Katalikų išpuolių atgarsiai

Naujos skaudžių dvasinių išgyvenimų istorijos bereikalingai papildo nelaimingą Lietuvos dvasios istoriją. Seną dardantį Lietuvos dvasios vežimą reikėtų ne tik taisyti, bet ir tobulinti. Lietuvos dvasiai, kad ne tik neaugtų, bet ir mažėtų dvasinės žmonių kančios, reikalingas dvasinis gydymas. Ir vaistai žinomi.

2003 metais tik padavus dokumentus naujos labai humaniškos religinės bendruomenės Meditacijos Centras Ojas registracijai, išsigandę ir įpykę katalikai nuo davatkų iki fundamentalistų ir nuo kunigų iki kardinolo nusprendė dar įnirtingiau visaip tam trukdyti. Viena mergina – Neringa Mockutė – pabėgusi iš katalikybės į meditaciją dėl katalikų tikėjime keliamų vidinių konfliktų, per melą, apgaulę ir prievartą buvo visiškai bereikalingai ir nusikalstamai ištremta į psichiatrinę. Jos atvirą laišką raganų medžioklės atmosferą kūrusiai televizinio kanalo LNK „Srovių“ vedėjai Audrei Kudabienei ir kitus kai kuriuos tos istorijos niuansus galima rasti [ 1, 2, 3]. Neringa, dėl prieš ją naudotos dvasinės prievartos, neradusi teisingumo Lietuvoje, jau kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

Kitos moters Ilonos Gineitienės byla, dėl Kauno rajono apylinkės teisėjos Neringos Venckienės neteisėtai iš jos atimtų dviejų mažamečių dukrų, jau yra EŽTT. Šio teismo sprendimas buvo žadėtas dar pernai. Teisėja N.Venckienė, galimai dėl tokių korupcinių sprendimų vėliau paaukštinta į Kauno apygardos teisėjas, dabar plačiai žinoma dėl jos dukterėčios seksualinio tvirkininimo ir prievartavimo taip vadinamoje Kauno pedofilijos byloje, bei jos brolio Drąsiaus Kedžio veiksmų siekiant apsaugoti mažametę dukrą, nuo pedofilų.

Dvasiškai skaudžios istorijos dalyvė ir liudininkė neseniai atsiuntė į Oją savo įspūdžius iš dabartinės Lietuvos mokyklos ir psichiatrų darbo istorijos. Istorija atspindi ne tik mokyklos, medicinos, politikos, bet pagaliau ir bendrą šeimos dvasinę atmosferą bei jos poveikį ir pasekmes individui. Suluošintos dvasinės atmosferos įtaka ypač skaudi būna vaikams. Tai gana sunku laiku pastebėti, nes rezultatus paprastai pamatome tik jam užaugus.

Moters pavardė ir elektroninio pašto adresas Ojui žinoma. Ji rašo: „ Norejau, kad sita laiskeli duotumet perskaityt tai Neringai.

Su pagarba, SM

P.S. Labai prasau neviesinkit mano laiskelio, nes ir taip kenciu dideli skausma del sunaus netekties. O del meditacijos, jogos - tai teigiami dalykai, dvasios, sielos atgaiva. Tik neispruse zmones gali tai neigti. Gal jiems geriau "gydytis" vaistais reikia to ar nereikia.“

Nieko nedarant, niekas į gera nesikeičia. Tuo labiau, kai žmonės kenčia ir bijo, kad jų kančią valdžia, stiprieji ar tiesiog nemokšos, gali padidinti.

Skaityti tokius skaudžius sakinius ir nieko nedaryti – dvasinė išdavystė, dvasinė korupcija, kokioje jau skendi visa Lietuva.

Ojas neskelbs kenčiančios moters vardo ir laiško, bet pasinaudos tik jo ištraukomis. Ir tai, prašant motinai, kai kur nutylint faktus, nors būtent realūs faktai ir nurodo ką ir kaip reikia daryti, kad ekonomiškai, psichologiškai ir dvasiškai puolusi Lietuva keltųsi.

Moteris, pavadinkime ją sūnaus motina - SM, rašo: „ Sveiki. Perskaiciau straipsni apie mergaite Neringa ir labai jos pagailo kad turi tokius artimuosius, o ypac mama. Jos mamai paciai reiktu pabuvoti tokioje istaigoje per prievarta <...> Vaikas sirgo potrauminiu sindromu nes tevas pastoviai terorizavo visa seima, niekino, o ypac sunu, nes jis buvo vyriausias seimoje ir kai musdavo mane vyras, vaikas budamas jau kokiu 4 metuku bandydavo teva atplest nuo manes, kad nemustu. Taip palaipsniui vaikui issivyste depresija, jis tapo jautrus, bet buvo labai geras vaikas mokesi beveik desimtukais. <..> klasiokai pradejo is jo tyčiotis <..> patycios tiek suintensyvejo kad sunus pjoves venas.<..>“

Po to jis persikėlė į kitą mokyklą, kur sužinoję jo praeitį klasiokai ir net draugė iš jo tyčiojosi, kaip ir įprasta tikinčiose Lietuvos mokyklose. Iš vaiko irgi tyčiojamasi namie, bažnyčioje, jis laikomas kaltu vien dėl to, kad gimė... Vaikas nieko netyrinėjo, nežino ką daryti. Jis turi patyrimą, tikėjimus ir jais tiki. Jis irgi pradeda tyčiotis. Pradžioje tai lyg ir padeda. Tačiau visos patyčios ir tos, kuriomis tyčiojamės iš kitų, viduje lieka. Jos vėliau kankinančiai veiks besityčiojančiųjų likimus. Tikėjimo piktžolės sugrįš, sugražindamos tikėjimo tyčiojimusi nauda, vaisius. Keiskime tikėjimus į dėmesingus tyrinėjimus ir žinojimą, humanizmą. Apmaudu, kad vaikai mokyklose ir žmonės gyvenime nemokomi patyčių transformacijos į laimę ir meilę vaistų – meditacijos.

Galiausiai SM sūnus ankstyvoje vaikystėje patyręs tėvo prievartą, o vėliau klasiokų ir pagaliau psichiatrų „gydymą“ – nusižudė.

SM rašo: „ Dar buvo daug kanciu. Nors sunu persekiojo visi simptomai igyti ligonineje nuo gydymo, jis sugebejo baigti mokykla su pagyrimu ir istoti i aukstają, taciau kiekviena diena gyvent jam buvo kancia. Persekiojo tie patys simptomai, kurie atsirado po gydymo ligonineje. Nors po to ejo pas ivairiausius gydytojus, skyre vaistus jam, nuo ju tik pablogedavo. Nevartoti taip pat negalėjo, nes bijojo kad dar labiau pabloges; kaip sake jam gydytojai. Lankesi pas psichoterapeuta .....o praejus 2 val. po jo konsultacijos ... pasikore. Nebeturiu vaiko<..>“

Mes užjaučiame SM ir kitus panašaus likimo Lietuvos žmones, visų pirma moteris ir vaikus, nes jie yra silpniausia mūsų visuomenės dalis, ir darome viską, ką galime, kad padėtis gerėtų.

Reikia žinoti, kad vyriausiam vaikui paprastai tenka didžiausia tėvų įpročių, tikėjimų ir tradicijų porcija. Be to, tėvai dažniau reikalauja ir tyčiojasi iš sūnų, motinos – iš dukterų. Taip buvo abiem šiais atvejais.

Dar sunkiau vaikams būna, kai psichologinius ir dvasinius išpuolius prieš juos rengia ir bažnyčia, ir politikai, ir žiniasklaida. Neringos atveju, tiesioginius ir netiesioginius psichologinius ir dvasinius išpuolius prieš ją rengė laikraščiai „Respublika“, „Lietuvos rytas“, tarptautinės organizacijos Transparency International tyrimų pagrindu pripažinti korumpuočiausiais laikraščiais, kunigas Arūnas Peškaitis, kiti kunigai, kardinolas A.J.Bačkis, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus, prezidentas Valdas Adamkus ir dar daugelis kitų [ 4, 5, 6].
Įpročiai, tradicijos ir tikėjimai pasiglemžia vis naujas aukas, nors mes galime pakeisti nelaimes į laimes, kančias į džiaugsmus. Reikia, kad Lietuva ne tik ekonomiškai, bet ir dvasiškai pažangėtų, mokyklose, universitetuose ir gyvenime pradėtų taikyti meditaciją. Indija po serijos šiemet nuvilnijusių jaunimo savižudybių tai jau siūlo mokykloms ir universitetams. Seni tikėjimai, kaip ir senos technologijos ar senas mokslas neatsako į šiandienines problemas. Faktiškai šiandieninių problemų šaknys glūdi senose technologijose, sename moksle ir senuose įpročiuose bei tikėjimuose.

Žemiau pateikiame ir Neringos atsakymą motinai, liūdnos jos sūnaus likimo istorijos dalyvei ir liudininkei.

Sveiki,

	Po katalikiškos psichiatrinės 'gydymo'

Rašo Jums Neringa, kuriai Jūs adresavote savo laišką, perskaičiusi mano istoriją Meditacijos centro "Ojas" tinklalapyje.

Jūsų laišką gavau, perskaičiau. Jūsų istorija daug kuo panaši į manąją, todėl man labai suprantama. Mano atvejis viena prasme sunkesnis. Mylintis tėvas mirė, o nemylinti motina liko. Jūsų atveju, jūs kaip supratinga ir mylinti motina buvote greta savo sūnaus.

Aš labai džiaugiuosi ir esu laiminga (todėl manęs gailėti visiškai nėra jokio reikalo), kad atradau meditaciją ir jos dėka man pavyko ne tik be psichiatrų išspręsti savo vidines (emocines ir psichologines) problemas, bet ir iš esmės pakeisti savo gyvenimą - sakyti, daryti ir elgtis iš savo vidaus bei prisiimti atsakomybę už savo emocinę, psichologinę ir dvasinę būseną. Iš to kasdien patiriu labai daug džiaugsmo ir meilės, o mano gyvenimas dabar spalvingas kaip niekuomet.

Esu labai dėkinga Meditacijos centrui "Ojas" ir jo lyderiui - meditacijos meistrui Prembudai, kuris mane labai palaikė tuomet, kai patys artimiausi giminaičiai - mama ir sesuo norėjo iš manęs padaryti "psichikos ligonę". Šis palaikymas buvo ypač neįkainojamas tuomet, kai praėjus beveik 3 mėn. po mano "įkalinimo" psichiatrinėje ligoninėje mirė mano tėtis. Meditacijos meistro Prembudos įžvalgos, išsakymai apie situaciją, straipsniai,  nuoširdūs ir sąmoningi išsakymai mano situacijos tema mano širdžiai buvo kaip nektaras, be kurio tinkamai praeiti visą anuometinę situaciją man būtų buvę gerokai sunkiau.

Dabar ir toliau kasdien medituoju, jokia psichiatrų ar psichologų pagalba man nėra reikalinga jau septinti metai. Santykiai su seserimi - visiškai nutrūko po to, kai ji prieš maždaug keturis metus neatsiliepė į mano kvietimą susitikti. Su mama bendrauju labai formaliai, labai sunku atsiverti širdimi. Apie mano buvimą psichiatrinėje ir visą anuometinę situaciją su ja nekalbame. Jaučiu, kad ji ir šiandien man nepritaria dėl mano pasirinkimo - medituoti.

Ačiū, kad pasidalinote.

Nuoširdžiai,

Neringa

[1] Atviras laiškas LNK falsifikatoriams, Neringa, http://www.dhyan.eu, 2003-08-14
[2] Išprotėjantys katalikų vaikai nori medituoti, Prembuda, http://www.dhyan.eu, 2003-06-18
[3] Teismas: inkvizicijos žala meditatorei 110 000 Litų, Prembuda, http://www.dhyan.eu, 2008-07-10
[4] Kodėl katalikai fundamentalistai ir kardinolas šmeižia ir meluoja?, Prembuda, http://www.dhyan.eu, 2006-02-28
[5] Lietuvoje ir “Savaitėje su TV” – melas ir opiumas liaudžiai, Prembuda, http://www.dhyan.eu, BNS, 2008-12-21
[6] Kunigai ir LTV ieško sektų ir sekso, o Ojas – lygybės ir laisvės Lietuvai, Prembuda, http://www.dhyan.eu, BNS, 2007-10-31