LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Kundalini – mieganti gyvatė

Dvasios ir meditacijos praktikų mokslas

Puslapis 4 iš 9

Centras, apie kurį aš kalbu, yra paslėptas mūsų smegenyse. Jeigu jūs paklausite smegenų specialisto, jis pasakys, kad labai mažytė mūsų smegenų dalis yra aktyvi, didesnioji dalis lieka pasyvi. Labai sunku pasakyti, kas paslėpta šioje didesnėje dalyje. Netgi genijai panaudoja labai mažą smegenų dalį – didesnioji smegenų dalis miega ir nenaudojama. Smegenys yra to, ką mes vadiname superjautrumu, buveinė arba šešto pojūčio, arba trečios akies buveinė. Šis centras yra uždaras ir miega, bet kartą, kai jis atsidaro, mes galime pamatyti gyvenimą daugeliu naujų dimensijų. Medžiaga dings, ir pasirodys Dievas; formos bus prarastos ir atsidengs beformiškumas; figūros dings ir beformiškumas bus pažintas; mirtis dings, ir durys į nemirtingumą atsidarys. Bet šis centras, iš kur tai matoma, šiuo metu yra uždarytas. Kaip jį aktyvinti?

Kaip aš jau sakiau, šviesos lemputė lieka pasyvi tol, kol jos nepasiekia elektros srovė. Kai srovė pasiekia, lemputė atgyja. Lemputė visuomet laukia, kad srovė ją pasiektų. Elektros srovė negali sušvisti pati savaime netgi keliaudama per laidus; jai reikalinga lemputė. Abu, lemputė ir srovė, vienodai yra reikalingi tam, kad šviesa pasirodytų. Mumyse yra gyvenimo jėga, bet ji negali pasirodyti pati, kol nepasiekė centro, kuris gali padaryti šį pasireiškimą įmanomą.

Mes esame gyvi tik žodžiais. Ar jūs manote, kad kvėpavimas yra gyvenimas? Ar jūs manote, kad maisto virškinimas yra gyvenimas? Kad gyvenimas susideda iš ėjimo miegoti naktį ir kėlimosi ryte? Ar tai ir yra gyvenimas, kad vaikas auga iki jaunuolio ir pasenęs miršta? Argi gyvenimas susideda iš gimimo ir mirties? Ar gyvenimas yra tai, kad paliekame po savęs kelis vaikus?

Ne, netgi mašinos gali tai padaryti. Jei ne šiandien, rytoj mašinos tai darys. Vaikai galės gimti mėgintuvėliuose. Vaikystė, jaunystė ir senatvė yra mechaniniai procesai. Kai mašina pagaminta, ji irgi turi jaunystę ir senatvę. Kiekviena mašina turi savo vaikystę, jaunystę ir senatvę. Netgi kai jūs nusiperkate laikrodį, jis turi savo garantinį laiką ir eis 10 metų ar daugiau. Laikrodis bus jaunas, senas ir po to mirs. Kiekviena mašina gimsta, gyvena ir miršta. Tai, ką paprastai mes vadiname gyvenimu, yra ne kas kita, kaip mechaniškas buvimas.

Gyvenimas yra visiškai kitas dalykas.

Jei mirštanti lemputė nežinojo elektros srovės, ji manys, kad tai ir yra gyvenimas. Kai vėjo gūsis judina ją, ji sakys: „Aš esu gyva, nes judu“. Lemputė priims tai kaip gyvenimą. Bet ką ji sakys, ką ji šnekės, kai elektros srovė pasieks ją pirmą kartą? Ji sakys: „Tai neįtikėtina! Tai neišsakoma! Aš nežinau, kas atsitiko man. Visai neseniai aš dar buvau pilna tamsos, o dabar esu pilna šviesos, ir spinduliai sklinda visomis kryptimis“. Ką pasakys sėkla tą dieną, kai ji išaugs į medį? Ji sakys: „Aš nežinau, kas man atsitiko. Tai negali būti išsakyta. Aš buvau mažytis sėklinukas, o dabar aš net nežinau, kas man atsitiko. Ir taip sunku pasakyti, kas man atsitiko“.

Todėl tie, kurie realizavo Dievą, negali pasakyti, kad jie patys save realizavo, jie tik gali pasakyti, kad jie neranda ryšio tarp to, kuo jie buvo, ir to, kuo jie tapo. Jie sako: „Dabar tai yra šviesa, kai tuo tarpu anksčiau tai buvo tamsa. Mes buvome spygliai, o dabar mes esame žydinčios gėlės. Ten mes buvome sustingę mirtyje, dabar mes tekame gyvenimu. Ne, ne“, – jie sakys: „mes nerealizavome, mes dar nerealizavome“. Tie, kurie žino, sakys: „Tai Dievo malonė; tai, kas atsitiko mums, yra dėl jo malonės, bet ne dėl mūsų pastangų“.

Tai nereiškia, kad nebuvo pastangų. Iš tikrųjų tiesa yra tokia, kad kai jūs realizuojate Dievą, jūs jaučiate jo malonę, bet tam, kad pasiektumėte malonę, kelionėje reikalingos didžiulės pastangos. Kokios jos yra?

Vienu požiūriu pastangos yra mažos, bet kitu požiūriu jos yra labai didelės. Mažos ta prasme, kad centras yra netoli. Atstumas tarp vietos, kur energija saugoma, ir taško, kuriame atsiveria akys, kuriomis jūs galite pamatyti gyvenimą, yra nedidelis. Tai vos dviejų ar trijų pėdų atstumas. Pagaliau mes esame tik penkių ar šešių pėdų aukščio. Taigi visa mūsų struktūra yra apribota penkių ar šešių pėdų aukščiu; visa struktūra yra apribota šia maža erdve.

Tęsinys - puslapis 5

Puslapiai: 1, 2, 3, 4, 5 , 6, 7, 8, 9


Ošo, Nargolas (Gudžaratas, Indija), 1970 metų gegužės 2 d.

Ištrauka iš Ošo "Stebuklo beieškant" 1 t.


© Osho International Foundation, 1984

© M. Vrubliauskas, 1995






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2024. All rights reserved. Copyright information



Naujienos