2002 Nr.11
Mečislovas Vrubliauskas
Žmogus amžinai ieško. Ieško sveikatos, turtų, valdžios, kartais meilės, laimės, grožio, o gal ir
gėrio bei tiesos. Tai natūralu, normalu ir įmanoma. Bet kodėl tuomet šiandien Žemėje vis dar tiek
daug neturtingų ir nesveikų, nelaimingų ir kenčiančių? Žmonės neieško ar neranda?
Žiūrint į mūsų šalį, į aplinkinius, matosi, kad ir Lietuvoje kažkas
ne taip. Žmonių veidai ir kūnai įtempti, kad atsipalaiduotų - geria. Maža akyse džiaugsmo ir meilės. O be
meilės ir džiaugsmo, gyvenimas tuščias ir nelaimingas. Kad būtų laimingesni žmonės vartoja narkotikus;
labai padaugėjo savižudybių ir sunkių nusikaltimų. Štai, vienas iš daugelio atvejų: žmogus užmušė žmogų
ir buvo nuteistas 18 metų kalėti. Paklaustas už ką, negalėjo paaiškinti. Pasakė tik tiek, kad tai įvyko
spontaniškai. Daug nusikaltėlių taip aiškina. Lyg jie būtų kažkokio apsėdimo aukos. Daugumai neaišku
kokio. Ar negalima to suprasti ir pakeisti? Štai, žurnale rėkiantis šūkis: "Sukurk save", o šalia
atleto, kilnojančio štangą, nuotrauka. Tai apgaulė ar saviapgaulė? Juk kūnas tėra tik mūsų paviršius;
beveik kaip rūbai. O perskaitęs žmogus gali pagalvoti, kad sportuodamas iš tikrųjų kuria save. Geriau
tiktų žodžiai: "Būk stiprus", ar "Būk kietas", bet tai beveik nieko neturi bendra su savęs kūrimu, nei
su laime ar meile. Nebent pačioje pradžioje, vaikystėje, paauglystėje. Negalima rasti "kieto" ir
laimingo žmogaus. Tai prieštarauja egzistencijos dėsniams.
Lietuvoje per 12 nepriklausomybės metų keliasdešimt ar net kelis
šimtus kartų išaugo sergančių AIDS ir narkomanų kiekis. Alkoholikų ir sergančių psichinėmis ligomis
žmonių skaičius Lietuvoje taip pat nemažėja. Išsiskiriančiųjų šeimų dalis augant pragyvenimo
lygiui ir laisvei Vakaruose artėja ar net viršija 50 proc. Partijoms ir tikėjimams pabandžius
apsunkinti šeimos skyrybas Lietuvoje, daug porų iš viso nustojo tuoktis. Šventojoje Žemėje ir
pasaulyje gana aršiai tarpusavyje kariauja judaizmas, krikščionybė, islamas ir induizmas.
Tobulėjant ginklams, tai darosi vis pavojingiau. Gal iš tikrųjų, kaip danguje taip ir ant Žemės?
Gal danguje dievai nesutaria, o dėlto ir Žemėje tarp jų pasekėjų vyksta karai? Ar tai natūralu,
ar taip turi būti? Gal galima mokytis, šviestis ir ką nors pakeisti; gal yra išeitis? Ar negalima
gyventi ir sveikiau, ir turtingiau, ir laimingiau?
Aš atsakau taip. Taip, galima gyventi ir sveikiau, ir turtingiau
ir laimingiau. Tą patvirtina mano gyvenimas, tą patvirtina sveika logika ir pagaliau tą patvirtina
kitų sąmoningesnių žmonių ir net mūsų laikmečio budų: Gurdžijevo, Krišnamurti, Ošo gyvenimas. Kyla
klausimas ar tai sunku padaryti? Ne, gana lengva. Tai labiausiai priklauso nuo mūsų. Be kai kurių
niuansų mums tereikia atsakyti ar mes pasiruošę suprasti ir keistis iki nelaimės - ligos, netekties,
nelaisvės, ar tik po jos? Kartais žmonės mėgsta sakyti, mirsiu, bet nesikeisiu. Jie žudo dėl pavydo,
keršto, tikėjimo ir pan. Mirties priežastimi gali būti ir rūkalai, alkoholis, narkotikai, nes žmonės
nieko geriau neranda. Aš giliai įsižiūrėjau į gyvenimą, jo pradžią, tekėjimą ir mirtį, ir pasirinkau
eiti su gyvenimu, meile, sąmoningumu. Taip daro dauguma žmonių, tegul ir nesąmoningai. Aš pasirinkau
sąmoningai keistis iki nelaimės, nes nelaimės tėra mūsų norų, prisirišimų, ambicijų, ego ir
nesąmoningumo pasekmės, ir jų galima išvengti. Aš pasirinkau eiti su tiesa, gėriu ir grožiu -
su gyvenimu, o visa kita prisidėjo savaime. Mano patyrimas rodo, kad melas, įpročiai, prietarai,
tikėjimai, tradicijos ir pan. yra ligų, nelaimių, skausmo, kivirčų ir karų pamatas.
Atmintin iškyla metas, kai pasikeitus šeimyninei
padėčiai ir pardavus butą, man reikėjo rinktis: pirkti kitą būstą, ar išversti ir išleisti
lietuviškai Ošo knygą "Stebuklo beieškant". Tai nuostabi knyga apie dinaminę meditaciją ir
kitus egzistencinius dėsnius. Pasirinkimas paprastas, bet neabejotinai reikalauja tam
tikro patyrimo. Pirmą kartą medituojant Ošo dinaminę 1992 metais aš patyriau nepaprastą
energiją, palaimą, gyvą dvasią. Tai buvo stebuklas. Aš ir iki to gana gerai jausdavausi,
nes mano dvasinis ieškojimas jau tęsėsi apie 10 metų, bet tai buvo kažkas visiškai nauja,
visiškai netikėta. Tai buvo daugiau, negu galėjau tikėtis. Buvo akivaizdu, kad meditacijoje
yra kažkas ypatingo, kažkas nepaprastai tikro ir man tai reikia tęsti. Todėl pradėjau
tyrinėti Ošo dinaminę meditaciją. Ją dariau vienas, dariau su kitais, ją vesdavau ir
skaičiau kas vykdavo, kai ją vesdavo Ošo. Be to, norint vesti meditacinius praktikumus
reikėjo viską dar giliau patikrinti, patirti savimi, savo kūnu, protu, širdimi ir siela,
nes religijoje svarbiausia tiesa ir vidinis patyrimas. Religija yra mokslas, vidinio pasaulio
mokslas ir joje neapsieinama be tyrimo ir patyrimo. Tai bet kurio mokslo pamatas.
Taigi, man kaip dažnai tenka daryti ir daugeliui kitų žmonių,
reikėjo rinktis. Man gavosi, aš nuėjau lengviausiu keliu, man lengviausiu keliu, nes širdis ir
siela neabejotinai linko prie knygos. Aš išverčiau ir išleidau Ošo knygą. Tai buvo ir pirmoji
tikra knyga apie meditaciją lietuvių kalba. Daug žmonių ieškojo meditacijos. Jos pirmo tomo
1000 knygų tiražas jau seniai parduotas. Visas šis darbas, kartu su meditacijomis ir meditacinių
praktikumų vedimu mane integravo, labiau sujungė dvasią su kūnu. Tai buvo kelias į sveikatą ir
laimę. Kitaip aš galėjau likti Vilniaus universitete ir dirbti mokslininko darbą. Bet man tai
būtų buvęs dvasinis vegetavimas, vėliau depresija ir, matyt, ligos. Einant sąmoningai su
gyvenimu, dvasia susijungia su kūnu ir širdyje gimsta meilė, o sąmonėje - tyla ir ramybė.
Tai egzistenciniai dėsniai. Judant giliau vidun aplink pradėjo burtis ieškantys meilės ir tiesos
žmonės. Aš sąmoningai meditacinius praktikumus vesdavau per Kalėdas ir Velykas, kad ateitų tikri
meditacijos ieškotojai. Ir jie ėjo. Buvo sunku patikėti, kad tokie yra Lietuvoje. Ieškant
tinkamiausio būdo perteikti meilę ir sąmoningumą kitiems - o tai ir yra autentiškos religijos
pamatas - 1997 metų pradžioje gimė Meditacijos mokyklos vizija, o per keletą mėnesių ir pati
mokykla. Šių metų pabaigoje mokyklą paliks antros laidos absolventai, o trečios laidos studentai
pereis į trečią kursą.
"Einu keliu, o mintys vis zyzia ir zyzia galvoje,-
pasakoja Meditacijos mokyklos ketvirtakursis Linas. Aš net suklykiau, kad jos nurimtų, o
jos neklauso." Dabar žmogus jau pradeda po truputį suprasti, minčių kilmę ir pagauti
tarpų tarp jų momentus. Pagaliau ir jos pasidarė ramesnės.
"Aš vis sapnuoju, kad žūnu kare. Dėl to, atrodo, ir
daryti nieko nesinori, nes vis tiek bet kada galiu žūti",- sako antrakursis. Iš tikrųjų,
jo pasyvumas dalinai susijęs su praėjusiais gyvenimais. Kai kada sapnai gali būti ne tik
pasąmoniniai vaizduotės žaidimai, bet žinios, ateinančios iš praėjusių gyvenimų. Tokių sapnų
atpažinimo ir aiškinimo reikia mokytis. Juos bent šiek tiek gali suprasti tas, kuris jau
nors dalinai įžengė į astralinį pasaulį. Šio žmogaus dar laukia ilgas kelias per pasąmonę,
bet žiburys kartais jau pasimato.
Kadangi meditacijos mokykla gimė iš vizijos, tai joje
jau daug kas suderinta. Mokykloje yra daug dalykų, kuriuos turi įskaityti kiekvienas
meditacijos mokytojas ar meistras, jei jis bet kur ir bet kada pradeda vesti tokią mokyklą.
Kol kas žinomos tik koncentracijos ir susikaupimo pradinės, viduriniosios, specialiosios
ir aukštosios mokyklos. Polinkis tik įsitempti ir koncentruotis atvedė žmoniją prie tautinių,
klasinių ir inkvizicinių koncentracijos stovyklų. Kompensacijai, balansui reikalingos
meditacijos mokyklos. Žvilgtelėkime į meditacijos mokyklos, galėtume sakyti į pradinės
Meditacijos mokyklos, struktūrą ir poveikį.
Meditacijos mokykloje studijuojama ketverius metus.
Tame yra gili prasmė. Ištirta ir žinoma, kad žmoguje yra septyni kūnai. Apie žmogaus kūnus
plačiau esu rašęs "Žmoguje", 2000 m., Nr.10, 11. Švietimas ir lavinimas iš išorės įmanomas
tik iki ketvirto kūno. Vadinasi švietimu lavinti galime žmogaus fizinį, vitalinį, astralinį
ir mentalinį kūnus. Koncentracijos mokyklos lavina šių kūnų išorinę pusę, meditacijos mokyklos
- vidinę pusę. Be to, ezoterikoje yra žinoma, kad žmogaus gyvenime, jei jis
vystosi normaliai, yra ryškūs septynerių metų ciklai. Per pirmus septynerius
metus labiausiai auga fizinis kūnas, bet po gimimo kas metai su fiziniu kūnu susisieja
vis aukštesnis kūnas: antrais - vitalinis, trečiais - astralinis, ketvirtais - mentalinis,
penktais - dvasinis ir t.t. Tai reiškia, kad per pirmų septynerių gyvenimo metų ciklą
įvyksta visų septynių kūnų harmonizacija savyje ir su fiziniu kūnu, antrame septynmetyje -
savyje ir su vitaliniu, trečiame - savyje ir su astraliniu kūnu ir t.t. Paprastai gyvenime
aukštesni kūnai išsivysto vėliau, bet pavyzdžiui Ošo būdamas septynerių metų patyrė pirmąjį
susiliejimą su egzistencija, 14 metų - pirmąjį satori, o 21-ų metų prašvito. Tokie ribinės
darnos atvejai reti, bet jie nurodo į žmogaus potenciją. Kaip tam tikras ciklas yra metų
ir net dienos periodas. Bet dar reikėtų paminėti ir septynių dienų - savaitės ciklą, kuris
irgi įskaitomas meditacijos mokykloje.
Penktieji studijų metai meditacijos mokykloje nelabai būtini, nes ne visi per ketverius
metus prieina iki penkto kūno įsisąmoninimo. Pagaliau nuo penkto kūno ieškotojas toliau
gali eiti savarankiškai. Jis gali eiti su mokytoju ar meistru, bet gali eiti ir vienas.
Suaugęs žmogus meditacijos mokyklą gali pradėti lankyti nuo bet kokio amžiaus. Pradėdamas
nuo fizinio kūno įsisąmoninimo po ketverių sąmoningų studijų metų baigia mentaliniu kūnu
ir patiria, kad viduje yra šaltinis iš kurio bet kada gali pasisemti gyvybės ir palaimos.
(Pabaiga kitame numeryje)
|