1999 Nr.3
Ošo meditacijos centro "Ojas"
lyderis Mečislovas Vrubliauskas
MEDITACIJOS ESMĖ IR PRAKTIKA (3) | |
Praktikuojant meditacijas
keletą dalykų pravartu žinoti iš anksto.
Pirma, meditaciją galima supainioti su
įsivaizdavimu. Aš nesu prieš malonias svajones, bet kai jas vadina meditacijomis, tai
klaidina visuomenę.
Meditacija yra tikra, kaip ir augimas, bet jos
gilėjimui ir augimui kartais reikalingas sodininkas; kitaip meilės ir sąmoningumo
žiedai nepasirodys ir klaidingai bus suprasta, kad meditacijos ir nėra.
Antra, augant sąmoningumui, atsiranda tylos,
grožio momentai. Tuo metu protas vėl išlenda ir pareiškia: "Žiūrėk aš
medituoju." Ne, protas negali medituoti. Žinokite, jei meditacija atsitiko, protas
dingo. Net ir jūs dingote. Bet tas dingimas palaimingas ir absoliučiai sąmoningas. Tai
tuojau pastebės ir kiti. Net jei jūs nieko nedarysite, kad kiti pastebėtų, kiti vis
tiek pastebės. Aplink jus bus matoma aura. Ta aura - tai jūsų subtilių kūnų
energija. Jos negalima paslėpti. Tokia aura byloja, kad jumyse vyksta transformacija.
Prasideda širdies, sąmoningumo žydėjimas.
Meditacija yra dvasinis reiškinys. Bet ji negali
atsitikti, kol žmonėms trūksta energijos ir jie yra įstrigę kūne, jausmuose ar prote
- jie yra susitapatinę su jais ir net nežino, kad pastarieji tėra tik kaip lukštas
kiaušiniui ar žievė sėklai. Meditatorius yra viduje ir pasirodo trūkus lukštui.
Žmogus jaučia, kad kažkas ne taip, bet nežino, ką reikėtų daryti, kad atsiskleistų
vidinė jo esybė. Todėl dvasios Meistras kartais būna kaip paukštė, kuri peri
paukščiuką, kartais kaip sodininkas, sodinantis sėklą. Sielos atsitapatinimas nuo
kūno, jausmų ir proto yra fundamentas meditacijai atsitikti.Taip gimsta liudijimas.
Meditacijai padeda tinkamai parinkta muzika,
paruošta vieta, laisvi rūbai, tinkamas nusiteikimas. Nereikėtų medituoti tuojau po
valgio, stipriau susijaudinus. Pradėti reikėtų nuo katarsinių meditacijų. Pasirenkant
meditaciją reikėtų žinoti, kokiam metui ji tinka. Štai Ošo dinaminę meditaciją
geriausia praktikuoti saulėtekyje, kai visa gamta bunda, kai visa egzistencija palaiko
energijų budimą, o tarkim, trečios akies aktyvinimo meditacijas geriau praktikuoti
vakare. Apie praktinę meditaciją plačiau galima paskaityti kol kas vienintelėje
lietuviškoje knygoje: Ošo "Meditacija - pirmoji ir galutinė laisvė. Praktinis
vadovas", kurią išleido Ošo meditacijos centras "Odžas", o vertė šių
eilučių autorius. Tai nesenstanti knyga.
Toliau šiek tiek pasidalinsiu mintimis apie
svarbiausias mūsų krašto meditatorių kliūtis. Tai mano gal dešimties metų
meditacinių ieškojimų ir atradimų patyrimas. Jis ypač išaugo per pastaruosius dvejus
metus, kai centre gimė meditacijos mokykla.
Pirma Lietuvos meditatoriaus bėda yra ta, kad jis
nuo pat vaikystės atpratinamas jausti - jausti save ir kitus. Vaikai Lietuvoje
primygtinai raginami mąstyti, būti greitesniais už kompiuterius. Verslui, prestižui,
sėkmei - visur kur vertinama poza, įvaizdis. Bet pačiai vaiko esybei - tai nelaimė.
Nejaučiant savęs, nesidalijant su pasauliu savo energijomis, savimi, vaiko esybė
nustoja augti. Jam įskiepijama dirbtina jo ir pasaulio vizija, su kuria jis susitapatina.
Taip jam lengviau būti efektyviu gyvenime, išlikti. Bet viskas, kas dirbtina, neauga. Po
to, jau būdamas senas, žmogus aptinka, kad kažkur viduje jis taip ir liko vaikas.
Dėl emocijų slopinimo daugelis žmonių vėliau
skundžiasi stuburo skausmais ties juosmeniu. Pora pirštų žemiau bambos yra antra
čakra - fizinio ir vitalinio ar emocinio kūno susitikimo vieta. Šie skausmai kyla dėl
energijos blokavimo vitaliniame kūne, nes ji negali kilti aukštyn. Vaistai padeda tik
trumpam. Neretai dėl emocinių energijų blokavimo žmonėms trūksta ir energijos
gyventi, džiaugtis gyvenimu. Ateityje tai gresia depresija. Tarp pradedančiųjų
meditatorių tai beveik šimtaprocentinė kliūtis. Praėjimui pro šią kliūtį tenka
reblokuoti, išlaisvinti nuslopintas emocijas: žmonės atgyja, atgauna vaikystės
gaivumą, gyvenimo džiaugsmą, tikrus pojūčius. Kažkas tikro sugrįžta į jų
gyvenimą. Po to meditatoriui tenka mokytis emocines energijas transformuoti ir įkūnyti
gyvenime. Bet kuri emocija gali virsti į meilę, bet kuri energija gali būti įkūnyta
kūrybiškai. Tad derėtų mokyti vaikus jau nuo kūdikystės.
Pavyzdžiui, vaikui įteigiama, kad reikia būti
kukliam. Šie teiginiai įskiepijami trečiame, astraliniame vaiko kūne, kurie po to
persiduoda ir valdo vitalinį ar emocijų kūną. Vaikas to neįsisąmonina, bet kad tie
teiginiai išliktų, reikia nuolatinės proto nuostatos. Toks vaikas niekuomet negalės
atsipalaiduoti, nejaus vidinės tylos ir ramybės. Jo prote įtampa liks visą gyvenimą.
Proto įtampa kurs klaidžiojančias mintis, trukdančias jausti. O atpalaiduojant protą,
prasidės atvirkštinis procesas. Ilgai slopintos emocijos veršis pykčiu ir agresija
visuomenei, vaiką auklėjusiems tėvams ir mokytojams. Vaikams ir tėvams bus sunku
suprasti tarpusavio konflikto priežastis.
Neretai kūno, emocijų ir proto atpalaidavimo
paaugliai ieško narkotikuose. Per narkotikus, nors ir iš toli, jie pamato vidinius
turtus, kurių ieško. Sunku atsitraukti juos pamačius, palietus ar net paragavus.
Naudojant narkotikus jie ir liks tik kaip miražas. Vienintelis tikras būdas prie jų
prieiti ir jais tinkamai naudotis yra meditacija.
Ypatingai daug įtampų ir blokų lietuvių, kaip ir
kitų krikščionių, protuose yra susiję su kūnu, su seksualumu.Tikinti moteris mano,
kad dėl pirmosios nuodėmės ji, pavyzdžiui, turi gimdyti skausmuose. Dėl skausmo
baimės motina dieną sąmoningai ar nesąmoningai priešinasi vaiko gimimui. Dėl to
dauguma kūdikių gimsta naktį. Dabar inteligentiškesni medikai išmoko moteris
atsipalaiduoti ir šios gimdo be skausmo. Deja, tai dar netapo įprasta. Daugelio ligų,
skausmų, depresijų priežasčių medikai, psichologai ir psichiatrai dar nemato, nes jų
dėmesys sutelktas tik į fizinį kūną. Iš kitos pusės, ir dauguma religijų labiau
užsiėmusios tikėjimu nei realiu dvasiniu augimu. Meditacija padeda pajusti ir
įsisąmoninti subtilesnius savo kūnus - vitalinį, astralinį, mentalinį, juos
aktyvuoti, balansuoti. Kitaip dvasinis augimas beveik neįmanomas.
Štai vienos moters, kelis metus praktikuojančios
meditaciją, pasakojimas: "Daug kas dabar jaučiasi kitaip: vaikai, tėvai. Kitoks
darbas, seksas, norai
Viskas iš esmės keičiasi. Bendravimas su vaikais darosi
švelnesnis, atviresnis. Dabar sunku suprasti, kaip aš galėjau naudoti prievartą,
mušti, rėkti. Dukra dažnai skųsdavosi skausmais, sirgdavo sąnarių uždegimais.
Jaučiu, kaip bendraujant širdimi vaikai atsigauna. Medituojant vaikai visiškai nustojo
sirgę. Man pačiai dingo astma, kitos ligos.
Taip aiškiai juntama ta meditatyvi erdvė, kurioje
aš gyvenu. Pakliuvusi į grubią erdvę jaučiu, kad greitai apsunkstu, išsenku. Erdvės
teršalai pradeda lįsti į mane: aš teršiuosi, o erdvė darosi švaresnė,
minkštesnė. Po to turiu medituoti, kad apsivalyčiau ir vėl gerai jausčiausi
Seksas, kokį aš jį pažinau anksčiau, neturėjo
subtilumo, trūko įsijautimo. Dabar mylintis aiškiai juntu energiją, kūnas tarsi
dingsta ir jaučiamas energijos tekėjimas, dalijimasis energijomis
Būna momentai, kai
jaučiu, jog susilieju į kažkokią visumą, kai sunku pasakyti, kur mano kūnas, o kur
ne mano. Tai toks lengvumas, kai jaučiuosi tarsi būčiau be kūno, be svorio. Po to -
jausmas lyg būčiau užsipildžiusi
Per meditacijas vis dažniau jaučiu, kaip apie mane
susikuria kažkoks laukas, kuris tarsi gaubia visą kūną. Prieš keletą dienų per
satsangą pajutau, kad mane supa meilė kaip šaltinis, iš kurio aš atsigeriu."
Pradėjęs medituoti, pajutęs vidinę energiją,
vidinį džiaugsmą ir grožį žmogus žino, kad dabar jis yra savo likimo tikrasis
šeimininkas.
Ošo sako: "Jūs amžinas. Jūs visuomet ten
[viduje] buvote ir visuomet ten būsite - įvairiose formose ir galiausiai beformėje
būsenoje. Bet jūs negalite būti suardytas - jūs nesuardomas. Šis patyrimas
išlaisvina jus nuo visų baimių. O baimių dingimas yra laisvės atsiradimas. Baimių
dingimas yra meilės atsiradimas. Dabar jūs galite dalintis. Dabar galite duoti tiek kiek
norite, nes dabar jūs esate gyvybinių vandenų šaltinis
Visa tai ten jau yra, belieka tik atrasti."
Atrasti padeda meditacija.
|