Kaip gimsta teisimas, galvojimas? Ar jis buvo būtinas evoliucijoje?*

Dėl tikėjimų jau tūkstančiai žmonių žuvo, dar tūkstančiai ir toliau kenčia, žudo ir yra žudomi. Vertybė tikėjime yra ne laisvė, tiesa, kurios yra anapus proto ir vaizduotės, bet dogma, vertinimas, doktrina, tradicija, teisimas, teisė. Tikėjimas įkvepia karui, kovai, gal net laikinai pergalei, bet ne meilei, darnai, taikai, tiesai. Tikėjimas priklauso nuo dievo, jo mesijo, šventraščio, bažnyčios ir jos vedlio. O šie nuo tikinčiųjų. Tikėjimai skirtingi ir tarpusavyje kariauja, o tai sukelia didelį Žemės sunaikinimo pavojų. Meilė niekuomet neina su tikėjimu, o tik su tiesa ir laisve, nors suvaidinti ar patikėti, jog tai meilė, gali ir tikintis. Tiesa visur ta pati ir amžina, ir nepriklauso nuo valstybės, tautos, tikėjimo, parlamento rinkimų rezultatų, jų įstatymų ir teisininkų, ir panašiai.

Tarp mamos ir mažo vaiko teka meilė. Net ir gyvūnijos pasaulyje. Mažas vaikas gali džiaugtis pasauliu, kitu vaiku ir būti laimingas. Tikintis jaunuolis jau nesusikalba su kitatikiais, mylėdamas negali su jais tuoktis. Tikintis yra siauresnis, ribotesnis, nejautresnis, bukesnis. Tikintis susiaurėja nuo tiesos iki tikėjimo tiesos. Tik įsivaizduokite tikintį medį, paukštį, gyvūną. Jie sukurtų ceremonijas, tradicijas, ritualus, dėl tikėjimo pradėtų kovoti su kitais gyvūnais, tikriausiai išsektų ir išnyktų. Matyt, todėl tikinčių gyvūnų ir nėra. Jie neatlaikė evoliucijos spaudimo ir išnyko. Tikėjimas byloja apie negalią aprėpti visą situaciją, save, egzistenciją. Tikintys net nejaučia vitališkumo, jo tekėjimo.

Tikintis negali neteisti, nes vitalinė energija neteka pagal tikėjimus ir spaudžia. Jis ieško katarsio, kratosi, virpa, tamposi, vaiposi, mėto pomidorus, bėga nuo buliaus ar jį erzina, save plaka. Elektros ir vitalinė energijos neteka pagal žmonių mintis ir maldas. Taip, mintys ir maldos šiek tiek gali nukreipti vitalinę energiją, kaip ir paklodė bulių, bet tai nepereis per mirtį ir dėl to viskas, kas sukurta protu ir tikėjimu, – mirs, žlugs. Tai atveria šansą meilei ir palaimai. Giliai tikinčiam nesvarbu gyvybė, meilė. Daugiausia dėl tikėjimų išžudyta ir toliau žudoma. Labai tikintis negali mylėti; žmogus gali arba mylėti, arba tikėti. Tikėjimas yra susitapatinimas, o giliai meilei būtinas atsivėrimas, absoliutus atsivėrimas ir atsitapatinimas. Tikra meilė neturi saviškių, artimų ir tolimų, ir yra virš visų minčių, dogmų, tradicijų ir doktrinų. Gerai, kad visa gamta ir visas dangus netikintys. Iš tikrųjų pragaras Žemėje ir, atrodo, jau ir danguje gerais norais ir gerais tikėjimais grįstas.

Žiūrėkite į gėlę jos nevertindami, neteisdami, tiesiog į ją žiūrėkite ir leiskite jos energijai tekėti į jus, o jūsų energijai, sąmonei tekėti į ją ir tuomet sužinosite, kas yra realybė, tiesa, palaima, kas yra neteisimas ir meilė. Meilei, meditacijai, tiesai būtinas neteisimas, nevertinimas, tyla. Tiesa yra. Meilei būtinas užėjimas anapus proto ir galvojimo. Tai labai paprasta, natūralu, labai lengva. Sunku tik įsikibus į turtus, seksą, malonumus, valdžią, šlovę, tikėjimą. Kitaip viskas yra natūralu ir lengva. Paimkite mylimo žmogaus ranką ir tiesiog jauskite. Nesistenkite neteisti. Geriau juskite, žiūrėkite, jauskite. Tuomet neteisimas, meilė ir liudijimas ateis savaime.

Ne tikėkite, o tekėkite. Tekėjimas yra gyvas tikėjimas, o tikėjimas yra negyvas tekėjimas. Tekant energijai jūs galite pamatyti, iš kur ji teka, ir sąmoningai į ją atsakyti. Supratus, iš kur ir kaip vitališkumas teka ir transformuojasi, tikėjimas dingsta, o tekėjimas, gyvybė dar suaktyvėja, supalaimingėja. Jaučiant, neteisiant nepalaikoma proto reakcija į išorinį poveikį, impulsą. Tuomet esant išoriniams poveikiams prote negimsta mintys, vaizduotėje – įvaizdinimai ir įsivaizdavimai. Protas lieka tylus. Didinga tyla, didinga palaima užlies jus. Atsiverkite, absoliučiai atsiverkite. Leiskite meilei tekėti į jus ir dalinkitės vitališkumu, meile, dvasia. Pažvelkite į mylimojo akis. Tai lengviausia. Dalinkitės darna, dharma, tyla, energija. Jei jus traukia žiūrėti į mylimo žmogaus akis, jausti jo vidinę erdvę, vidines energijas, tuomet meilė, dieviškumas ir liudijimas bei meditacija – netoli. Galvojimas ir vertinimas buvo reikalingas žmogaus evoliucijai, panašiai kaip laivas perplaukiant per okeaną, bet po to laivo nebūtina vežtis ar vilkti, o jį reikia palikti. Išėjus teisimui, ateina liudijimas ir tiesa, išėjus teisimui ateina meilė ir meditacija – du sparnai skrydžiui į dieviškumą, į beribį išorinį ir vidinį dangų. Tai egzistencijos dovana evoliucionuojančiam ir bundančiam žmogui.

* - Citata iš Prembudos knygos "Meditacija – sielos dalijimasis", kurią galima rasti.  

Anglišką knygos versiją "Meditation: Body Soul Balance" e-formatu galite rasti Amazon https://www.amazon.com/dp/B087PD8TRP.

Atnaujinta 2021-02-07