Prašvitimo neįmanoma turėtiI dalis iš II | |
Mylimasis Ošo, Šunrijo Suzuki (Shunryo Suzuki) vieno pirmųjų Zen meistrų, mokiusių ir gyvenusių Vakaruose, kartą paklausė, kodėl jis niekada daug nekalbėjo apie satori, prašvitimą. Meistras nusijuokė ir atsakė: "Priežastis, kodėl nekalbu apie satori yra ta, kad niekuomet to neturėjau". Prašau, paaiškink tai.
Deividai Hey, Zen Vakaruose yra labai keistame kontekste. Meistrui, apie kurį kalbi, turėjo būti nepaprastai sudėtinga išreikšti save, nes Zen turi savo kalbą. Jo atmosfera labai skiriasi nuo bet kurios kitos žemėje egzistuojančios atmosferos. Atnešti Zen į bet kurią šalį yra sudėtinga užduotis. Turi būti pasiruošęs, kad neteisingai supras. Atrodo, kad Suzuki teiginys yra aiškus, ir kiekvienam kuris jį perskaitys, nebus sunku jį suprasti. Bet tai, ką jis supras bus neteisinga.
Meistro paklausė: "Kodėl tu nekalbi apie satori?" Tai japonų kalbos žodis, kuris reiškia prašvitimą. Jis atsakė taip, kaip turėtų atsakyti Zen meistras. Puikiai žinodamas, kad negalės būti suprastas, kad neišvengiamai jį supras klaidingai. Jis pasakė: "Priežastis, kodėl nekalbu apie satori yra ta, kad niekuomet to neturėjau".
Teiginys aiškus, kalbiškai nėra jokios problemos. Nėra ką suprasti jame. Suzuki sako: "Niekuomet apie tai nekalbėjau, nes niekuomet to neturėjau." Dabar turiu supažindinti jus su visu kontekstu, atmosfera kurioje to paties sakinio reikšmė virsta visiška priešingybe to, ką supratote.
Zen yra absoliučiai tikra, kad niekas negali turėti satori arba prašvitimo. Galite turėti daiktus, galite turėti pinigus, valdžią. Galite turėti visą pasaulį, bet negalite turėti prašvitimo. Prašvitimas nėra daiktas. Neįmanoma jo turėti. Tie, kurie sako, kad turi - neturi. Jie net nesupranta jo ABC. Prašvintama. Štai ką sako Suzuki. Nėra jokio skirtumo tarp "Aš" ir prašvitimo. Taigi, kaip galėčiau jį turėti? "Aš" visiškai pradingsta prašvitime. Kaip ir rasos lašas pradingsta vandenyne. Ar rasos lašas gali sakyti "Turiu vandenyną"? Rasos lašas yra vandenynas. Nėra klausimo apie jo turėjimą. Tai pirmas dalykas, kurį reikėtų aiškiai suprasti.
Suzuki buvo prašvitęs meistras. Štai todėl jis tai neigė. Jeigu jis nebūtų prašvitęs, o būtų tik išsilavinęs Zen mokslininkas, jis būtų pasijutęs labai nepatogiai tai neigdamas. Jis verčiau būtų sumelavęs. Niekas nebūtų galėjęs nustatyti jo melo. Jis galėjo pasakyti: "Aš tai turiu, bet patirtis neišreiškiama. Tai buvo taip paprasta. Todėl niekada apie tai ir nekalbu." Bet žmogus tikrai tai turėjo. Tikrai tai turėti reiškia, kad negali to turėti, tu išnyksti. Tol kol tu esi, prašvitimo nėra. Akimirką, kai yra prašvitimas, tavęs nėra. Jūs pranykstate taip, kaip tamsa pranyksta atsiradus šviesai. Tamsa negali turėti šviesos. Jūs negalite turėti prašvitimo.
Nemanau, Deividai, kad Suzuki teiginį būtų supratę tie, kurie paklausė ir gavo teisingą atsakymą. Supratimui reikalingas visiškai skirtingas kontekstas. Vakarietiškas mokymas didžiąja dalimi yra ego maitinimas. Faktiškai Vakarų psichologija palaiko idėją, kad asmuo turi turėti labai aiškų ego, stiprų, agresyvų, ambicingą, kitaip jis negalės išgyventi egzistencijos kovoje. Tam kad išgyventum, pirmiausia turi būti. Turi ne tik gintis, nes tinkamas būdas gintis yra įžeisti, pulti. Kol kas nors kitas dar tavęs neužpuolė, turi pulti. Turi būti pirmas, ne antras, nes jeigu jau giniesi, kovą jau pralaimėjai.
Dėl Vakarų psichologijos visa edukacinė sistema palaiko tai, kad žmogus subręsta, kai išugdo vis labiau kristalizuotą ego. Tai prieštarauja visų Budų patirčiai, visų tų, kurie prašvito. Ir nė vienas tų psichologų arba pedagogų neturi jokio supratimo, kas yra prabudimas, prašvitimas. Tie, kurie prašvito, sutaria be jokios išimties, kad ego turi dingti. Jis - netikras, jį sukūrė visuomenė. Tai nėra jūsų autentiškas veidas, tai nesate jūs. Netikra turi dingti tam, kad būtų tai, kas yra realu.
Ištrauka iš: Ošo "Kvietimas", 2 skyrius "Išlįskite! Išlįskite iš savo dangalų!" 1987 m. rugpjūčio 21 d. (OSHO. The Invitation. Chapter 2 "Get out! Get out from your blankets!", 21 August 1987)
Atnaujinta 2022-01-19 |