Sąmoningumo šviesa
VII skyrius
Mano mylimieji,
Aš jau kalbėjau apie išorinius meditacijos pamato aspektus.
Dabar kalbėsiu apie meditacijos pagrindinę prigimtį.
Meditacijos pamatas yra kūno, minčių, emocijų išvalymas ir patyrimas.
Jeigu atsitiks tik tai, ir tuomet jūsų gyvenimas taps
labai palaimingu. Jeigu atsitiks tik tai, jūsų gyvenimas taps dievišku.
Jeigu atsitiks tik tai, jūs būsite susiję su anapus. Bet tai bus tik susitikimas su anapus,
jūs nebūsite su juo susilieję. Jūs būsite susiję su anapus, bet vis dar nebūsite su juo vienovėje.
Jūs susipažinsite su dieviškumu, bet juo nebūsite. Išvalymas nukreips jus dieviškumo link ir nukreips
į jį jūsų žvilgsnį, bet tik tuštumo būsena leis jums susilieti su dieviškumu ir būti su juo vienovėje.
Pirmiausia periferijoje pažinsite tiesą, o centre jūs tapsite tiesa.
Todėl dabar kalbėsiu apie antrą fazę. Aš pavadinau pirmą fazę išvalymu; antrą fazę aš vadinu tuštuma.
Žinomos trys tuštumos pakopos: kūno lygmens, proto lygmens ir emocijų lygmens pakopos.
Jaustis be kūno yra priešinga identifikacijai su kūnu.
Jūs esate identifikavęsi su kūnu. Jūs nejaučiate: Tai mano kūnas,
priešingai kažkokiame tai lygyje tebejaučiate: Aš esu kūnas. Jei jausmas, kad jūs esate kūnas, dingsta,
tuomet jūs tampate bekūniu. Jeigu jūsų identifikacija su kūnu nutrūksta, tuomet jūs tampate bekūniu.
Kai Aleksandras keliavo iš Indijos, jis norėjo pasiimti su savimi
sanjasiną tam, kad galėtų parodyti Graikijos žmonėms, kaip atrodo indų sanjasinas.
Tuo metu buvo daug sanjasinų, kurie buvo pasiruošę ir troško vykti. Kas nenorės vykti,
kai Aleksandras kvietė ir sveikino su karališka pagarba? Bet Aleksandras nenorėjo paimti bet kurio,
kuris troško, nes tas, kuris troško, nebuvo tikras sanjasinas. Jis ieškojo tikro sanjasino.
Kirtęs srities sieną, Aleksandras sužinojo apie vieną ypatingą sanjasiną.
Žmonės jam sakė: Čia yra sanjasinas, kuris gyvena miške ant upės kranto. Jūs turėtumėte su savimi paimti jį.
Jis nuėjo ten. Pradžioje pasiuntė kareivius, kad jam atvestų sanjasiną.
Kareiviai nuėjo pas sanjasiną ir pasakė: Tau pasisekė! Tūkstančiai kitų sanjasinų prašė Aleksandrą
pasiimti su savimi, bet jis jų neišsirinko. Dabar Aleksandras Didysis apipylė malone tave, nes jis nori,
kad tu vyktum su juo. Tave karališkai pasiims į Graikiją.
Sanjasinas tarė: Niekas neturi jėgų ir drąsos priversti sanjasiną kur nors vykti.
Kareiviai buvo šokiruoti. Jie - galingojo Aleksandro kareiviai, ir šis nuogas sanjasinas meta jiems tokį
iššūkį? Jie sušuko: Daugiau to nekartok arba prarasi gyvybę.
Bet sanjasinas atsakė: Niekas negali atimti iš manęs gyvenimo,
kurį pats jau palikau. Eikite ir pasakykite savo Aleksandrui, kad savo jėga jis gali užkariauti viską,
bet negali užkariauti to, kuris jau nugalėjo patį save.
Aleksandras buvo nustebintas! Žodžiai buvo keisti, bet reikšmingi,
nes jis jautė, kad rado tokį sanjasiną, kokio ieškojo. Pats Aleksandras nuėjo su nuogu kardu rankoje ir
pasakė sanjasinui: Jei tu nevyksi, aš tau nukirsiu galvą.
O sanjasinas atsakė: Padaryk tai! Tuo metu, kai tu pamatysi,
kad nukirtai šio kūno galvą, aš taip pat matysiu, kad šito kūno galva nukirsta. Aš taip pat matysiu,
aš taip pat stebėsiu šį įvykį. Bet tu negalėsi užmušti manęs, kadangi aš esu tik stebėtojas.
Paskui jis tęsė: Aš taip pat matysiu, kad galva buvo nukirsta - todėl palik klaidingą
įspūdį, kad tu mane kokiu nors būdu sužalojai. Aš esu anapus taško, kai kas nors gali mane sužaloti.
Copyright © 1998 Osho International Foundation
All right reserved
© Mečislovas Vrubliauskas, 1999
|
LT
EN 
