LietuviškaiLT   EnglishEN     Facebook Youtube X.com Instagram TikTok

Meditacijos centras Ojas
 





Baimė – širdies uždarymo procesas

4 dalis iš 5

Mylimas Ošo, per pastaruosius kelis mėnesius aš ėjau per nuostabų procesą, kuomet paleidinėjau savo prisirišimus, valydama savo širdį, kad išsiplėsčiau iki tavęs, iki dieviškumo. Ačiū, Ošo, kad dosniai man dovanoji tiek daug meilės. Ar aš esu tiek daug verta?

1 dalis   2 dalis    3 dalis

 

  

<...>

Pasakojau jums apie Diogeną. Jis gyveno nuogas. Jis buvo vienintelis vakarietiškame pasaulyje, kurį galima prilyginti Mahavirai Indijoje. Jie abu buvo bendraamžiai, abu gyveno nuogi, abiejų kūnai buvo nepaprastai gražūs. Labai tvirti žmonės. Diogenas ėjo prie upės. Jis nešdavosi tik dubenėlį išmaldai. Mahavira netgi nenaudojo jokio dubenėlio išmaldai, nes viskas, prie ko jūs priprantate, sukuria subtilią psichologinę vergiją. Jis dubenėlį padarydavo iš rankų, kad atsigertų vandens ar paimtų maisto. Bet Diogenas, kaip ir visi seni atsiskyrėliai, nešiodavosi išmaldos dubenėlį. Jis bėgo prie upės. Jis buvo ištroškęs, nes buvo karšta. Tuomet jis pamatė greta bėgantį šunį. Šuo šoko priešais jį į upę ir pradėjo gerti. Diogenas labai įsižeidė, bet kartu buvo labai dėkingas šuniui, nes jis jam parodė, kad išmaldos dubenėlis nereikalingas. Vandens galima atsigerti ir be jo. Kodėl bereikalingai jį nešiotis? Jeigu šuo gali gyventi be išmaldos dubenėlio, aš esu žmogus, taip pat galiu. Pirma jis išmetė išmaldos dubenėlį ir pasakė: "Tai buvo vienintelis mano turtas ir aš galvojau, kad įveikiau visus prisirišimus, bet išmesdamas tą dubenėlį žinojau, kad dabar esu išties laisvas. Iki tol buvau įpratęs jį saugoti. Kažkas gi gali jį pavogti". Tai buvo gražus dubenėlis, kurį jam dovanojo karalius, gražiai išgraviruotas. Jis taip pat buvo įpratęs naktį paliesti dubenėlį vieną ar du kartus, kad įsitikintų jog jis vis dar ten yra. Jis pasakė: "Nuo tos akimirkos, kai šuo davė jam pamoką, jaučiau tokią laisvę ir didžiulė našta nukrito nuo širdies." Jeigu tokia yra situacija su išmaldos dubenėliu, kokia yra situacija tų žmonių, kurie turi tiek daug, kurie yra tokie apsėsti, kad daiktai tampa jų vieninteliu gyvenimu? Prisiminkite, akimirką, kai prisirišate prie asmens, asmuo nebėra asmuo, jūs pakeitėte žmogų į prekę, daiktą. Tik daiktus galima turėti.

 

Jeigu vyras turi žmoną, jis ją sumažina iki daikto ir žmona niekada negali jam atleisti. Jeigu žmona turi vyrą, ji padaro mirtiną nuodėmę žmogišką būtybę sumažindama iki prekės. Galima turėti tik daiktus, ne sąmoningus žmones. Bet netgi savo vaikus jūs turite. Jūs sakote: "Tai mano vaikas". Turėtumėte būti sąmoningesni ir sakyti: "Šis vaikas atėjo per mane, buvau kelias, bet jis man nepriklauso. Jis priklauso egzistencijai". Jeigu jumyse susiformuos ši nuostata, tuomet nemėginsite iš savo vaiko padaryti savo kopijos, nes ko galite išmokyti savo vaiką? Viską, ką žinote, yra iš praeities. Tai negyva, to nebėra ir tai niekada negrįš. O vaikas turės gyventi ateityje, apie kurią neturite jokio supratimo. Neturite jokios galimybės sužinoti ateitį. Ruoškite vaiką nežinomybei. Ruoškite vaiką būti nuotykių ieškotoju. Ruoškite vaiką mokytis gyventi pavojingai, nes kuo daugiau saugumo ir apsaugos prašote, tuo labiau esate uždarytas savo paties sukurtame kalėjime. Kalinys negali būti mylimasis. Tik laisvė žino meilės aromatą, tik laisvė žino jūsų didžiulę vertę. Tai nesuteikia jums jokio ego, jokios arogancijos, tai padaro jus dar paprastesniu nei kada nors esate buvę. Jūs to nenusipelnėte, vis dėlto egzistencija iš savo pertekliaus jums davė tiek daug. Pirmą kartą pažįstate dėkingumo, padėkos jausmą.

  

Man dėkingumas yra vienintelė malda. Nereikia nieko sakyti, tik jausti dėkingumą. Bet žmonės pilni nusiskundimų, ne dėkingumo. Vyna ką tik klausė, kaip atverti širdį, nes ji parašė laišką, kuris buvo bjaurus. Dabar ji parašė kitą laišką, ji galvoja, kad jį pagerino, bet baziniai teiginiai ten vis dar likę. Ji gyveno šiame name. Tam, kad būtų galima išplėsti biblioteką, septyniolika žmonių iš namo buvo perkelti į kitus teritorijoje esančius namus. Visa teritorija yra viena. Ji niekuomet nebuvo dėkinga, kad gyvena name, bet ji labai rimtai skundžiasi, kad buvo iškelta iš namo. Ji nepergyvena, kad kitų šešiolikos taip pat nebėra, o tie šešiolika parašė dėkingumo laiškus, kad yra dėkingi jog gyveno name su manimi ir yra dėkingi, kad juos pasirinko, kad atsirastų vietos bibliotekai. Jie yra be galo laimingi ir dėkingi. Skundžiasi tik ji, kodėl ji buvo perkelta į kitą namą. Kambaryje ji gyvena su savo draugu. Ji žino, kad mes neturime žmonėms pakankamai vietos, stengiamės surasti vis daugiau vietų. Po dviejų, trijų mėnesių visi turėsite vietas ašrame, bet vos pasigirdus mano vardui, bet kurio namo kaina išauga tris kartus. Tai šiek tiek sunku, bet žinau, kad išorėje gyvendami patiriate sunkumų. Tas pats butas, kurį nuomojo už 1700 rupijų per mėnesį, prieš mums sugrįžtant į Puną, dabar sanjasinams nuomojamas už 8000 rupijų per mėnesį. Kainos pakilo septynis, aštuonis kartus. Bet Vyna nesijaučia dėkinga, kad yra ašrame, ji negalvoja, kad tūkstančiai sanjasinų gyvena išorėje mokėdami per daug, aštuonis ar dešimt kartų daugiau už rinkos kaina.

Du tūkstančiai sanjasinų gyvena išorėje. Ji reikalauja sau atskiro kambario. Tai reiškia atskiras kambarys jos mylimajam ir atskiras jai. Puikiai žinodama, kad neturime vietos, ji reikalauja. Ir kai jūsų reikalavimo šią akimirką neįmanoma įvykdyti, jūs užsidarote, supykstate. Ji pyko, buvo tokia pikta, kad buvau sutrikęs. Kai tik išeidavau, ji sėdėdavo pamaldžiai sudėtomis rankomis, bet niekuomet neatsimerkdavo. Ji puikiai žinojo, kad jeigu pamatysiu jos akis, tučtuojau pamatysiu, kas joje vyksta. Kad to išvengtų, ji likdavo užsimerkusi. Žinojau, kad viduje ji verda. Vietoj to, kad jaustųsi dėkinga, jog yra komunos dalis, kurioje visi ją myli, kurioje visi vienas kitą gerbia, kurioje nėra jokios hierarchijos, kurioje niekas nėra nei viršesnis, nei žemesnis, kad gyvena visiškai naujame pasaulyje, miniatiūriniame eksperimente, ji rūpinasi kvailais dalykais. Taip veikia protas. Jis tampa uždaras. Kai jis yra uždaras, tuomet ji pyksta, kad jos nemyliu. Mano meilė prieinama taip pat kaip ir saulės šviesa. Tereikia atsimerkti. Mano meilė negali būti skirta konkretiems žmonėms, nes man meilė negali būti santykis.

 

 

Ištrauka iš: Ošo "Kvietimas", 10 skyrius "Vienintelė romantika, kuri nepažįsta skyrybų" 1987 m. rugpjūčio 26 d. (The Invitation. Chapter 10 "The only romance that knows no divorce", 26 August 1987)

 

Atnaujinta 2024-10-25

 

 

 






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. +370-685-11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. +370-685-11533 (pagrindinis)   |   mob. +370-619-11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: https://ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2026. All rights reserved. Copyright information

Facebook Youtube X.com Instagram TikTok

Naujienos