Inkvizicinės falsifikacijos „Respublikoje“ ir „Lietuvos ryte“

Ojas,
2004.03.14

   Inkvizicijos esmė ta, kad esi kaltas tik todėl, kad nesi katalikas ar krikščionis. Taip naująsias religijas vaizduoja kai kuriuos žiniasklaidos priemonės. Pagal inkviziciją būti meditatoriumi irgi yra kaltė. Dar blogiau, kad tokią nuorodą pradėjo skleisti jau 1996 m. Lietuvos valstybės tarnautojai - Vyriausybės patarėjas religijų klausimais p. Petras Plumpa, o inkvizicijos "teorinį" pamatą padėjo anuometinis Teisingumo ministerijos "religijų ekspertas", dabar jau klierikas ir psichologas, Arūnas Peškaitis. Pono P.Plumpos religinių konfesijų inkvizicinį įvertinimą galite rasti priede "Inkvizicinė informacija apie religines konfesijas". Jame meditatoriai paskelbti daug pavojingesniais nei Šėtono bažnyčia ar Šėtono armijos vadai. Ir tas dokumentas, kaip ir A.Peškaičio inkvizicinė "sektų" teorija nėra atšaukti.

   Katalikė žurnalistė Jovita Girlevičiūtė, sukurpusi meditatorius žeminančią rašliavą, pasidžiaugė, kad seksas ir "sektos" Lietuvoje vis dar madinga. Net jei tai tik įsivaizdavimai. Susipykę politikoje ir turtų dalybose, šiose srityse abu dienraščiai sutaria. Lietuvoje, kaip ir "Respublikoje" mėgstama dar ir antižydiška prekė. 2004 kovo 13 d. "Lietuvos rytas" pranešė, kad dienraščiui "Respublika" pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso normą, kuri už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę ar religinę grupę numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba kalėjimą. Deja, Ošo "Ojas" meditacijos centro ir jame medituojančių žmonių ši norma negina, nes centras nėra registruotas. Susikūrusi tokį teisinį plyšį inkvizicija juo ir naudojasi.

   Pastarojo meto inkviziciniai išpuoliai vyksta, nes iki gegužės mėnesio LR Teisingumo ministerijai reikia centrą įregistruoti arba rasti jame velnių, raganų, kanibalų, ufonautų ar dar kokių nors kitokių pavojų ar viešosios tvarkos "pažeidimų". Kitaip į Lietuvą ateis tikras dvasingumas be kaukių, melo ir falšo, o tai gali pagilinti pseudoreligijų krizę. Visi per pastaruosius keletą metų katalikų inicijuoti ir sufalsifikuoti skundai Lietuvos Saugumui, Generalinei prokuratūrai, teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir žiniasklaidai, baigėsi nesėkmėmis, nes tokio grožio ir tokios tikros tiesos Lietuva dar nematė. Pats faktas, kad katalikams neatsitinka meditacija - relaksuota, aiški ir palaiminga būsena, rodo, kad Lietuva gyvena melo ir smurto liūne. Mes žinome, kad meditacija yra natūrali ir nepaprastai sveikatinanti, turtinanti bei laiminanti žmogų, jo potencija.

   Mes atsiprašome skaitytojų dėl minimų spaudos leidinių melo ir jūsų klaidinimo, ir pareiškiame, kad 2004 metų vasario 23 dienos "Respublikoje" žurnalisto Mindaugo Peleckio tokie teiginiai, kaip "Daugiau kaip 20 Vakarų valstybių yra uždraudę Ošo sekėjams lankytis jų teritorijose. Pasaulio religijotyrininkai ir medikai ne kartą įspėjo žmones apie Ošo sekėjų propaguojamos meditacijos pavojingumą sveikatai, taip pat buvo plačiai aprašytos sektantų propaguojamos grupinio sekso scenos." neturi nieko bendro nei su meditacija, nei su Ošo "Ojas" meditacijos centru. Tai tėra tik dienraščio ir žurnalisto trokštamų haliucinacijų užrašai. Deja, iki šiol visos šio žurnalisto rašliavos apie "Ojas" pilnos melo ir falsifikacijų, dėl ko jis buvo išprašytas ir ne kartą neįleistas į meditacijos centrą.

   Mes galime su absoliučiu įsitikinimu teigti, kad po keleto dešimtmečių ar šimtmečių, kai jau niekas nieko nežinos apie "Respubliką" ir panašius "žurnalistus", meditacija ir toliau ves kiekvieną inteligentišką žmogų ir puoš jo buitį ir būtį.

   Panašiais "regėjimais" apsėstas ir prieš keletą metų nekatalikų niekinimui "sektos" sąvoką įteisinęs ir paskleidęs Lietuvoje, dvasininkas bei psichologas Arūnas Peškaitis, neturėdamas nė menkiausio supratimo apie meditaciją, minėtame "Lietuvos ryte" gąsdina ir specialiai meluoja, kad centre reikalaujama "<...> iš narių kas pusę metų pateikti pažymą dėl susirgimo AIDS, užrašyti visą turtą grupei, lyderis gali nubausti grupės narį, nepaaiškindamas už ką, čia vyrauja autoritarizmas." Panašių "šiuolaikiškų" falsifikacijų tiek A.Peškaičio knygoje "Šiuolaikinis religingumas", tiek ir kitų inkvizitorių biblijose, pilna. Čia aš galiu tik užjausti pavydėlius ir nelaimėlius, panašius į M.Peleckį ir A.Peškaitį, ir pakviesti nesinaudoti inkvizicinės Lietuvos teisės plyšiais, nes, panašūs į juos ir į Ronaldą Reiganą - organizavusį Ošo apnuodijimą JAV kalėjimuose, asmenys patys save nubaudžia ir jų neapsaugo krikščionių sukurtas dievas. Ne tik Ošo "Ojas" meditacijos centro duobkasiai, bet, atrodo, ir "Lietuvos ryto" "herojė" pati įkrito į vyrui kasamą duobę.

   Besidominčius dvasingumu galiu padrąsinti ieškoti tiesos ir meilės, gėrio ir grožio ir Jūs aptiksite, kad meditacija čia yra nepakeičiama. Pasiremdamas savo patyrimu, galiu dar pridėti, kad faktiškai užtenka keliasdešimt metų gyventi tiesiai ir nuoširdžiai, ir dvasingumas, kaip ir meditacija, natūraliai įžengs į jūsų gyvenimą. Tikėjimai ir dievai tikram dvasingumui trukdo, meilė ir meditacija - padeda.

    Su meile,
    Prem

   P.S. Iki šiol negirdėta ir neregėta, kad meditatoriai Ošo "Ojas" meditacijos centre, Lietuvoje ar net meditacijos centruose pasaulyje sirgtų AIDS, smurtautų prieš moteris, vaikus, būtų alkoholikai, narkomanai, savižudžiai ar žudikai ir pan. Kaip sodininkas supranta medžius ir juos globoja, taip ir meditatorius supranta save ir pasaulį ir atitinkamai elgiasi. Jo moralė ateina ne iš proto ir sąžinės, o iš širdies ir sąmonės.