Anapus jutimų, proto ir žodžių | |
Žmogus paviršiuje yra kūnas, šiek tiek giliau – protas ir dar giliau – vidus. Anapus proto ir jutimų. Lietuviai neturi tinkamo žodžio. Angliškai tai vadina pre-sence – iki ar anapus jutimų. Taip vidų ir patiriam. Anapus jutimų, proto ir žodžių. Iš vidaus ateinam gimdami ir vidun nueinam mirdami. Čakrų sistemoje vidus prasideda nuo ketvirto, mentalinio kūno. Viduje tyla ir ramybė. Ir laisvė. Mintis, emocija ar noras iš karto įtempia ir įmeta į kūną, kalėjimą. Kūnas yra kalėjimas, jei vidaus nežinom ir – žiedai, aromatas ir laisvė, jei vidų žinom. Tai ir tuštuma, nes subjektas nėra daiktas.
 | | |
Gyvybė gimsta judant materijai ir energijai išorėn-vidun. Instinktas, refleksas, technika ar mintis ir dirbtinis intelektas to aprėpti negali, tik sąmonė. Kosminė. Refleksyvi. Jei sąmonė tai aprėpia ir tinkamai sujungia, tai palaipsniui gyvenimas virsta laime, meile, ramybe ir laisve. Gyvenimo prasmė – iki to užaugti. Žmogus septintame kūne yra Kosmosas, nes dingsta ribos kūne, energetikoje, prote ir viduje. Ledas ištirpo okeane. Palaima. Dhyana, sanskrite – meditacija, medituotojas, toks žodis taip pat būtinas, svyruoja, banguoja tarp vidaus ir išorės. Būna jutimuose ir anapus. Dhyana prote būna tik tiek, kiek tai reikalinga modeliuojant, projektuojant, vedant ir tekant. Buda nuolat yra viduje ir atsitraukinėja nuo kūno, materijos, o dhyana banguoja, pulsuoja, kvėpuoja. Abiejuose pasauliuose.
Pavasaris yra judėjimas į išorę, žiedus, vaisius, derlių ir chaosą. Chaosas dirvoje virsta žiedais ir derliumi. Chaosas giliau įžiūrint yra laisvė. Chaosas kosmose virsta galaktikomis, žvaigždėmis, planetomis. O Žemėje - ir gyvybe. Pasiekus vidurvasarį judėjimas išorėn ir vidun, Jan-In susibalansuoja. Nuostabu judėti išorėn nepametant vidaus ir - vidun, nepametant išorės, kūno. Laimė ir laisvė, tyla ir ramybė. Dhyana ieško savęs, vidaus ir auga vidun iš išorės ir išorėn iš vidaus. Be prievartos ir baudų. Tikroje religijoje nėra bausmių ir įsakymų. Judaizmas, krikščionybė, islamas, induizmas, net budizmas – tikėjimai, teisė, diktatūra. Jei įsakymai ir bausmės yra, tai – ne religija, dvasingumas. Religija panašu į mokslą, tik ji tyrinėja ne išorę, o vidų. Tikėjimas veikia tik tol, kol yra energijos. Ji išsenka. Religijoje energija kuriama ir auga tarp vidaus ir išorės. Dvasioje ir meditacijoje viena virsta į kita, vidus - išore ir atvirkščiai, be bausmių ir prievartos. Materija įsidvasina, dvasia – įsikūnija. Kūne ir prote tai neįmanoma, kartu su vidumi – natūralu.
Šio vidaus ir jo pažinimo žmonėms labiausiai trūksta, o be jo gyvenimas varganas kūne, prote ir sieloje. Lietuvoje ir pasaulyje. Vidun veda ir vidų sujungia su gyvenimu giliai, aukštai ir plačiai tik meditacija. Tik individas gali ateiti iki meditacijos. Ne atvirkščiai. Laukimas ir lūkesčiai nepadeda. Viltis ir tikėjimas irgi trukdo. Su meditacija gyvenimas – transformuojantis, įkvepiantis, džiuginantis. Visi gali jungtis, visus kviečiame! Tai transformuoja sąmonę, o su ja ir Žemę bei Kosmosą. Gimimą, gyvenimą ir mirtį.
Prembuda
Atnaujinta 2025-04-29
|