LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Mylimasis meistre, kas yra mechaniškas gerumas?*

Džina Gojet, nėra nieko tokio kaip mechaniškas gerumas. Gerumas negali būti mechaniškas, o mechaniškumas negali būti geras. Tai akivaizdus prieštaravimas. Gerumas gali būti tik sąmoningas, nemechaniškas. Blogis gali būti tik nesąmoningas, mechaniškas. Aš suprantu tavo klausimą. Jis yra tinkamas, nes amžiais žmonės buvo mokomi kažko panašaus į mechanišką gerumą, nes tai yra lengva. Žmonės yra mechaniški. Tam, kad atneštum tikrą gerumą į jų gyvenimą, tikrą vertybę, teks jų nesąmoningumą transformuoti į sąmoningumą, reikės jų tamsą pakeisti šviesa. Tai daug energijos reikalaujančios pastangos. Be to, visuomenės tai visai nedomina. Faktiškai, ji to bijo, nes jeigu išties geras žmogus gyvendavo pasaulyje, jis sukurdavo daug rūpesčių visuomenei.

  

Jėzus, Lao Tzu, Buda, Kabiras, jie yra didžiausi maištininkai paprasčiausiai todėl, kad jie buvo tokie sąmoningi, kad galėjo perprasti visą kvailą žaidimą, kurį mes nuolat žaidžiame. Jie galėjo matyti mūsų melus, jie galėjo perprasti mūsų suktybes. Buvo neįmanoma juos apgauti, išnaudoti ir pavergti. Ne tik, kad buvo neįmanoma juos pavergti, jie sukūrė didelius sąmoningumo judėjimus pasaulyje. Jie sukūrė gijas ir jas įžiebė. Daug žmonių prašvito dėl jų pastangų. Jų pastangos buvo laikomos antivisuomeninėmis. Dėl to Jėzus buvo nukryžiuotas.

Kur galėtume rasti žmogų, geresnį už Jėzų? Kuo jis nusikalto? Jis nusikalto tuo, kad buvo iš tiesų geras. Jeigu jis būtų buvęs tik mechaniškai geras, nebūtų buvę jokių rūpesčių. Buvo daug rabinų, kurie buvo mechaniškai geri. Visuomenė nebijo mechaniškų žmonių, su jais galima tvarkytis. Jie priklauso nuo visuomenės. Jie visuomet gyvena grupėje, jie visuomet seka minia. Minia labai laiminga su tokiais žmonėmis. Lengva sukurti mechanišką gerumą, nes, pirmiausia, žmonės ir yra mechaniški. Tereikia jų demoniškas idėjas pakeisti geromis idėjomis, visai nekeičiant jų esybės.

Pavyzdžiui, buvo sugalvotas pragaras – pragaro idėja mechaniško gerumo sukūrimui. Žmonės bijo, gyvena baimėje. Šventikai tai žinojo nuo pat žmonijos pradžios, kad tuo galima pasinaudoti – dar daugiau žmones įbauginti. Jie pavaizdavo pragarą taip išsamiai, jie sukūrė tiek baimės žmonėse, kad žmonės tapo sąlygoti, dėl baimės. Tai yra tas pats sąlygotumas, kurį dabar galima sukelti lengvesniais būdais, nes turime pažangesnes technologijas. Nebėra jokio reikalo 25 metus mokyti pragaro idėjos tam, kad žmogus taptų mechaniškai geras. Paklauskite Pavlovo, Skinerio ir kitų bihevioristų (žmogaus elgesį tyrinėjantys psichologai, vert past.), jie išmokys jus tam tikrų metodų. Gali užtekti elektros šoko.

Kažkas rūko, o tu nenori, kad jis rūkytų – tiesiog trinktelk jį elektrošoku. Kai tik jis užsirūko – duok jam elektrošoką. Po trijų dienų, jis mes rūkyti, nes tą akimirką, kai jis paims cigaretę, jo ranka ims drebėti. Jis pradės labai bijoti, kad jį tuoj nukrės elektros šokas. Taip jie moko žiurkes, beždžiones ir šimpanzes. Taip jie mėgina išmokyti žmones.

Religingi žmonės sukūrė pragarą, politikai – kalėjimus tam, kad kankintų žmones. Pakankamai kankinant žmonės pripras. Pavlovas vadina tai sąlyginiu refleksu. Visą gyvenimą jis dirbo su šunimis, jis juos sąlygojo. Jeigu prie šuns atneši maisto, žinoma, kad tai paveiks jo seiles.

Tai sukels seilėtekį, nukars jo liežuvis, varvės seilės.

Tai yra natūralu matant skanų maistą. Tačiau jeigu paskambinsi skambučiu, taip nebus. Nėra ryšio tarp skambučio ir seilių liaukų. Tačiau Pavlovas padarė vieną dalyką – visuomet, kai duodavo maisto savo šunim, paskambindavo skambučiu. Kai paskambindavo skambučiu – duodavo šunims maisto. Tarp skambučio ir maisto susidarė asociacija, jie susijungė, sukibo vienas su kitu. Po 15 dienų, jis tiesiog paskambino skambučiu ir šunims išsiskyrė seilės, jų liežuviai nukaro. Dabar nebėra natūralaus ryšio tarp skambučio ir liežuvio, tačiau yra sukurtas naujas, nenatūralus ryšys.

Pavlovas tapo komunistų psichologijos įkūrėju.

Štai taip sovietų Rusijoje, Kinijoje ir kitose komunistų šalyse žmonės yra sąlygojami. Jie nemano, kad žmogus kuo nors skiriasi nuo šuns, galbūt jis labiau išsivystęs, sudėtingesnis, tačiau vis tik šuo. Skineris dirbo su žiurkėmis ir, aptikęs kaip jas kontroliuoti sako, kad tą patį galima taikyti žmonėms. Tereikia sukurti baimę ir po to jie nedarys tam tikrų dalykų, o tu sukursi gobšumą. Štai kodėl buvo sukurtas rojus, dangus. Tai yra paprastos strategijos žmonių valdymui. Sukurk baimę tam, ko nori, kad žmonės nedarytų ir sukurk atlygio idėją tam, kad jie darytų tai, ko nori. Taip sukuriamas mechaniškas elgesys. Jie nesielgs blogai, o elgsis gerai.

Tačiau koks tai gėris? Taip išnaudoja visuomenė, bažnyčia, valstybė, teisėti interesai. Tai nepakeitė žmogaus būties. Tai nepadarė jo sąmoningesniu, budresniu, džiugesniu, daugiau švenčiančiu. Tai nesuteikė jam palaimos skonio. Tai neatidarė jam lango, pro kurį jis galėtų nors šiek tiek pažvelgti į Dievą. Aš to nevadinu gerumu, vertybe. Mano vertybės supratimas yra toks, kad tai turėtų būti sąmoningumo pasekmė. Jūs turėtumėte tapti tokie sąmoningi, kad negalėtumėte blogai pasielgti, ne todėl, kad esate taip užprogramuoti, bet todėl, kad matote, jog tai yra blogai.

 

*Ištrauka iš Ošo videodiskurso The way of the Budhha vol.10 #12 Question 2

Atnaujinta 2019-06-17






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos