LietuviškaiLT   EnglishEN     Facebook Youtube X.com Instagram TikTok

Meditacijos centras Ojas
 





Joga - sąmoningumo augimas*

3 dalis iš 4

   1 dalis     2 dalis

<...>

 

Joga yra mokslas, kaip peržengti anarchiją, mokslas, kaip padaryti savo sąmoningumą vientisą – ir tampate vientisi tik tuomet, kai peržengiate dalis. Taigi joga nėra nei religija, nei mokslas. Ji yra ir viena, ir kita. Arba ji peržengia ir viena, ir kita. Galite sakyti, kad tai yra mokslinė religija arba religinis mokslas. Štai kodėl jogą gali praktikuoti bet kuris žmogus, priklausantis bet kuriai religijai; ją gali praktikuoti bet kuris žmogus, turintis bet kokio tipo protą.

 Indijoje visos susiformavusios religijos turi labai skirtingas – iš tiesų antagonistines – filosofijas, sampratas, suvokimus. Jos neturi nieko bendro. Tarp hinduizmo ir džainizmo nėra nieko bendro; tarp hinduizmo ir budizmo nėra nieko bendro. Yra tik vienas bendras dalykas, kurio nei viena iš šių religijų negali paneigti: joga. Buda sako: "Nėra kūno, nėra sielos", tačiau jis negali pasakyti: "Nėra jogos." Mahavira sako: "Nėra kūno, tačiau yra siela", tačiau jis negali pasakyti: "Nėra jogos."Hinduizmas sako: "Yra kūnas, yra  siela – ir yra joga." Joga išlieka pastovi. Net krikščionybė negali jos paneigti; net islamas negali jos paneigti.

Tiesą sakant, net žmogus, kurio požiūris yra visiškai ateistinis, negali paneigti jogos, nes joga nereikalauja tikėjimo Dievu kaip išankstinės sąlygos. Joga neturi jokių išankstinių sąlygų, joga yra visiškai paremta patyrimu. Kai paminima Dievo samprata – o seniausiose jogos knygose ji apskritai niekada nebuvo minima – ji minima tik kaip metodas. Ji gali būti naudojama kaip hipotezė – jei kam nors tai yra naudinga, ji gali būti naudojama – tačiau tai nėra absoliuti sąlyga. Štai kodėl Buda gali būti jogas be Dievo, be Vedų, be jokio tikėjimo. Be jokio tikėjimo, bet kokio vadinamojo tikėjimo, jis gali būti jogas.

Taigi teistams ar net ateistui joga gali tapti bendru pagrindu. Ji gali tapti tiltu tarp mokslo ir religijos. Ji vienu metu yra racionali ir iracionali. Metodologija yra visiškai racionali, tačiau per šią metodologiją jūs giliai įžengiate į iracionalumo paslaptį. Visas procesas yra toks racionalus – kiekvienas žingsnis yra toks racionalus, toks mokslinis, toks logiškas, – kad jums tereikia tai atlikti, ir visa kita seka savaime.

Jungas mini, kad XIX amžiuje nė vienas psichologija besidomintis vakarietis negalėjo įsivaizduoti nieko anapus sąmoningo proto ar žemiau sąmoningo proto, nes protas reiškia sąmoningumą. Taigi kaip gali egzistuoti nesąmoningas protas? Tai absurdiška, nemoksliška. Tuomet XX amžiuje, mokslui daugiau sužinojus apie nesąmoningumą, susiformavo nesąmoningo proto teorija. Vėliau, kai jie nusileido dar giliau, jie turėjo pripažinti kolektyvinio nesąmoningumo sampratą, ne tik individualaus. Tai atrodė absurdiška – protas reiškia kažką individualaus, taigi kaip galėtų egzistuoti kolektyvinis protas? – tačiau dabar jie jau pripažino net kolektyvinio proto sampratą.

Tai yra pirmieji trys budistinės psichologijos, budistinės jogos skyriai – pirmieji trys. Tuomet Buda tęsia skaidymą į dar šimtą šešiasdešimt skyrių. Jungas sako: "Anksčiau mes neigėme šiuos tris, dabar mes juos priimame. Gali būti, kad egzistuoja ir kiti. Mums tereikia žengti žingsnis po žingsnio, tereikia eiti į tai dar giliau." Jungo požiūris yra labai racionalus, giliai įsišaknijęs Vakaruose.

Su joga turite žengti racionaliai, tačiau tik tam, kad galėtumėte šokti į iracionalumą. Pabaiga neišvengiamai yra iracionali. Tai, ką galite suprasti – racionalus dalykas – negali būti šaltinis, nes jis yra baigtinis. Šaltinis turi būti didesnis už jus. Šaltinis, iš kurio jūs atsiradote, iš kurio atsirado viskas, atsirado visa visata – ir į kurį viskas vėl nusileidžia ir išnyksta, – turi būti daugiau nei tai. Pasireiškimas turi būti mažesnis už šaltinį. Racionalus protas gali pajusti ir suprasti tai, kas pasireiškę, tačiau tai, kas nepasireiškę, lieka anapus.

Joga nereikalauja, kad žmogus būtų racionalus. Ji sako: "Racionalu suvokti kažką iracionalaus. Iš tiesų racionalu suvokti racionalumo ribas." Tikras, autentiškas protas visada žino proto ribotumą, visada žino, kad protas kažkur baigiasi. Kiekvienas, kuris yra autentiškai racionalus, turi pasiekti tašką, kuriame pajuntamas iracionalumas. Jei racionaliai eisite link galutinės tikrovės, riba bus pajusta.

  

Einšteinas tai pajuto; Wittgensteinas tai pajuto. Wittgensteino "TRACTATUS" yra viena racionaliausių kada nors parašytų knygų; jis yra vienas racionalistiškiausių protų. Jis toliau kalba apie egzistenciją labai logiškai, labai racionaliai. Jo išraiškos – žodžiai, kalba, viskas – yra racionalu, tačiau tuomet jis sako: "Yra dalykų, apie kuriuos, peržengus tam tikrą ribą, nieko nebegalima pasakyti, ir aš turiu apie tai tylėti." Tuomet jis rašo: "Apie tai, ko negalima pasakyti, neturi būti sakoma."

Visa konstrukcija sugriūva: visa konstrukcija! Wittgensteinas bandė būti racionalus viso gyvenimo ir egzistencijos reiškinio atžvilgiu, o tuomet staiga ateina taškas ir jis sako: "Dabar, anapus šio taško, nieko negalima pasakyti." Tai kažką sako – kažką labai reikšmingo. Dabar kažkas yra ir apie tai nieko negalima pasakyti. Dabar yra taškas, kurio negalima apibrėžti, kuriame visi apibrėžimai tiesiog sugriūva.

Kai tik egzistavo autentiškas, logiškas protas, jis prieidavo prie šio taško. Einšteinas mirė kaip mistikas – ir kaip didesnis mistikas nei jūsų vadinamieji mistikai, nes jei esate mistikas, niekada nebandęs eiti proto keliu, niekada negalite būti giliai mistikoje. Jūs iš tiesų nepažinote ribų. Esu matęs mistikų, kurie ir toliau kalba apie Dievą kaip apie loginę sąvoką, kaip apie argumentą. Buvo krikščionių mistikų, kurie bandė "įrodyti" Dievą. Kokia nesąmonė! Jei net Dievą galima įrodyti, tuomet jūs nepaliekate nieko neįrodyto, o neįrodytasis yra šaltinis.

Tas, kuris patyrė kažką dieviško, nebandys to įrodyti, nes pats bandymas įrodyti rodo, kad žmogus niekada neturėjo sąlyčio su pirminiu gyvenimo šaltiniu – tuo, ko neįmanoma įrodyti, ko negalima įrodyti. Visuma negali būti įrodyta dalimi. Pavyzdžiui, mano ranka negali įrodyti mano egzistavimo. Mano ranka negali būti daugiau nei aš; ji negali apimti manęs. Bandyti tai daryti yra kvaila. Tačiau jei ranka gali visiškai apimti pati save, to daugiau nei pakanka; tą akimirką, kai ranka pažįsta save, ji taip pat žino, kad yra įsišaknijusi kažkur daugiau, kad ji nuolat yra viena su kažkuo daugiau. Ji yra todėl, kad tas "daugiau" taip pat yra.

Jei aš mirsiu, mano ranka taip pat mirs, ji egzistavo tik dėl manęs. Visuma lieka neįrodyta; žinomos tik dalys. Mes negalime įrodyti visumos, tačiau galime ją pajausti; ranka negali manęs įrodyti, tačiau ranka gali mane pajausti. Ji gali giliai įeiti į save, ir kai pasiekia gelmes, ji yra aš.

 

*Ištrauka iš: Ošo "Meditacija. Ekstazės menas", 1 skyrius "Joga - sąmoningumo augimas" (OSHO. Meditation: The Art of Ecstasy. Chapter 1 "Yoga: the Growth of Consciousness")

Atnaujinta 2026-10-06






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. +370-685-11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. +370-685-11533 (pagrindinis)   |   mob. +370-619-11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2026. All rights reserved. Copyright information

Facebook Youtube X.com Instagram TikTok

Naujienos