LietuviškaiLT   EnglishEN     Facebook Youtube X.com Instagram TikTok

Meditacijos centras Ojas
 





Meditacijos kelyje visuomet viskas eina geryn

2 dalis iš 2

Mylimas Ošo, per pirmuosius mano buvimo čia mėnesius, medituodama keletą kartų susidūriau su labai intensyvia erdve, kurioje tarsi sustojo laikas, bet dabar tai nebeatsitinka ir jaučiu, kad manyje yra kažkiek laukimo, nors prisimenu, kad erdvė atsiverdavo tik tuomet, kai aš jos neieškodavau. Nors medituodama jaučiuosi labai gerai, ypač tau esant, tokia pilnatviška ir turtinga viduje, stebiuosi, kur dingo tos erdvės ir kaip galiu sugrįžti į nesitikėjimo būsenos nekaltumą.

   1 dalis

<...>

 

Shivam Suvarna, tavo klausimas beveik į jį ir atsako, bet tikriausiai tau pavyko surasti atsakymą intelektualiai. Atrodo, kad tavo klausimas yra tikras, bet jis taip pat reiškia ir atsakymą. Atrodo, kad atsakymas yra tavo intelektualus situacijos supratimas.

Visuomet pasakoju sufijų istoriją. Senas vyras, medkirtys, buvo labai senas, bet turėjo eiti kirsti medžių į mišką, juos pargabenti. Jis gebėjo užsidirbti tik vienam valgiui tokiame senyvame amžiuje. Sufijų mistikas visuomet sėdėjo prie kelio, kuomet medkirtys eidavo į mišką, po medžiu, visuomet po tuo pačiu medžiu. Jis visuomet paliesdavo mistiko pėdas. O mistikas visuomet juokdavosi.

Galiausiai vieną dieną jis nebegalėjo sulaikyti savo smalsumo ir paklausė: "Kodėl? Keista, liečiu tavo pėdas kasdien du kartus, eidamas į mišką ir iš jo grįždamas, o tu visuomet juokiesi. Esu vargšas, neišsilavinęs, bet tiek galiu suprasti. Rodau tau pagarbą, o tu juokiesi. Neatrodo, kad tai susiję". Senas vyras atsakė: "Juokiuosi, nes esi idiotas. Tu čia kerti medžius. Tik šiek tiek toliau yra vario kasykla. Įdėdamas tiek pat pastangų, kiek įdedi kasdien, kad gautum pavalgyti vieną kartą per dieną, įdėdamas tiek pat pastangų, gautum pakankamai vario maistui savaitei, valgydamas du kartus per dieną. Šešias dienas galėtum ilsėtis, o vieną dieną dirbti. Juokiuosi, nes keista, vyras visą gyvenimą vaikšto ir niekada nenueina šiek tiek toliau, visuomet lieka įstrigęs su tais pačiais medžiais, tuo tarpu šiek tiek toliau už tų medžių..."

Kitą dieną vyras nuėjo ir liko nustebęs. Jis buvo labai laimingas. Jis grįžo ir palietė meistro pėdas ir pasakė: "Atsiprašau, negalėjau suprasti tavo juoko". Po to jis ateidavo tik kartą per savaitę, bet meistras vėl pradėjo juoktis. Vyras paklausė: "Kas atsitiko? Kodėl tu vėl pradėjai juoktis?" Meistras atsakė: "Pasirodo, kad labai prisiriši. Šiek tiek toliau tos kasyklos yra sidabro kasykla. Argi negali daugiau nieko įsivaizduoti? Nejaugi nematai, kad priekyje yra tiek daug visko?" Jis atsakė: "Niekuomet apie tai nepagalvojau. Na tu irgi esi keistas. Tu žinai, kodėl man nesakai?" Meistras atsakė: "Yra keletas dalykų, kuriuos turime surasti patys. Tai padeda augti tavo inteligentiškumui. Turėjau pasakyti, nes mano laikas baigiasi. Daugiau negaliu laukti. Negaliu laukti kol tu pats atrasi. Šiandien eik šiek tiek toliau ir rasi sidabro kasyklą". Jis rado sidabro kasyklą. Dabar užteko ateiti kartą per mėnesį. Bet jis ten ir užstrigo. Meistras pasakė: "Tokio vyruko nesu matęs. Nejaugi nežinai, kad egzistuoja auksas?" Jis paklausė: "Kur?" "Šiek tiek toliau. Atrodo, kad kol tavęs nepastumsi, nepasijudinsi."

Tą dieną jis nuėjo šiek tiek toliau ir rado didžiulę aukso kasyklą. Jis atsiduso: "Dieve, visą gyvenimą būčiau parsinešęs tiek aukso, kad būčiau tapęs kone karaliumi. Mistikas keistuolis, jis viską žino, bet man nieko nesakė". Ta dieną jis pagalvojo: "Dabar turiu pasistengti pats. Tikriausiai toliau yra kažkas daugiau". Taip ir buvo. Toliau buvo deimantų kasykla. Jis pasakė: "O, Dieve! Tiek daug deimantų. Tas mistikas viską žino. Jis galvoja, kad aš idiotas. Aš manau, kad tai jis idiotas. Jis žino, bet ir toliau sėdi po tuo medžiu ir nieko nedaro, tik laukia, kad žmonės jam ką nors atneštų. Jo mokiniai prašo išmaldos ir neša jam maistą. O jis visa tai žino. Jis galvoja, kad aš esu idiotas. Šiandien jam pasakysiu: "Tu esi idiotas. Ką čia veiki sėdėdamas? Puikiai žinai. Aš esu nemokša, nežinau, kas yra toliau. Tu žinai". Taigi, jis sugrįžo įsidrąsinęs. Parodė deimantus. Mistikas nusijuokė ir pasakė: "Tai gerai, bet neįstrik". Jis paklausė: "O kas gali būti toliau?"

Mistikas atsakė: "Toliau? Aš esu. Kodėl aš čia sėdžiu? Nes turiu kažką vertingesnio už deimantus. Kai baigsi su deimantais ateik, prisėsk prie mano kojų. Tai mano paskutinės dienos. Norėčiau su tavimi pasidalinti kažkuo daugiau nei deimantai, bet turėjai praeiti tuos etapus. Kitaip nebūtum supratęs, kad tas varganas vyrukas, kuris yra priklausomas nuo kitų atnešamo maisto, kuris yra elgeta, gali turėti kažką viduje, daug vertingesnio nei visa deimantų kasykla." Jis numetė deimantus ir pasakė: "Man užteks. Jeigu taip yra, tavęs nepaliksiu."

Senolis atsakė: "Gali sėdėti. Po medžiu yra užtektinai vietos. Jis labai gražus ir suteikia puikų šešėlį. Mano žmonės atneša man maisto, užteks abiems". Medkirtys pasakė, jis buvo neišprusęs, nebuvo jis mąstytojas, filosofas, nebuvo jis religingas. Jis niekuomet daug negalvojo, niekuomet nesvajojo. Jeigu jį būtų nuvedę pas psichoanalitiką, jo būtų nepriėmę, nes jis nebendradarbiautų. Jeigu jo paprašytum papasakoti savo sapnus, jis atsakytų, kad nesapnuoja. Tuomet psichoanalitikas negalėtų nieko padaryti. Jei nėra sapnų, jis niekam negali padėti. Jis atsisėdo šalia šventojo. Tamsai gilėjant, tylai, viskas tapo tylu ir ramu. Jis taip pat nutilo, nurimo. Staiga jis pajuto vibraciją paslaptingo vyro. Jis nieko negalėjo matyti, bet jo širdis šoko. Jis negalėjo ištarti nė žodžio, bet pirmą kartą jo būtis buvo džiaugsmo būsenoje. Jis nežinojo nieko kito, tik skurdą, vargą ir kančią. Anksti ryte, jam dar nespėjus padėkoti šventajam, šventasis mirė. Bet vietoj savęs paliko kitą šventąjį. Atvykę senojo šventojo mokiniai negalėjo patikėti. Senasis vyras miręs, bet naujas vyrukas sėdi šalia ir spinduliuoja tas pačias vibracijas.

Tie mokiniai buvo ragavę džiaugsmo ir senojo žmogaus ramybės, todėl ir ateidavo iš tolimų miestų, atnešdavo jam maisto. Užtekdavo su juo pabūti keletą minučių. Tai įkvėpdavo juos dvidešimt keturioms valandom švęsti gyvenimą. Jie negalėjo patikėti, kad senolis su jais taip pasielgė. Jis iškeliavo, bet paliko savo atstovą. Jie pasiūlė savo maistą medkirčiui. Medkirtys tapo šventuoju. Nebuvo pasakyta, nebuvo paskelbta, kad jis įpėdinis, bet jis įrodė, kad yra didingesnis šventasis, nes buvo neišsimokslinęs vyrukas ir staiga tyla jo nemokšiškumą pavertė nekaltumu. Visa, ko jums reikia, tai visuomet pamiršti tai, kas įvyko. Visuomet atsiminkite, kad yra gerokai daugiau. Nereikia to ilgėtis, nes tai visuomet įvyksta, kai esate tinkami. Kai esate tinkamai nusiderinę, išgirstate muziką iš anapus. Kai tik esate tinkamoje būsenoje, su jumis švenčia visa egzistencija. Nėra technikos užmiršti, tiesiog paprasčiausias supratimas. Jeigu medkirtys gali nueiti toliau, kodėl jūs negalite pajudėti šiek tiek giliau į meditaciją? Lėktuvas pateko į audrą, jį pradėjo kratyti žemyn, aukštyn ir į šonus. Senyva moteris labai sunerimo ir garsiai sušuko: "Visi lėktuve melskitės!" Greta jos sėdėjęs škotas pasakė: "Nežinau kaip melstis". "Na, daryk ką nors religingo", suriko senyva moteris. Taigi, jis atsistojo, nusiėmė kepurę ir pradėjo rinkti aukas.

  

 Tai vienintelis religingas dalykas, kurį jis žino. Tiesiog nelauk tų erdvių, priekyje yra didingesnių religingų erdvių. Neįstrik su maldomis. "Prieš siunčiant tave į mirties kėdę", pasakė teisėjas Moišei Filkenšteinui, "ar turi paskutinį norą, kurį pageidauji išsakyti?" "Taip, teisėjau", - atsakė Moišė,  "pirmiausia norėčiau pažiūrėti į savo žmoną, tuomet labiau pasijusčiau, kad mirštu".

Žmonės turi keistas fiksacijas. Nesirūpink dėl to, kas įvyko praeityje. Tai, kas dabar vyksta, yra taip gražu, ar ne? Kam kelti kokius nors neramumus? Tiesiog judėk giliau ten, kur prieinama. Tai atvers naują dangų ir daug daug erdvių. Tuomet stebėsiesi, kaip buvo kvaila tikėtis vaikų darželio patirčių. Tai buvo tik nedidelės nežinomybės prošvaistės. Visa nežinomybė tik laukia, kad ją patirtum.

 

 

 

Ištrauka iš: Ošo "Kvietimas", 13 skyrius "Trys bilietai į Titsburgą", 1987 m. rugpjūčio 27 d. (The Invitation. Chapter 13, "Three tickets for Titsburg", 27 August 1987)

Atnaujinta 2025-07-15






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. +370-685-11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. +370-685-11533 (pagrindinis)   |   mob. +370-619-11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2026. All rights reserved. Copyright information

Facebook Youtube X.com Instagram TikTok

Naujienos