Meditacijos mokyklos absolventės aidai | |
IV laidos absolventė Ma Sangit Meditacijos mokyklą lankė 2003-2006 m. Pateikiame ištraukas iš jos Meditacijos mokyklos diplominio darbo
Per pirmuosius Meditacijos mokyklos (MM) mėnesius
patyriau didelį vidinį džiaugsmą, kad pagaliau radau meditaciją kaip būdą iš esmės keisti save ir savo gyvenimą, bei atsipalaidavimą, kad daugiau nebereikės blaškytis nuo vieno dvasinio mokymo prie kito. (Apie Ma Sangit kelionę iki Meditacijos centro galite skaityti publikacijoje
Išprotėjantys katalikų vaikai nori medituoti
(2003.06.18) ir jos
Atvirame laiške
(2003.08.14)).
Per MM pirmuosius studijų metus
pamačiau, kad didžioji mano visų vidinių problemų priežastis ir yra visų pirma psichologinė priklausomybė ir susikabinimas su mama. Pradėjau laisvintis, žiūrėti vidun ir priėjau tas vidines mane gaivinančias gijas, kurias jaučiau vaikystėje ir kurias buvau pamynusi, nes jos neatitiko mano mamos planų, idėjų, norų ir įsivaizdavimų.
Antroji priklausomybė, kurią pastebėjau ir laisvinausi per MM, buvo man dvasinį gerbūvį užtikrinusi katalikų bažnyčia. Per MM supratau labai žalojantį jos poveikį ir net dabar nesuprantu, kaip taip galėjau ištisus beveik trylika metų praktikuoti katalikybę ir to nematyti. Per MM pamačiau giliai vidujai prisiimtus savęs menkinimo, žeminimo, susitraukimo, prievartinio paklusnumo tėvams ir nuolankumo modelius. Taip pat, kad atsakomybę už savo dvasinę gerovę ir skleidimąsi buvau aklai patikėjusi katalikų bažnyčiai.
Jau
antrame MM kurse pamačiau ir pajutau, kad per rankas neteka vitalinė energija rankų plaštakos sustingę, plaštakų sąnariai patinę, nelankstūs, dažnai šąla. Antrame MM kurse per 21-os dienos pavasarinį dinaminės ciklą pajutau, kaip rankos atgyja, tarsi atitirpsta. Tuomet taip ir prasidėjo rankų atgijimo procesas, kuris dar tęsiasi iki šiol. Labai patinka justi, kai per dinaminės stop fazę rankose labai gyvai teka energija, plaštakos, rankų pirštai atgyja, jaučiu vidinius mikro-virpesius fiziniame kūne. Neseniai pradėjau per stop fazę jausti labai
atpalaiduojantį energijos tekėjimą kojose labai malonius, subtilius virpesius kraujagyslėse. Kaip nuojauta sako, tai tikriausiai bus atsakymas į išsiplėtusių kojų venų problemą.
Emocinio kūno studijoms skirtos MM praktikos pakeitė tai, kad gyvenime intensyviau pradėjau jausti emocijas ir taikyti jų transformaciją. Jeigu iki MM problema gyvenime būdavo kaip prieiti prie vitalinės energijos
nepatirdavau daug džiaugsmo, nepriėjau prie pykčio, tai baigus MM turiu gyvenime būti atidi, kad taikyčiau transformuotas neigiamas emocijas ir viduje apčiuopus baimę eičiau į ją.
<...>
Ketvirtaisiais MM metais
daugiau įsisąmoninau ir savyje aiškiai galėjau matyti astralinį kūną, kaip minčių, idėjų, planų, sugalvojimų sankaupą ir nesąmoningą palaikymą, prisikabinimą prie jų.
Per MM ne tik atradau ir gyvenime pradėjau naudoti energijos tekėjimo orientyrus, bet ir pamačiau, kad kiekvienu atveju aš esu laisva ir renkuosi ar ieškoti energijos, ar prie jos eiti, ir ar ją radus eiti su ja, ar su galvojimu.
|