pragaro.
Taigi, jei mane supranti, žmogus kaip toks yra šizofreniškas, neurotiškas. Todėl reikia kažko imtis, kas išlaisvintų šią neurozę, suartintų tavo susiskaldžiusias dalis. Tai, kas neišreikšta, turi būti išreikšta, o šis nuolatinis tavo proto, sąmonės vykdomas nesąmoningumo slopinimas turi būti panaikintas.
Visos senosios meditacijos technikos į tai neatsižvelgia, todėl jos patyrė nesėkmę. Meditacijos technikos egzistuoja jau labai seniai. Jos buvo žinomos visoje istorijoje, tačiau Buda, Jėzus, Mahavira – visi jie patyrė nesėkmę. Aš nenoriu pasakyti, kad jie patys nepasiekė suvokimo. Jie pasiekė, tačiau jie buvo išimtys, o išimtys tik patvirtina taisykles. Buda buvo prašvitęs, tačiau jis negalėjo padėti didesnei žmonijos daliai pasiekti prašvitimo. Jis buvo tiesiog išimtis.
Kodėl religija negalėjo būti didelė pagalba? Priežastis yra tokia: mes laikėme žmogų savaime suprantamu dalyku ir mokėme meditacijos technikų, kurios turėjo padėti žmogui tokiam, koks jis yra. Tačiau visos šios technikos gali padėti tik iki tam tikro laipsnio ir tik paviršiuje. Vidinis susiskaldymas išlieka; tu nepadarei nieko, kad jį ištirpintum.
Pavyzdžiui, yra zen technikos, Mahesho Yogi transcendentinė meditacija ir kitos technikos. Jos gali tau padėti iki tam tikro laipsnio. Jos gali tave nuraminti, tavo paviršius gali tapti ramesnis, tačiau tavo vidinei būčiai nieko nenutinka. Tai neįmanoma! Ir tam tikra prasme ši paviršinė ramybė yra pavojinga, nes vienaip ar kitaip tu vėl sprogsi. Iš esmės nieko neįvyko. Tu tiesiog išmokei savo sąmoningą protą būti ramesnėje, tylesnėje būsenoje.
*Ištrauka iš: Ošo "Meditacija. Ekstazės menas", 3 skyrius ""Chaotiška" meditacija" (OSHO. Meditation: The Art of Ecstasy. Chapter 3 "Chaotic Meditation")
Atnaujinta 2026-11-03 |