Gyvenimas labai brangus, nešvaistykite jo nerūpestingai1 dalis iš 2 | |
Mylimas Ošo, sėdėti su tavimi yra tas pats, kas gerti kalnų upelio vandenį. Mano pačios mėginimai medituoti ir meilės akimirkos geriausiu atveju tiekia tik miesto vandenį. Kaip man savyje atrasti tavo aiškumą ir tylą?
Tylą ir aiškumą, Šantamo, aptarsime vėliau. Pirmiausia įsitikink, kad miesto vanduo ne iš Punos, jis užterštas. Tai tiesa, pateikei gerą palyginimą. Sakai "Sėdėti su tavimi tarsi gerti iš kalnų upelio. Mano pačios mėginimai medituoti ir meilės akimirkos geriausiu atveju tiekia tik miesto vandenį. Kaip man savyje surasti tavo aiškumą ir tylą? Nėra kokybinio skirtumo tarp vandens iš kalnų upelio ir neužteršto vandens, tekančio iš čiaupo. Nėra kokybinio skirtumo, jeigu ragavote. Skirsis turtingumas. Šaltinio vanduo vėsus, šviežias, visuomet naujas. Jis atiteka iš aukštuose kalnuose ištirpusio sniego. Viskas, ką turite žinoti, tai net jeigu pradėjote ragauti įprastinį miesto vandenį, esate teisingame kelyje. Kad pasiektumėte kalnų upelį, turėsite savo sąmonę pakelti į tą lygį. Neturite tapti kalnų alpinistu, turėtumėte tapti sąmonės alpinistu.
|  |
Pasaulyje egzistuoja mokyklos, kuriose mokoma kalnų alpinizmo. Šioje mokykloje jus mokome, kaip kopti aukščiau savo sąmonėje, nes tai yra vienintelis tikras aukštis. Jūs ją savyje turite, aukščiausią sąmonės galimybę, jūs tiesiog su tuo nedirbote arba tiesiog netgi nepažiūrėjote aukštyn į savo pačių aukštį. Esate įsipainioję į tiek daug smulkmenų, kad neturite laiko. Tik šiek tiek laiko, kad nuskaidrintumėte savo sąmonę. Jūs vis atidedate. Mažų ir įprastinių dalykų jūs neatidedate. Bet viską, kas aukščiau, viską, kas išties vertinga, jūs vis atidedate. Induizmo šventraščiuose gyvenimas padalintas į keturias dalis. Tuo metu, kai jie padalino gyvenimą į keturias dalis, ilgiausia žmogaus gyvenimo trukmė buvo ne daugiau kaip keturiasdešimt metų. Jų padalinimas šventraščiuose yra toks, kad iki dvidešimt penkerių turėtum laikytis celibato ir būti studentas. Iki penkiasdešimties, kas buvo labai reta, turėtum būti ūkio šeimininkas, auginti vaikus, vykdyti verslą, uždirbti pinigus, įgyvendinti troškimus ir ambicijas. Apibūdinant trumpai - būti pasauliečiu. Iki septyniasdešimt penkerių turėtum po truputį, pamažu pradėti ištrūkti iš savo smulkmenų, įprastinio gyvenimo. Po septyniasdešimt penkerių tampi sanjasinu. Puiki strategija. Nei kada nors gyvensi, nei kada tapsi sanjasinu. Tai atidėliojimo kelias. Labai protingai sudėliota. Geras padalinimas. Atidėti bet kokią pastangą pakelti savo sąmoningumą.
Nekeista, kad Vedos, kurios taip apibrėžia, koks turėtų būti gyvenimas. Tas Vedas parašė šimtai išsimokslinusių žmonių, nė vienas iš jų nebuvo prašvitęs. Netgi taip vadinamieji Vedų pranašai ne tik turėjo santuokinę žmoną, jie taip pat pirko moteris turgavietėse, nes moteris vis dar pardavinėjo. Kokie pranašai tie žmonės buvo, kurie galėjo pirkti moterį kaip prekę? Kaip jie galėjo gerbti prekę? Moterys buvo pardavinėjamos varžytinėse. Todėl Sanskrite žmoną galima įvardinti dviem žodžiais, skirtumą tarp kurių žmonės jau pamiršo. Vienas - patni, reiškia santuokinę žmoną. Kitas - vadhu, reiškia nusipirktą moterį. Gali ją naudoti kaip žmoną, bet jos vaikai negalės nieko iš tavęs paveldėti, nes ji nėra tavo teisėta žmona. Ir netgi taip vadinamieji aiškiaregiai, kurie gyveno miškuose, elgėsi lygiai taip pat. Nemanau, kad kuris nors iš jų... Labai atidžiai peržiūrėjau kiekvieną Vedų sakinį, negalėjau pamatyti, kad kuris nors būtų pasiekęs Gautamos Budos aukštumas. Iš tikrųjų 98 proc. atrodo labai kvaili žmonės, labai vidutiniški.
Arčiui Finkelšteinui gydytojas pranešė, kad jis turi labai retą ligą ir vienintelis vaistas yra kasdien išgerti šviežio motinos pieno. Artis pagaliau surado jauną moterį, kuri sutiko parduoti savo pieną. Artis atsisėdo ir pradėjo žįsti jos krūtį. Po penkių minučių moteris į jį pažiūrėjo ir sulaikiusi kvapą paklausė:
- Ar norėtum dar ko nors?
- Na,- atsakė Artis, - norėčiau sausainio.
Idiotai yra idiotai. Kuo vyresni jie tampa, tuo didesniais idiotais tampa. Netgi maži vaikai atrodo, kad yra aiškesni, skaidresni už jūsų taip vadinamus senus idiotus.
- Vakar gėriau arbatą žydų namuose, - pasakė mažasis Sedis.
- Kaip žinai, kad tai buvo žydų namas? - paklausė jo mama.
- Nes pas juos cukrinėje buvo šakutė, - atsakė Sedis.
Netgi maži vaikai... Šeštasis Merfio dėsnis: "Neįmanoma nė vieno padaryti atspariu idiotizmui, nes idiotai yra itin išradingi". Jie yra visur. Sąmoningumo ugdymas nėra kažkas, ką turėtum planuoti, prie ko turėtum kruopščiai dirbti, tai paprastas reiškinys. Ketvirtasis darbo grupės principas teigia: "Kuo kruopščiau suplanuoji projektą, tuo didesnė sumaištis kyla, jei kas nors įvyksta ne taip". Visuomet geriau išlikti paprastu, o mano mokymas labai paprastas. Visą religingumą sumažinau iki vieno žodžio. Būk budrus savo minčių atžvilgiu ir jos mirs savaime. Ir kuo mažiau bus minčių, tuo labiau tapsi besvoris. Pradėsi kilti aukštyn be jokių pastangų. Greitai galėsite ragauti šviežio kalnų šaltinio. Tai jūsų pačių sąmonė, geriausia kokybe.
Ištrauka iš: Ošo "Kvietimas", 6 skyrius "Nereikia tapti alpinistu" 1987 m. rugpjūčio 24 d. (The Invitation. Chapter 6. You don't have to become a mountain climber, 24 August 1987)
Atnaujinta 2024-07-15 |