IŠ SĄMONĖS APIE KAI KURIAS NESĄMONES IR ĖJIMĄ Į SĄMONĘ | |
Sąmoningumas. Sąmoningumas – praktiškiausias ir aukščiausias fenomenas Esatyje, Kosmose. Sąmoningume nėra susidvejinimo, jame yra supratimas per pratimą, gyvenimą. Sąmonėje. Bet itin retas atvejis, kad individas sąmoningumą patirtų patikimai ir tuo dalintųsi. Sąmoningumas yra vientisas, todėl natūraliai jame nėra minčių. Lietuvoje ir net Europoje tai beveik negirdėta. Dirbtinis intelektas (DI) sąmonės nei gali, nei sugeba aprašyti. O sąmonė – DI, įvairiai, lengvai. Jei sąmonė susidvejina – virsta į protą, mintis, tuomet tai aprašoma.
Gyvenimo, Dievo ir Velnio dualumas ir vienovė. Kadangi sąmonėje nėra susidvejinimo, tai joje nėra Dievo ir Velnio. Yra vienovė. Ji patiriama mūsų šeštame kūne, aukštesnėje sąmonėje, meditacijoje. Buda yra vienovėje. Dievas ir Velnias atsiranda kartu, dėl nesąmoningumo. Dėl ėjimo su nesąmoningumu, nemokšiškumu ir bukumu. Žemiau mūsų penkto kūno. Tai gerai matosi savo viduje, bet matosi ir kitame. Dualumas ar oponentiškumas gimsta, kai vienovė susidvejina. Pvz., sėkla susidvejina ir auga aukštyn ir žemyn. Kamienas virsta dviem ar šaka – dviem. Ar pirminis achromatinis regėjimas virsta spalviniu. Viena negali būti be kito. Viena sukelia kita.
 | | |
Panašiai regėjime pirminis matymo kanalas yra achromatinis, nespalvotas, nedualus. Jo sensoriais akyje yra lazdelės. Bet vėliau iš jo evoliucionavo oponentinis mėlynas-geltonas kanalas. Jų sensoriais akyje yra kolbelės. Ir jos visuomet yra kaimynės. Paprastai vienos mažytės zonos viduje, kitos – krašte. Jei vienos duoda teigiamą signalą, tai kitos neigiamą. Taigi geltona ir mėlyna spalvos neegzistuoja viena be kitos. Kaip Ukrainos vėliava. Jei nori matyti viena - geltona, reikia matyti ir kita - mėlyna. Arba abiejų nematyti. Jei nori draugo, turi turėti priešą. Jei nori Dievo, turi turėti ir priimti ir Velnią. Bandyti eiti tik su vienu – nesąmonė. Priimti abu – gyvenimas, gyva šaka. Kas turi akis, temato. Bet tai ne pabaiga. Laiminga pabaiga yra tik einant su sąmone. Transformuoti velnią į dievą – sąmoningas gyvenimas, augimas, žydėjimas, klestėjimas.
Oponentiškumas, regai tolygu spalvingumas, gamtoje naudingas, nes padeda išskirti taškus, daiktus. Bet tai gali virsti ir kova, karu, jei pametama didesnė visuma ir vienovė. Dėl to ir, jei daltonikas nemato mėlynos spalvos, jis nemato ir geltonos. Vienovė yra svarbiau, nei naudingas oponentiškumas. Oponentiškumas labai naudingas, jei išlieka vienovė. Tada matomos ne tik spalvos, bet ir fonas, visuma. Sąmonė yra svarbiau nei Dievas ir Velnias. Dievas ir Velnias yra nesąmoningumo aspektai. Į Dievą ir Velnią reikėtų žiūrėti, kaip į sąmonės pažemėjimo, susidvejinimo pasekmę ir nesupriešinti, o atvirkščiai – suvienovinti. Dievas ir Velnias tėra požiūrio pasekmės. Augant sąmonėje, jie dingsta vienovėje. Gyvenimas yra velniavos transformacija į dieviškumą.
Gyvenimo, dievo ir velnio transformacija. Suvienovinimas, holistinimas yra sąmoningas velnio vertimas į dievą. Velnio transformacija į dievą. Kaip akyje, o tiksliau matyme. Nes matyme dalyvauja ir nervų kanalai, ir smegenys, ir protas, ir sąmonė. Matom sąmone. Kai nėra minčių. Jei mintys yra, gimsta požiūris, tikėjimas, politika, pyktis, velniava. Kaimynai, patinka-nepatinka, karas.
Suvienovinimas yra nuostabus procesas, sveikas, džiuginantis, laiminantis, meilinantis ir pan. Taip gamtoje dirva transformuojama į žolę, žiedą, vaisių. Tam užtenka žemo sąmoningumo. Taip žolė karvėje ar ožkoje yra transformuojama į pieną, kūdikyje pienas transformuojamas į žmogaus kūną, jutimą, regėjimą, džiaugsmą. Vėliau – į mintį, dualumą. Mano – ne mano. Laimę – nelaimę. Imti – duoti? Pykti – džiaugtis? Bėgti – vytis?
Taip jau 100 – 200 metų krūvą medžiagų ir energijų gamykla transformuoja į dviratį, personalinį kompiuterį, automobilį, raketą ar duoną. Taip transformuojame, tik aukštesne sąmone, ir ligą į sveikatą, pyktį į džiaugsmą, baimę į drąsą, nelaimę - į laimę, mažą nepatinka į didesnį patinka, priklausomybę į laisvę, karą – į taiką. Su atitinkamos čakros ar kūno sąmone. Kvantine beminte sąmone. Jei materijoje, gamtoje dalį kūno, pvz., savo kojas laikysite šaltyje, o kitą dalį, pvz., galvą kaitroje, tai nebus balansas, malonu. Gerai, kad tai žmonės mato, supranta ir taip nedaro. Bet proto, jo gijų, žmonės nemato. Panašiai, kaip gyvūnai nemato, kaip atsirišti nuo virvės, ar ką veikė vakar ir kas iš to seka.
Nuo kūno ir proto - nesąmonės į sąmonę. Žmogus gana gerai supranta kūną, daiktus, gana gerai mintis. Protingiausi gali net sukurti DI. Bet nemato gyvų susijusių dalykų, tekėjimo, transformacijos, vienovės. Todėl sąveikoje bando pakelti save ar kitą už plaukų. Taip gimsta vargas ir kančia. Taip negalima, bet dėl skirtingų priežasčių.
Kita vertus, nesąmoningumas yra natūralu, nes tai yra atitinkamo sąmonės aukščio veikimo pasekmė. Negali pykti ir mušti gyvūną, jei jis nesupranta mūsų supratimo. Jis neturi net dvimatės sąmonės. O mūsiškė – trimatė, keturmatė ar net dar aukštesnė. Taip negali ir beprasmiška pykti ar mušti žmogų, jei jis nemato proto veikimo pasekmės. Nes mato tik vieną, žemesnę pusę. Kuri patinka. Atrodo dieviška. Kaip vestuvės, išgertuvės, narkomanija, valdžia. Kita suveiks rytoj, ryte. Po rinkimų. Ir bus papildanti, priešinga. Tai natūralu ir matoma iš bemintės sąmonės. Jau čia ir dabar. Vakarai neturi tokios aukštos sąmonės apibūdinimo žodžio, nes neturi patyrimo. Rytuose tokią aukštą sąmonę maždaug atitinka žodis čita.
Taigi, žmonės dėl žemo sąmoningumo, o jis visuomet yra žemas, jei galvoje sukasi mintys, nemato kas vyksta prote ir jo veikimo pasekmių kūne ir prote. Mintys sąmonėje yra, kaip vagos. Kuo labiau stengiamės, tuo labiau mintys subėga. Kaip vanduo. Protingi žmonės nemato iš sąmonės tiesiogiai ir todėl negali suprasti, kas ir kaip yra.
Jei esate žemoje užterštoje sąmonėje, prote, tai vienai jūsų daliai kažkas, pvz, kaimynų veiksmai ir kalba nepatinka ir ji yra pragare, velnyje. Kita dalis patinka. Nes jums, pvz. korumpuotai duoda. Tai ši yra rojuje, dieve. Čia ir dabar. Bet tai sukelia įtampą, kančią. Jei abi dalis suvienovinate, atsiduriate rojuje, laimėje, meilėje, palaimoje, meditacijoje. Bet tam reikia patirti tekėjimą ir transformaciją.
Materijos, gyvybės ir informacijos tekėjimas ir transformacija. Jei jūs matote gyvybės tekėjimą ir dirvą transformavote į vaisių, tai pavalgėte. Jei krūvą daiktų ir detalių transformavote į dviratį, tai kelionė bus kelis kartus lengvesnė ir greitesnė. Malonu. Jei pyktį transformavote į džiaugsmą ir kova virto švente, apsikabinate, dalijatės. Tuomet matome, kas yra nemokša, bukius, nedarbis, gudrius, parazitas ar kvailys. Ir kas - budrius, protingas, išmintingas, sanjasis, sąmonės sekėjas ar mokša. Su kuo einame? Ką sėjame ir auginame tą ir turime. Sėklas, emocijas, mintis, norus, ambicijas, laimę, sąmonę. Nuostabu ir teisinga. Tokia ir kūdikystė, jaunystė ir amžystė.
 | Mūsų gyvenimas, mūsų veiksmų pasekmės, priklauso tik nuo mūsų sąmoningumo ir mūsų veiksmų. Taip kaip materija, energija ir informacija neišnyksta, net kosminėje juodžiausioje skylėje, taip ir mūsų veiksmų pasekmės neišnyksta persikėlus į kitą parapiją, šalį, galaktiką, užmigus, atsikėlus kitą dieną ir kitur ar numirus. Jos su mūsų aukštesniais kūnais persikelia į ten, kur ir mes. Gal rytojuje, gal sapne, bardo ar kitame gyvenime. Kiti – tik laikini pakeleiviai.
Mūsų paviršius, kūnas gana greitai keičiasi, aukštesni kūnai – lėčiau, jie pereina per mirtį, o pats centras, sąmonė nesikeičia. Jis amžinas. Todėl ir vargas ar turtai, ligos ar sveikata, nelaimės ar laimės, karas ar taika visų pirma yra mūsų ankstesnių veiksmų pasekmės. Nuo kūdikystės, visą laiką, nesąmoningai ar sąmoningai. Taip šiomis dienomis ukrainiečiai ir lenkai aiškinasi dėl genocidų Ukrainos Lenkijos pasienyje praėjusio šimtmečio trečiame ir penktame dešimtmečiuose. Tai absoliučiai liečia tuos, kurie juose dalyvavo. O kitus – tik tiek, kiek įsitraukiame. Nesąmoningai ar sąmoningai.
Sąmonė ir meditacija. Svarbiausia ne ką darome, o ar einame su sąmone. Parazitą, valdininką, tegul ir vidinį, veltėdį, tegul ir vidinį, pamaitindami, juos auginame ir dauginame. Vis tik, jei tik einame ne su instinktais, įpročiais, tikėjimu, protu, prievarta ir valdžia, o su sąmone, kas yra labai paprasta, lengva ir malonu, pasekmės garantuotos. Žemės ateitis sveika, turtinga ir laiminga einant tik su sąmone ir meditacija. Neišvengiamai.
Prembuda, Ojas MC
2026-06-15
Atnaujinta 2026-06-23 |