Meditacijos mokytojų kursai

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 2d. (V–II). – Meditacijos centro Ojas Resorte. Vedė Prembuda.

Dėdamas pastangas žmogus gali tapti turtingu, bet jis niekada neras ramybės ir atsipalaidavimo. Dėl to verslininkai neretai praranda sveikatą, laimę ir net turtus. Pažangiai verslo vadybai būtina pažinti ne tik materiją, technologijas, bet ir protą. Geriausiai tam tinka meditacija.

Gilėjant meditacijai vis giliau pamatomi minčių, emocijų ir energijų tekėjimo vingiai, jų dėsniai. Tai įgalina pamatyti ekonomiškiausius ir lengviausius sprendimus. Kuo sprendimas ar ilgalaikė verslo vizija geresni, tuo kūnas ir protas labiau atsipalaiduoja ir tuo laidžiau teka verslo energija.

Meditacija ir meditacinis matymas leidžia sėkmingiausiai subalansuoti visas verslo puses iki visiškos proto ramybės ir atsipalaidavimo.

Meditacinius kursus veda meditacijos meistras Prembuda (t.dr. M. Vrubliauskas). Prembuda ne tik centruoja pažangios odontologinės klinikos vadybą, bet ir veda pažangios vadybos kursus.

Apsijungimas versle

Darnios verslo vadybos dėsnių peržiūra

Kursas prasidėjo Prembudos pristatymu apie naujas labai pažangias galimybes, kurios atsiveria tik pradėjus medituoti, šiek tiek susipažinus su vidiniu pasauliu. „Jei darysim veiksmus, kurie neatitinka išorinio ar vidinio pasaulio dėsnių, jų darnos – tai viskas vyks sunkiai, spaudžiant, kolūkiškai, gal ir teisiškai, bet neteisingai. Garantuotas išsekimas ir pralaimėjimas. Norint harmonizuoti verslą, reikia elgtis kaip gyvybė, sėkla; ji auga iš vidaus. Tuomet pati egzistencija palaiko augimą, plėtrą ir daug labiau, nei galima tikėtis. Augimas vyksta darniai apsijungiant atomams, molekulėms, ląstelėms, individams. Tas pats principas – kitas mastas.

Verslą reikia auginti iš vidaus, jį prižiūrėti ir palaikyti tai, kas laisvai apsijungia, harmonizuojasi, takiai kuriasi. Iš vidaus ir niekuomet ne atvirkščiai. Šis materialių interesų pasaulis yra grubus, o vidinis – daug subtilesnis ir visa, kas gyva, kas lengva, įkvepia, ateina tik iš vidaus. Individas, radęs vidų, niekuomet nesikreipia į burtininkus, šventuosius, mesijus ar dievus. Kaip ir augalai, visa gamta. Elgdamiesi iš vidaus mes esame ir dvasinės energijos okeane, kaip gėlė, medis – saulės šviesoje. Versle dera maitinti, palaikyti, aktyvuoti išorėje tai, kas atitinka vidų ir kas atitinka abiejų pasaulių dėsnius.“

Praeities trukdžiai ir parazitai. Kiekviena taisyklė, nuoroda, tikėjimas, kuris neateina iš individo vidaus, trukdo, alina. Įsakymo „Gerbk viršininką“ laikymasis viduje susieja pavaldinį su viršininku ir energetiškai maitina viršininką. Viršininkas parazituoja pavaldinio sąskaita. Taip kartais parazituoja ir tėvai bei vaikai. Senka tas, kuris bijo, susitraukia, įsitempia. Kita vertus, jei viršininkas, tėvai ar bet kas kitas naudojasi baime ir pagarba, tai jie taip pat patenka į savo manipuliacijos ratą. Reikalaudami apčiuopiamos pagarbos išorėje, jie pradeda įsitempti viduje, dvasioje ir taip praranda įkvėpimą, gyvenimo džiaugsmą. Jie turi turtus, parodomąją pagarbą, valdžią, o viduje tėra nelaimėliai. Jiems lemta žlugti.

Savo gyvenime girdėjome daugybę pamokymų, įsakymų, kurie daugiau ar mažiau paveikė ir vis dar blogai veikia mūsų savijautą, nes neatitinka egzistencinių energijos tekėjimo dėsnių ir mūsų vidaus. Tėvų, mokytojų, šventikų pagyrimai „mamos pagalbininkė“, „doras“ ar pabarimai „niekam tikęs“ veikia šiandieninį elgesį, veiklą ir persiduoda į verslą.

Kursų metu dalyviai surašė perimtus iš tėvų modelius ir kaip tai įtakojo bei dabar veikia jų gyvenimą. Visi turėjo galimybę pabūti „tėvais“ ir „vaikais“, o galiausiai susicentruoti ir būti savimi. Po tokio eksperimento aiškėjo, kaip atsipalaidavus nuo perimtų iš tėvų elgesio modelių gerėja savijauta, aiškėja alternatyvūs elgesio, veiklos būdai.

Elgesio modelių, perimtų iš tėvų, tyrinėjimas

Po praktikos Sigutė dalijosi: „ Tai man padėjo pamatyti savo ne gyvenimą, o pozavimą – taip, kaip mano tėvai pozavo, kad geriau pasirodyti. Pamačiau, kad turiu labiau žiūrėti į savo vidų, kasdien medituoti ir patirtį jungti su gyvenimu, gyventi, o ne pozuoti.“

Dinaminė meditacija – šansas atsipalaiduoti nuo šiandienos ir praeities įtampų ir sąlygotumų.Giliausia esmė, atsakymas atsiveria būsenoje, kai protas nejuda, kai viskas yra ramu ir tylu. Atsakymas sėklai, ką daryti, atsiveria jai nurimus ir nejudant. Kai ji atiduoda savo energiją šaknims ir želmeniui, ją pradeda maitinti žemė, egzistencija. Sėkla sudygsta ir auga pagal savo vidų ir darnoje su egzistencija. Tai ir yra gyvas atsakymas, sėklos ekstazė. Be jokios maldos, be prašymo, be spaudimo ir įsakymų. Tai patiriama ir penkiapakopėje Ošo dinaminėje meditacijoje .

Dalyviai tyrinėjo dinaminės meditacijos poveikį pavieniui, medituojant su Prembuda ir jam vedant

Kiekvienas gali ir bus jam geriausia, jei jis taps atsakingas už savo veiksmus, nes tik per savas šaknis ir šakas ateina žemės ir dvasios syvai. Tai labai gerai parodo dinaminė meditacija. Prisiėmus atsakomybę, iš vidaus prisilietus prie kūno ir vidaus, rankos ir ūpas kyla, medituojasi lengvai. Atidavus atsakomybę kolegai, pavaldiniui, vadovui, mesijui, atiduodame ir jos vaisius. Kurio medžio šaknis ar žmogaus veiksmas, tas ir maitinasi, džiaugiasi. „Medituojant su Prembuda – jutau aplink save šviesą ir didelį lengvumą ir norėčiau pati dar giliau prieiti prie savo vidinio energijos šaltinio“, – dalijosi Šunyananda. Meistras palaiko mokinį, kaip medžio šešėlis ar rasa gėlę.

Meditacijos akademijos baigimo diplomų įteikimas. Kursų metu Meditacijos akademijos antros laidos absolventė Ahina ir Kundan pristatė ir apgynė savo diplominius darbus bei praktiškai pademonstravo įvairių kūnų ir jų energijų įsisąmoninimą ir pateikė įrodymus, kad meditacinį patyrimą sėkmingai taiko gyvenime. Jiems buvo įteikti ir studijų baigimo diplomai.

Džiaugsmas sėkmingai baigus keturmetės meditacijos akademijos antros laidos studijas

Žinodavau, kad jei šiandien rašysiu, rytoj diena bus kitokia, įvykiai bus kitokie, išorėje veiksmai pasikeis. Jutau palaikymą iš egzistencijos. Darbo užbaigimas puikus, egzistenciškas, lengvas. Kai pabaigiau, viduje kažkas labai giliai atsipalaidavo, užsivertė kažkoks puslapis. Viduje gerumas, kažkas užsipildė, krūtinėje jaučiuosi pilniau, rodos ankščiau gyvenime tokio jausmo nebuvo. Ir kitiems sakau, kad verta parašyti.“

Neįvykdytų pažadų poveikis. Vidinis mokslas, meditacija rodo, kad pažadai, pažadų nevykdymas, melas trukdo vitalinės energijos tekėjimui, o kartu ir meditacijai. Tam patikrinti buvo atliekamas eksperimentas: porose vienas pažadėdavo kitam kažką padaryti, bet po to nesilaikydavo pažado.

Dalyviai taip apibūdina savo savijautą per ir po eksperimento:

„Atsiranda užmaršumas, pati susimaišau, abejoju, ar tikrai pažadėjau. Kai kitas neišpildė pažado, jutau, kad surijo mano energiją. Man darbe patinka, kai susitariam ir laiku įvykdom susitarimą, tada viduje yra „skanumas“, malonumas.“ Šantam

Sangit ir Shunyananda tyrinėjo neįvykdytų pažadų poveikį

„ Pasakius žmogui vieną, o darant kitą, buvo labai bjauru. Kai, norėdama nuslėpti tą sukčiavimą, dar pamelavau, tai viduje atsirado labai didelė įtampa. Po to su tuo žmogumi nieko neįmanoma kartu daryti, visai neteka energija.” Kanta

„Kai kitam pažadėjau ir dariau kitką, jutau, kad iš kito teka energija, jis laukia, erzinasi. Man iš to buvo lyg energetinis pliusas, bet jutau, kad tai greitai baigsis ir viduje liks migla, rūkas. Jei tokiame rūke pastoviai gyventi, visai gali susimaišyti.” Kundan. Prembuda pakomentavo: „Alzhaimerystė prasidėtų.”

  „Žmogus pasisiūlė padaryti man masažą, bet vietoj to pats atsigulė ir paprašė manęs pamasažuoti. Buvo labai sunku masažuoti; nemalonu buvo ir man, ir tam žmogui. Kai pažadėjau parodyti grybą, gavau iš žmogaus energijos, bet kai parodžiau šungrybį, ta energija apkarto, neliko nuoširdumo.“Sangit

Prembuda pakomentavo: “Kai pažadam ir kitas tuo patiki, tai tuo pažadu susiejam save su kitu, gaunam labai subtilios dvasinės energijos. Todėl žmonės ir žada lengvai. Bet neįvykdžius pažado, viduje lieka neatitikimas tarp kūnų, konfliktas ir tai veikia lyg slenkstis, piktžolė ar trombas.“

Šunyananda, dalyvavusi eksperimente su Sangit, sako: „Nelieka nuoširdumo. Kai žmogus iš netikėtumo nustemba, kad aš jį taip apgavau, iš jo į mane įteka energija, bet ta energija „neskani“. Po to bendraujant su tuo žmogumi aš juo visai negalėjau pasitikėti.

Prembuda pakomentavo: „Žmonės todėl ir meluoja, žada, kad gautų daiktų ar energijos, įkvėpimo. Daiktų atveju lengviau pamatomas veiksmas, kuris vėl atpalaiduotų, atgaivintų, subalansuotų. Energijų atveju tai sudėtingiau, nes žmonės neturi jokio patyrimo. Jie girdėjo primityvius įvairių dievų įsakymus, bet nepažino tiesos, nesuprato, kaip veikia melas ir pažadai. Geriau vieną kartą ištirti, nei šimtą kartų išgirsti. Kas tik tiki, gyvenime nedaro eksperimentų, tas ir lieka ilgam atsilikėlis, nemokša. Vaikų likimas su tėvais užaugus veikia, kaip sėklos kritimas po medžiu. Geriausiu atveju, ji tampa maistu senajam medžiui. Būtinas tam tikras atstumas. Kaip ir miške ar sode tarp medžių.“

Minčių ir paklaidų poveikiai. Tikintys ir galvojantys niekada nepatiria nei atsipalaidavimo, nei tylos ar ramybės. Tikėjimų dogmos ir mintys visuomet sukuria įtampas ir blokus prote ir būtinai kūne. Taip, kaip paukštis negali lengvai skristi dangumi su sunkesniu už save svoriu, taip ir siela negali lengvai jaustis ir skristi su daug už save sunkesne mintimi. Sielai mintis – lyg sunkus akmuo ar tankas žmogui. Lengvumą ir laisvę pajusime tik paleidę iš rankos akmenį ar išlindę iš tanko. Tai padeda pamatyti įvairios meditacijos.

Vipasanos meditacija padeda rasti kelią į vidų, į meilę, laisvę, lengvumą. Savo centre, viduje viskas nepaprastai lengva, aišku, skaidru. Panašiai net ir sunkią mašiną labai lengva vairuoti iš vidaus, iš kabinos. Tuo tarpu dauguma žmonių išeina iš kabinos, iš vidaus ir nemato, nesupranta, kad pradeda mašiną stumdyti iš išorės, jos neužvedę. Jie bando mašiną pajudinti stumdami, sukdami ratus, pūškuodami, stenėdami, kviesdamiesi pagalbininkus, net ir užmiršdami, kad ją galima užvesti ir vairuoti iš vidaus. Tokia sunki ir galvotojų bei tikinčiųjų duona, nes jie pametė vidų; o kartu ir lengvumą, ekstaziškumą. Kita vertus, būnant mašinos viduje, kabinoje reikia vairuoti labai atidžiai, nes didelė ir greita technika tūkstančius ir milijonus kartų padidina tiek mūsų jėgą, tiek ir klaidas. Taip yra ir mūsų viduje.

„ Ašies nukrypimas per mikroną nuo rato centro sukelia didžiausią paklaidą rato periferijoje – ir technika veikia smarkiai vibruodama ar net visai neveikia“ –aukšto tikslumo būtinybę aiškino Prembuda, turintis mokslininko kvalifikaciją. „ Panašiai ir nors per mikromintį nuo tuštumos savo viduje nutolęs meditatorius nepatirs lengvumo ir ekstaziškumo. Medituojant vipasaną pirmiausia turėtumėte kuo giliau atsipalaiduoti, centruotis ir kuo anksčiau pastebėti ateinančias mintis, įsivaizdavimus – ir nenusekti paskui juos. Likti centre. Taip medituojant aiškaus matymo ir darnaus veikimo patirtis persiduos ir į gyvenimą bei verslą: pradėsite pastebėti mintis ir kitus aiškaus matymo trikdžius ir galėsite pasukti mašiną prieš įlekiant jai į griovį ar likti tik su tinkamomis mintimis, ar dar geriau – su pačiu egzistenciniu tekėjimu.“

Vipasanos meditacija didžiausiam ieškotojų skaičiui padėjo atrasti tuštumą, pačią sąmonę, prašvisti

Po Vipasanos meditacijos Ingrida dalijosi: „Buvo labai budri būsena, įėjau giliau vidun ir pajutau gilų susicentravimą. Net nusistebėjau, kad taip gali būti. Iškilo vaizdai, kas man yra labai seniai atsitikę... Viduje buvo tokia ryški aiški šviesa, kad aš pagalvojau, kad į mane tuo metu iš išorės šviečia saulė – bet kai atsimerkiau nustebau, kad saulė manęs visai neapšvietė, o išorėje buvo daug tamsiau, nei viduje. Ir džiaugiuosi, kad tai, ką viduje pamačiau – iškart užsirašiau. Tai dabar galiu juos skaityti. Kitaip – greičiausiai būčiau tuos pamatymus pamiršusi“.

Prembudos komentaras: „ Grįžimas iš gilaus vidaus panašus į grįžimą iš gilaus okeano. Atgal į okeaną ar vidų lengvai, o gal ir visai nepateksi. Naudinga pamatymus, įžvalgas iškart užsirašyti. Prisiminimai, pamatymai gali išplaukti į paviršių labai greitai, o gal ir po kelių ar net po keliolikos metų.“

	Palinkęs medis gali išsitiesinti ar nugriūti

Darnus veikimas situacijoje. Gyvenimas yra nuolatinė galimybių virtinė. Net palinkęs medis, gali išsitiesinti ar nugriūti. Kaip laiku pastebėti ir tinkamai atsakyti į šansą, į aukštesnę mintį, įžvalgą, kaip jų nepražiopsoti, o pasinaudoti pasitaikiusia dėkinga aplinkybe, būti darnoje? Ne buvimas mintyje, o atsivėrimas, visapusiškas dalyvavimas ir tinkamas atsakymas į situaciją yra kelias į gyvybingumą, sėkmę gyvenime ir versle. Apatiškumas arba vitalinės energijos netekėjimas dažniausiai tėra tik mūsų pačių buvimas mintyse, įsivaizdavimai, užsidarymas nuo kitų ir egzistencijos.

Darnų veikimą situacijoje dalyviai tyrinėjo grupelėmis perdavinėdami kelis smulkus daiktus. Kiekvienas galėjo stebėti, kaip jis ir kiti veikia situacijoje: kas griebia, kas stumia, traukia, kas vangiai perduoda, kas apatiškai laukia, kol jam paduos, o kas mato bendrą situaciją ir paima iš to, kas jau perdavinėja ir tinkamu momentu atiduoda tam, kas pasiruošęs priimti. Eksperimento dalyviai keitė grupeles ir pastebėjo, kad kai kuriose grupėse būta daugiau spaudimo, stumdymosi, traukimo, erzinimosi, o kitose – jautėsi didesnė darna – daiktai judėjo lengvai, kilo džiaugsmas, juokas.

Mokymasis darniai veikti situacijoje

„ Labai patiko eksperimentas: matėsi, kuris žmogus yra jautrus situacijoje, o kam nesinori perduoti daikto, nes galvoja, žiopso, tiki, kad „jam turi paduoti, jo neįvertina, skriaudžia.“ Panašios situacijos nuolat vyksta mano versle.“ – komentavo Ingrida.

Streso ašies tyrinėjimas. Mokslininkas Bruce H. Lipton knygoje „Tikėjimo biologija“ rašo apie tai, kaip pavojaus signalai kūne įjungia hipotalamo–hipofizės–antinksčių (HHA) streso ašį. Kai smegenų pagumburis ( hipotalamus, lot.) gauna signalą apie išorinę grėsmę, jis pasiunčia signalą į posmegeninę liauką (hipofizę), kuri savo ruožtu praneša antinksčiams, kad reikia išskirti hormonus „kovai ar pabėgimui“. Kokia prasmė saugoti energiją, jei neišgyvensime. Esant pavojui ar tiesiog gavus pavojaus signalus, mobilizuojamos visos organizmo jėgos. Tuomet antinksčių išskirti hormonai tiesiogiai slopina imuninės sistemos veikimą ir taip visą organizmo energiją sutelkia išgyvenimui pavojaus akivaizdoje. Tačiau viso organizmo reakcija į stresą slopina augimą. Mokslinės studijos nurodo, kad taip pavojaus signalai didina išgyvenimo tikimybę, bet už tai sumokama nemaža kaina – sumenkėja individų sąmoningumas. Atrasta mokslinė tiesa – paprasta: išgąsdintas gyvūnas ar žmogus būna kvailas. Kaip rodo tyrimai, beveik visi plačiau paplitę susirgimai yra susiję su chronišku stresu ir nervingumu .

Meditatoriai tyrinėjo, kaip susicentruoti, atsipalaiduoti ir atsitraukti vidun nuo „streso ašies“ taip, kad baimės neveiktų mūsų kūno ir galėtume energiją skirti kūno, laimės ar sąmonės augimui. Atsitraukus vidun, susicentravus, labai pagerėja atsipalaidavimas, savijauta, aiškumas. Tuomet pradedame jausti ir daug subtilesnes energijas, matome, kaip teka vitalinės energijos, veda egzistencija.

Kitas gali padėti sucentruoti kūną. Tuomet vidinis susicentravimas ir atsipalaidavimas bus daug gilesnis

„Susicentravus viduje atsiduriu labai lengvoje erdvėje, gerume, yra labai daug energijos, rankos pačios ima kilti,“– dalijosi po praktikos Šantam.

Jolanta papildė : „Labai daug viduje violetinės spalvos. Yra skirtumas nuo būsenos, kokioje aš būnu paprastai. Visiškai sutinku su Prembuda, kad meditacija labai sveikatinančiai veikia kūną. Iki kokių 16–os metų buvau amžinas ligonis, sirgdavau visokiais bronchitais ir kitom ligom, o paskui gyvenime vis tiek kartą – du per metus sirgdavau, bet dabar kai medituoju, tai kokie septyneri metai – slogos nėra, jokių kosulių, krenkštimų.“

Prembudos komentaras: „Medituojant atsitrauki nuo proto ir atitrauki protą nuo kūno – kūnas pradeda valytis. Ir tai jau yra labai daug. Bet jeigu norime giliau keistis, daug lengviau ir geriau jaustis, tai praktiškai medituojant kiekvieną dieną reikia prieiti prie kūno iš vidaus bemintiškai. Tada tampam šeimininkais ir kūną atpalaiduojame. Tuomet augam kaip medis – kasdien po truputį. Tai stebuklas. Ir kūnas yra sveikesnis, ir savijauta yra daug geresnė.“

„Aš jaučiuosi auganti savo vidumi, mano sveikata labai gera. Manyje ir aplink mane šeimoje vyksta augimas ir dėl to esu labai dėkinga meditacijos centrui Ojas už erdvę ir išmintį, kurią gaunu čia medituodama ir per savo medituojantį vyrą, kuris mane palaiko. Kai mes medituodami augame, atsiranda daugiau meilės, kuria galime dalintis šeimoje, versle su klientais ir tai vėl grįžta į mus.“ Jekaterina

Judant savo vidun ir iš ten veikiant, gyvenant, vedant verslą viskas pradeda vykti natūraliai, lengvai, švelniai ir labai tiksliai. Tą tikslumą naujokai dažnai maišo su griežtumu. Tik tuomet viskas mumyse ir aplink mus pradeda vykti savaime pagal pačią mūsų fizinę ir dvasinę prigimtį bei jų balansą ir darną. Tai daug daugiau nei galime prašyti ir gauti iš išorės.

Atnaujinta 2013-08-24