Baimė kyla, kai susiduriate su tiesa1 dalis iš 2 | |
Mylimas Ošo, "Vandenynas - toks didingas, bangos vis kyla ir kyla...". Man vis atrodo, kad iš nevilties bėgu į sausumą. Mielas Ošo, ar galėtum pravesti dar vieną intensyvią pamoką apie skendimą?
Radha, kai sulauki vandenyno kvietimo, nebėk nuo jo. Vandenynas yra pati gyvybės pradžia. Ne tik metaforiškai, bet ir faktiškai. Mes kilę iš vandenyno fiziškai ir iš didesnio vandenyno, nematomo plika akimi, dvasiškai. Sulaukus kvietimo, jeigu bėgi į sausumą, tai bėgi į savo kapą. Tik kapinės yra už vandenyno. Gyvenimas yra buvimas okeanišku. Viljamas Džeimsas (William James) pateikė šį žodį "okeaniškas" pasauliui. Vandenynas visuomet buvo, bet kartais įžvalgos žmogus suteikia jam visiškai naują dimensiją. Jis pirmas panaudojo žodį "okeaniškas" neapmatomumo, begalybės, amžinybės, nemirtingumo prasme. Jis visuomet ten yra. Banga už bangos vis kyla ir kyla. Kaip ir įprastiniame vandenyne, taip ir sąmonės vandenyne banga už bangos nesibaigiančio džiaugsmo, nesibaigiančio šokio, nesibaigiančio šventimo. Kodėl turėtum galvoti apie bėgimą? Bet tai nėra reta. Beveik kiekvienas galvoja apie bėgimą nuo vandenyno, nuo bet ko, kas didesnis už tave, nes yra baimė, kad būsi priblokštas, išnyksi.
 | | | Pamoka apie skendimą nėra reikalinga. Vandenynas atliks savo darbą, tu paprasčiausiai nebėk. Tiesiog ir toliau tyliai sėdėk ir leisk vandenynui susilieti su tavimi. Nepergyvenk, kad tai bus tavo mirtis. Tai baimė, kuri aplanko kiekvieno protą tą akimirką, kai jis yra arti begalybės. Tai labai mažas, smulkus dalykas. Jis susikūrė sau jaukų gyvenimą, nors jis tamsus ir varganas, skurdus, dvasiškai skurdus. Tai atrodo saugu, nes tavęs neapima kažkas didesnis už tave. Tol, kol žmogus neišmoks kaip būti apimtu, jis praleis viską, kas vertinga. Jis praleis meilę, jis bėgs nuo meilės, nes meilė didesnė nei jūs ir yra labai apimanti. Toks žmogus bėgs tolyn nuo tiesos. Melas yra gerai, jis mažesnis už jus. Tai yra jūsų kūrinys, kaip jis gali būti už jus didesnis? Tiesa nėra jūsų kūrinys. Faktiškai jūs kilote iš tiesos šaltinių. Natūralu, kad kyla baimė, kai susiduriate su tiesa. Tyla yra apimanti. Triukšmas yra jūsų. Tyla priklauso egzistencijai.
Su triukšmingu protu, tauškiančiu diena iš dienos jums patogu. Jūs susitapatinote su šiuo mažu protu, su maža asmenybe, kuria iš tikrųjų nesate. Jūs galite sužinoti tik tuomet, kai leisite sau nuskęsti meilėje, tiesoje, tyloje, ekstazėje, kuri neturi nei pradžios, nei pabaigos. Nėra kito kelio pažinti save, kaip tik paskandinti save pačiame gyvenimo šaltinyje ir pačiame jūsų gyvenimo tiksle. Žmonės norėtų turėti nedidelį pavyzdį prieš nuskęsdami. Tai nėra turgavietė. Tiesa negali būti jums duota mažomis dalimis kaip pavyzdys, meilė taip pat.
Mula Nasrudinas norėjo išmokti plaukti. Jis kreipėsi į mokytoją, kuris mokė vaikus plaukti. Mokytojas sutiko ir pasakė, kad tai nėra sunku, išmoksi per dieną ar dvi. Faktiškai visi gimsta su prigimtine geba plaukti. Tereikia prisiminti. Faktiškai nėra nieko naujo, ką galima pridėti prie tavęs. Tai kažkas ko neįsisąmonini, bet tai visuomet buvo tavo būties dalimi, nes vaikas motinos įsčiose plaukia, plūduriuoja vandenyje. Vandenį sudaro tie patys cheminiai elementai, druska kaip vandenyną. Šis faktas pateikė mokslininkams idėją, kad gyvybė pirmiausia gimė vandenyne. Ji vis dar gimsta vandenyne. Nėščia moteris pradeda valgyti daugiau sūraus maisto, nes turi palaikyti balansą – tiksliai tokį patį kiekį cheminių medžiagų, kurios sudaro vandenyno vandenį.
Nėra būdo duoti gyvenimo pavyzdį. Jūs arba gyvenate, arba ne. Mokytojas pasakė: "Nepergyvenk, tai labai mažas reikalas, gali matyti maži vaikai išmoksta". Mula šiek tiek baiminosi ir tarė: "Matau, kad išmoksta maži vaikai, bet aš nesu mažas vaikas". Dėl nervingumo ir baimės jis paslydo dar prieš įlipdamas į upę, ant akmeninių laiptų jis nukrito, atsikėlė ir pradėjo bėgti nepasakęs nė žodžio mokytojui. Mokytojas paklausė: "Mula Nasrudinai, kas atsitiko?" Jis atsakė: "Užteks, pirma išmoksiu plaukti, tik tuomet eisiu prie vandens. Antraip, nerizikuosiu".
Kaip išmoksi plaukti lovoje? Gali kilnoti rankas, kojas. Gali susilaužyti arba ką nors pasidaryti, bet taip neišmoksi plaukimo meno. Tik vanduo turi tą gebą atnaujinti tavyje paslėptą paslaptį, kurią jau žinai.
Vienas japonas profesorius mėgino išmokyti vaikus. Pirmiausiai jis pradėjo mokyti plaukti dvylikos mėnesių vaikus. Tai buvo puiki žinia. Niekas negalėjo pagalvoti, kad dvylikos mėnesių kūdikis gali plaukti. Tuomet jis perėjo prie devynerių mėnesių kūdikių, prie šešerių mėnesių kūdikių. Dabar jis dirba su trijų mėnesių kūdikiais. Jo kitas žingsnis yra tai, kad ką tik gimę kūdikiai turėtų būti nedelsiant patalpinami į drungno vandens vonelę ir jiems turi būti leista plaukti, nes jie jau iš prigimties žino, tereikia galimybės.
Milijonai žmonių nemoka plaukti, nes jiems nebuvo suteikta galimybė. Priešingu atveju, per daug graži galimybė, kad jos nepatirtum. Būti vandenyje, tai sugrįžti į gyvybę teikiantį pradinį šaltinį, jis gali jus atgaivinti. Jis gali duoti šviežumą ir atjauninimą. Radha, elgiesi taip, kaip Mula Nasrudinas - bėgi į sausumą. Tai bėgimas į kapą, nes tik kapuose sausa. Visas gyvenimas yra okeaniškas. Nereikia mokytis skęsti. Reikia tik išmokti nesigelbėti ir nenubėgti tolyn. Viską atliks okeaniški tylos jausmai, meilės, tiesos, meditacijos. Jie užlies tave. Nėra taip, kad kai ateina potvynis, namai pradeda mokytis kaip paskęsti. Jie tiesiog paskęsta. Tavo sausuma nėra labai sausa. Jeigu Radha bėga sausumos link, tai bus Italija. Tai viena sultingiausių vietų žemėje ir labai slidi. Tiek daug piestos! Tai kiekvieną Italą padarė taukuotu. Jiems nereikia jokio kito lubrikanto. Visa jų būtis sklidina lubrikanto. Kur tu Italijoje rasi sausumą? Italijoje tai neabejotinai sunku.
Ištrauka iš: Ošo "Kvietimas", 16 skyrius "Paskendęs spagečiuose", 1987 m. rugpjūčio 29 d. (The Invitation. Chapter 16, "Drowned in spaghetti", 29 August 1987)
Atnaujinta 2024-12-16 |