Sąmoningumo galia4 dalis iš 4 | |
Mylimasis Ošo, kaip atsitinka, kad ėjimas į ką nors sąmoningai yra toks galingas atidengiant gijas, susiraizgiusias į betvarkę? (...)
Girdėjau seną istoriją, arabišką. Mirė vyro tėvas. Susirinko visi netoliese gyvenę senoliai ir pasakė: "Sūnau, nepergyvenk. Jeigu netekai tėvo, mes esam čia. Nė akimirkos negalvok, kad neturi tėvo, mes visi esam tavo tėvai. Gali kreiptis į mus iškilus bet kokiam sunkumui, problemai". Jis pasijuto paguostas, matydamas kaimynų rūpestį, jis nebuvo pagalvojęs, kad jie tokie dėmesingi.
Po to mirė jo motina. Atėjo visos senolės moterys ir pasakė: "Nepergyvenk, mes gyvos, gali į mus žiūrėti kaip į savo mamą. Tai ką tau darė tavo mama, mes galime daryti. Dėl to nėra jokios problemos."
Jis jautėsi paguostas.
Po to mirė jo žmona. Neatėjo nė viena kaimynystėje gyvenusi žmona ir nepasakė: "Nepergyvenk, mes čia esam, darysime tai, ką darė tavo žmona". Vyras labai supyko. Jis stovėjo priešais savo namą stebėdamas, ar kas nors ateis, ar ne. Niekas neatėjo, galiausiai jis pradėjo rėkti: "Jūs bjaurybės! Mirus mano tėvui atėjo visi senoliai. Kai mirė mano mama, atėjo visos senos moterys. Dabar mirė mano žmona ir neateina nė viena jauna moteris. Kas čia per kaimynystė? Tai absurdas! Tai nelogiška! Laukiu nuo pat ryto, kad kas nors pasirodytų, bet niekas neateina".
Turite priimti gyvenimą, bet jūsų pasąmonė neleidžia jums priimti gyvenimą tokį, koks jis yra. Jūs norėjote kažko kito. Labai gerai kai seksas dingsta. Galėsite geriau medituoti, būti vieni, geriau galėsite būti palaimingi be jokios kančios, nes visas sekso žaidimas yra ne kas kita, o ilga, kančia, kova, neapykanta, pavydas, įtarinėjimai. Tai nėra ramus gyvenimas. Taika, tyla, palaima, vienuma ir laisvė suteikia tikrą gyvenimo skonį.
Dvi moterys šnekučiuojasi kavinėje ketvirtą valandą prie didžiulės porcijos ledų su riešutais ir cukriniais pyragaičiais. Jos nesimatė nuo pat mokyklos laikų. Viena giriasi apie savo labai pavykusią santuoką:
- Mano vyras nuperka man naują deimantų rinkinį, kuomet tie, kuriuos turiu susipurvina, - ji pasakė, ir aš niekuomet nesirūpinu jų valymu.
- Fantastiška, - pasakė kita moteris.
- Taip,- atsakė pirmoji. Kas du mėnesius perkame naują automobilį.
- Fantastiška, - atsakė kita.
- O mūsų namas, - tęsė pirmoji, na kam apie tai ir kalbėti, jis tiesiog...
- Fantastiškas, - užbaigia pirmoji.
- Taip, dabar tu papasakok kuo užsiimi, - pasakė pirmoji.
- Lankau žavėjimosi meno mokyklą, - atsako kita.
- Žavėjimosi meno mokyklą? Kaip neįprasta. Ko ten mokaisi?
- Mokomės sakyti "fantastika" vietoj "mėšlas".
Jūsų pasąmonėje viskas yra mėšlas. O kai tampate sąmoningi, tuomet tai iš tikro fantastiška. Dingsta visos betvarkės, problemos, bet neužtenka mokytis tik žavėjimosi mokykloje, nes žavėjimosi mokykloje moteris giliai viduje sako "nesąmonė". Kaip papūga ji kartoja "fantastiška", bet omenyje turi "mėšlas". Ne žavėjimosi mokykloje, bet mokykloje, kurioje jūsų pasąmonė pamažu išnyksta, jumyse palikdama švytinčią būtybę. Tuomet nėra jokios betvarkės gyvenime.
Aš gyvenau labai keistą gyvenimą. Kuris nors kitas būtų jame radęs tiek daug betvarkės, tiek daug rūpesčių. Aš taip pat perėjau per visokias betvarkes, bėdas, problemas, bet likau nesužeistas. Džiaugiausi kelione, kad ir ką gyvenimas man atnešė, tuo džiaugiausi. Mėginau iš to padaryti geriausia, kad ir kas tai bebūtų. Nėra jokios prasmės verkti ir apgailestauti dėl išlieto pieno. Kiekviena situacija gali būti pamoka, žingsnis brandos link, gali būti paversta palankia galimybe. Būtent tai ir vadinu inteligentiškumu. Antraip koks skirtumas tarp inteligentiškų ir neinteligentiškų žmonių?
Devagyt, tai tiesa, kad sąmoningumas turi didelę galią, bet ji nenaudojama tam, kad atskleistų ir išsklaidytų tavo gyvenimo betvarkes. Jos paprasčiausiai dingsta, kai tampate sąmoningi. Gautama Buda sakydavo, kad kai užsidega šviesos ir pro langus žmonės gali matyti, kad šeimininkas nemiega, vagys nesiartina. Tik užgesinus šviesas vagys artinasi prie namo pažiūrėti, ar šeimininkas nuėjo miegoti ir ar tinkamas metas įeiti. Jis kalbėjo apie sąmoningumą. Jis seksą, pavydą, valdžios troškimą, pareigas, garbę vadino vagimis. Jie ateina pas jus tik tuomet, kai mato, kad jumyse nėra šviesos ir viduje visur tamsu. Kai spinduliuojate sąmoningumu ir šviesa, tie vagys prie jūsų nesiartina.
Bet sąmoningumas turi savo galią. Paprasčiausiai, tuomet kai yra sąmoningumas visos betvarkės dingsta. Jos galia nėra naudojama betvarkėms ir problemoms išsklaidyti. Jos galia yra atnešti palaimą, jos galia - atnešti taiką, tylą, buvimo namie ir lengvumo jausmą ir begalinę ekstazę, dievišką svaigulį. Pirmą kartą gyvenimas centruojasi į save. Jums daugiau nereikia nieko iš ko nors maldauti. Niekas negali suteikti jums palaimos, ekstazės, niekas negali suteikti jums nemirtingumo jausmo, ir šokio, kuris kartu su jais ateina. Niekas negali suteikti jums tylos, kuri tampa daina jūsų širdyje. Ką jums gali duoti žmonės?
Faktiškai sąmoningumo galia jums duoda tiek daug, kad jūs gebate dalintis su žmonėmis. Pirmą kartą jūs galite duoti žmonėms. Jie gyvena tamsoje, jie nematė šviesos. Jie neturi jokio supratimo, kas yra sąmoninga būtybė. Jie neturi jokios idėjos, supratimo apie sąmoningumo galią, kiek daug žiedų apipila, kiek daug kvapų tampa jums natūralūs. Jūs galite duoti, jūs galite duoti jiems skonį, galite suteikti jiems kryptį, kad jie galėtų rasti tą pačią galią, kuri miega juose. Sąmoningas žmogus, prabudęs gali padėti milijonams žmonių judėti link džiaugsmo šaltinio, realaus ir autentiško gyvenimo, link tyros, neapykantos nepažįstančios, meilės, nežinančios nieko apie pavydą, kuri neturi nieko bendra su kūnu ir biologija, kuri yra tik dvasinė bendrystė, gilios atjautos jausmas giliausiai būčiai. sąmoningumo galia suteikia jums daug dalykų. Lobis yra neišsemiamas. Bet jūsų problemoms ir betvarkėms, kurias sukūrė jūsų nesąmoningumas, nereikia jokios galios, pakanka sąmoningumo.
Ištrauka iš: Ošo "Kvietimas", 24 skyrius "Dorybė yra rojaus valiuta". 1987 m. rugsėjo 7d. (The Invitation. Chapter 24 "Virtue is currency of heaven", 7 September 1987)
Atnaujinta 2023-03-13 |