LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Saugus gyvenimas – nuobodus gyvenimas

III dalis iš IV

Mylimasis Ošo, pastaruoju metu jaučiuosi labai nesaugiai. Pati matau, kad labai nemėgstu tos erdvės, kai nežinau. Ir tuomet išbandau visokius kvailus dalykus, kad kontroliuočiau situaciją. Jaučiu, kad tai įkalina ir tuo pačiu metu giliai viduje jaučiu, kad toks yra gyvenimas ir turėčiau tai priimti. Man labai sunku save stebėti, o nesaugumas išlenda dar daugiau. Ar galėtum paaiškinti?

<...>

Gautama Buda teisus sakydamas, kad pati pasaulio sukūrimo idėja yra kvaila. Ji ves prie dar kvailesnių atsakymų ir klausimų. Bet kodėl žmonės nori žinoti tokius dalykus? Turi būti psichologinis poreikis, universalus psichologinis poreikis. Tai ir yra poreikis - saugumas. Žinodami, kad Dievas sukūrė pasaulį,  nusiraminate. Keista, aš nesu nerimavęs dėl to, ar Dievas sukūrė pasaulį, ar ne. Kam tai rūpi? Kaip esu susijęs su tuo sukūrimu? Tai manęs niekaip neveikia. Esu pasiruošęs priimti gyvenimo misteriją ir esu prieš visus tuos, nesvarbu, religijos mokytojus ar mokslo tyrėjus, kurie patenkins jūsų nesaugumo baimę pateikdami hipotezes. Netgi mokslas negali kontroliuoti savo pagundų ir priimti egzistencijos misteriškumą, kurio mes nepažįstame.

Nė vienas mokslininkas nebuvo toks drąsus, kad pasakytų: "Mes nežinome". Faktiškai visas mokslo projektas yra toks, kad pamažu mūsų žinių sritis auga, o nežinojimo sritis mažėja. Logiškai galima daryti išvadą, kad vieną dieną kažkada ateityje, tai gali užtrukti milijonus metų, pasieksime tašką, kai viskas bus žinoma, visa sritis bus žinių sritis ir neliks daugiau nieko, ką pažinti. Negaliu su tuo sutikti. Taip, mokslas mėgina pažinti dalykus, bet tai jų nedimistifikuoja, tik šiek tiek nustumia paslaptį tolyn. Padalinate sekundę, atomą, greitai galėsite padalinti spermą. Kai sakote, kad atomą sudaro elektronai, protonai ir neutronai, galvojate, kad pateikiate žinias. Bet klausimas lieka, kodėl atomą sudaro elektronai, protonai ir neutronai. Misterija nedingsta, ji tampa subtilesnė. 

Supratingas žmogus priims, kad nesaugumas yra gyvenimo esmė. O tas nežinojimas yra papildanti stebuklingos ir paslaptingos egzistencijos dalis. Mes nieko nežinome. Visa, ką žinome, yra labai paviršutiniška. Ir viskas, ką žinome - keičiasi. Tai, kas šiandien atrodo labai tikra, rytoj taps abejotina. 

  

Ar pastebėjote, kad jau beveik trisdešimt metų nebuvo parašyta didelių knygų mokslo tema? Tik periodiniai žurnalai, mėnesiniai leidiniai. Žmonės nerašo didelių knygų dėl paprastos priežasties, kad iki tol, kol jie pabaigs savo knygą, ji jau bus pasenusi. Toks didelis sprogimas. Visos senos teorijos tapo klaidingos, atsiranda naujos teorijos. Visos senos hipotezės miršta, naujos hipotezės iškyla kaip feniksai iš senų hipotezių pelenų ir jie puikiai žino, kad jos taip pat sugrius.

Jeigu mėgini parašyti išsamią istoriją kokia nors moksline tema, švaistai savo laiką. Taigi, mokslininkai rašo straipsnius, ne knygas, jie skaito pranešimus, ne knygas, nes pranešimą galima perskaityti universitete ar mokslininkų konferencijoje. Jis bent jau tikras, teisingas tą akimirką, niekas nežino apie rytdieną. Žmonės galvojo, kad Albertas Einšteinas niekuomet nebus paneigtas, bet jis yra paneigtas. Jis daugiau nebėra toks milžinas, koks buvo. Centimetras po centimetro visa jo reliatyvumo teorija buvo sukritikuota ir pateikti geresni pasiūlymai.

Bet viena yra tikra, nes trys šimtai metų mokslinės patirties sako, kad jokia teorija netaps autentiškomis žiniomis. Tai yra tik lakina hipotezė. Kažkas inteligentiškesnis, logiškai sumanesnis, turėdamas geresnę mokslinę įrangą visa tai sugriaus. Čarlzas Darvinas daugiau nebėra priimamas. Idėja, kad žmogus kilo iš beždžionės, yra labai viliojanti. Pažiūrėjus į žmogų, nereikia įrodyti. Bet milijonus metų beždžionės liko beždžionėmis, žmogus liko žmogumi. Nei mes matome, kad kai kurie žmonės grįžtų atgal į beždžiones, liptų aukštyn į medžius, kad jiems ataugtų uodegos ar kad jie šokinėtų, nei mes matome kokią šiuolaikinę beždžionę, nulipančią žemyn iš medžio, atsistojančią ant dviejų kojų ir sakančią, kad ji dabar yra žmogiška būtybė. Nėra nė vienos mokslinės teorijos,  kuri išliko teisinga.  Viskas pasikeitė.  Viskas keičiasi taip greitai,  kad tikriausiai ateityje  nebus įmanoma skaityti netgi laikraščių. 

Vienas didžių matematikų, tikriausiai didžiausias matematikas, Giodelis (Gödel) rašė knygą apie matematiką. Viso gyvenimo pastangas, jis iššvaistė keturiasdešimt metų, kad duotų pasauliui tokią išsamią knygą apie matematiką, kurios nebereikėtų tobulinti. Jis buvo didis genijus. Kai baiginėjo rašyti knygą, Bertranas Raselas (Bertrand Russell) sugriovė visą keturiasdešimt metų rašytą knygą pateikdamas mažą užduotį.

Bertranas Raselas taip pat buvo matematikas. Jis taip pat yra parašęs puikią knygą apie matematiką, "Principia Mathematia", kurios, manau, niekas niekada neskaitė, išskyrus kelis tokius pamišėlius kaip aš. Jis sužinojo problemą. Britanijos vyriausybė įsakė visoms bibliotekoms sudaryti katalogą knygų, kurias jos turėjo. Vieną katalogo kopiją laikyti bibliotekoje, o kitą kopiją reikėjo išsiųsti į centrinę vyriausybės biblioteką, kad būtų žinoma, kiek knygų yra visoje šalyje. 

Bibliotekininkai sudarė katalogą, o keli inteligentiški bibliotekininkai labai sunerimo, ką daryti su katalogu, kurį jie laiko bibliotekoje, nes pats katalogas tapo didele knyga. Ar ji turėtų būti įtraukta į katalogą? Jeigu jie jos neįtrauks, pažeis nurodymą. Nurodyme parašyta: "Visos bibliotekos knygos turi būti įtrauktos į katalogą". Taigi, pagal įsakymą  katalogas taip pat turėtų būti įtrauktas. Bet atrodo labai kvaila, kad katalogas apima pats save.

Jie buvo tik mažo miestelio bibliotekininkai. Toptelėjusi mintis juos sutrikdė. Bet jie pamanė, kad neturėtų jaudintis, tiesiog išsiųsti juos į centrinę biblioteką. Bet centrinė biblioteka gavo tą patį įsakymą sudaryti visų katalogų katalogą, vieną kopiją pasilikti, o kitą kopiją nusiųsti vyriausybei. Žmogus centrinėje bibliotekoje buvo labiau išsilavinęs, išmintingesnis ir negalėjo sugalvoti, ką daryti. Ar reikėtų patį katalogą įtraukti į katalogą? Tai absurdiška ir juokinga, bet jo neįtraukimas reikštų įsakymo pažeidimą. Jis pasiteiravo Bertrano Raselo: "Esi didis matematikas, turi išspręsti šį kėblų klausimą". 

Bertranas Raselas svarstė, bet negalėjo rasti sprendimo. Viskas buvo neteisinga. Jeigu ją įtrauksi į katalogą nebus gerai, kad pats katalogas bus įtrauktas į katalogą. Jeigu jos neįtrauksi į katalogą, taip pat nebus gerai, nes katalogas yra bibliotekoje ir bus likusi viena į katalogą neįtraukta knyga.

Prisiminęs Giodelį, senolį, kuris buvo pasaulinio lygio matematikas, bebaigiąs rašyti knygą, prie kurios dirbo keturiasdešimt metų ir tikriausiai jokia matematikos knyga niekada nebus tokia išbaigta ir išsami, Bertranas Raselas nusiuntė tą galvosūkį Giodeliui. Giodelis kaip tik rašė paskutinį skyrių, paskutiniuosius puslapius. Jo hipotezė buvo, kad matematika gali išspręsti visas problemas. Bet jis negalėjo išspręsti problemos su šiuo katalogu. Ar įtraukti katalogą į patį katalogą, ar ne?

Jis buvo taip šokiruotas, kad tokio mažmožio  negali išspręsti jo visa matematikos patirtis, kad jis neišpublikavo savo knygos. Jis taip nusivylė, kad grąžino galvosūkį Bertranui Raselui ir jam pasakė: "Neketinu užbaigti knygos ir jos publikuoti, nors ją rašydamas iššvaisčiau visą savo gyvenimą. Kokia iš to nauda?  Ji negali išspręsti paprasčiausio dalyko".

 

 

 

Ištrauka iš: Ošo "Naujoji aušra", 6 skyrius "Ką dievas veikia visą amžinybę?", 1987 m. birželio 21 d. (The New Dawn. Chapter 6 "What has God been doing for eternity?", 21 June 1987)

 

 

Atnaujinta 2021-04-07






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2021. All rights reserved. Copyright information



Naujienos