LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Saugus gyvenimas – nuobodus gyvenimas

I dalis iš IV

Mylimasis Ošo, pastaruoju metu jaučiuosi labai nesaugiai. Pati matau, kad labai nemėgstu tos erdvės, kai nežinau. Ir tuomet išbandau visokius kvailus dalykus, kad kontroliuočiau situaciją. Jaučiu, kad tai įkalina ir tuo pačiu metu giliai viduje jaučiu, kad toks yra gyvenimas ir turėčiau tai priimti. Man labai sunku save stebėti, o nesaugumas išlenda dar daugiau. Ar galėtum paaiškinti?

Anubhaša, esame blogai išmokyti. Kitaip saugumas būtų kažkas, ko reikėtų bijoti, o nesaugumas būtų tai, kuo reikėtų džiaugtis. Kas išties yra saugumas? Jis reiškia, kad rytojus neatkartos šios dienos. Jis reiškia, kad rytoj gali nebūti gyvas. Jis reiškia, kad turime gyventi kiekvieną akimirką tarsi ji būtų paskutinė. Saugus gyvenimas būtų paprasčiausiai nuobodus. Būtų panašu į tai, kaip žiūrėti tą patį filmą vėl ir vėl, ir vėl, žinant kiekvieną detalę, kuri įvyks. Filmu gali džiaugtis tik kartą. Jeigu esi idiotas, tuomet kitas reikalas.

Nesaugumas yra gyvenimo esmė. Jeigu nesupranti nesaugumo, niekada negalėsi suprasti gyvenimo. Metų laikai keisis, klimatas keisis, ateis ruduo, ateis pavasaris, viskas keisis. Nieko nereikia laikyti savaime suprantamu. Tai yra nesaugumas. O tu nori, kad viskas būtų neabejotina, pastovu. Bet ar kada pagalvojai, kokios būtų to pasekmės, jeigu viskas būtų pastovu? Valgai tą patį maistą kiekvieną dieną. Kasdien kalbi tuos pačius dalykus. Kasdien klausaisi tų pačių dalykų. Ir net nėra mirties, kuri sugriautų tokį tragišką gyvenimą. Tu gyventum košmare. 

Nesaugumas išlaiko žmones žvalius, gyvus, nuotykių ieškančius, žinant, kad dalykus galima pakeisti. Jie pasikeis jų net nekeičiant. Taigi, yra daug erdvės pokyčiams, transformacijai. Senovės posakis sako, kad autentiškas žmogus yra tas, kurio saulėtekis niekuomet neranda ten, kur jį paliko saulėlydis arba ten, kur saulėtekis jį palieka, saulėlydis niekuomet jo ten neranda. Jis visuomet juda, jis teka... Jis nėra purvinas tvenkinys, kuris niekur neteka. Bet mūsų protai išlavinti taip, kad mes bijome nesaugumo ir visą savo gyvenimą siekiame finansinio, politinio, religinio saugumo. Visose dimensijose norime būti saugūs. Bet saugumas reiškia mirtį. Gyvą mirtį. Tai reiškia, kad rytojus tiesiog atkartos šiandieną. O ši diena yra vakarykštės pakartojimas.

  

Ar gyvenate? Ar jūsų gyvenime yra šokio? Ar jūs judate, augate, rizikuojate, priimate pavojingų kelių iššūkius? Priimant pavojus, priimant tai, kad bet kas gali įvykti bet kurią akimirką, gyvenimas tampa geriausiu, pilnatviškiausiu. Tu klausi, Anubhaša, "pastaruoju metu jaučiuosi labai nesaugiai, ir matau, kaip man labai nepatinka  ta nežinojimo erdvė." Tu stovi žemyn galva. Turi pakeisti savo padėtį. Nesaugumas nėra erdvė, kurios reikėtų nemėgti, tai erdvė, kurią reikėtų mėgti ir branginti, švęsti, nes rytojus atneš šviežias naujienas. Dėl nesaugumo baimės, taip pat bijai ir nežinojimo. O nežinojimas yra aukščiausia sąmonės viršukalnė. Žinoma, kad tu baiminiesi viršukalnių, nes gali nuo jų nukristi. Tau labiau patinka lygus asfaltuotas kelias. Jokio pavojaus nuo jo nukristi. Norėtum būti žemiausiame sąmonės taške, nes nuo jo negali nukristi.

Milijonai žmonių nusprendė gyventi minimaliai dėl paprastos baimės, nes nuo maksimumo gali nukristi. Saugiau gyventi minimaliai. Saugiausia visai negyventi. Niekas nėra kada nors girdėjęs, kad mirusieji yra nesaugūs. Kapinės yra pati saugiausia vieta. Kai įžengi į kapą, nelieka baimės. Netgi mirtis tau negali nieko padaryti. Negali numirti du kartus. Žmogus mėgino sukurti klaidingus ramsčius saugumui, žinodamas labai gerai, kad jie visi sugrius. Bet vis tiek ir toliau jis kaupia ramsčius aplinkui save. Nei laikui rūpi tavo ramsčiai, nei gyvenimui. Faktiškai prigimtis yra labai užjaučianti, nes ir ką bedarytum lieki nesaugus. Gali turėti sąskaitą banke, gali turėti didelį draudimą, bet tai yra tik savęs kvailinimo strategija. Kas yra draudimas prieš mirtį? Kuo draudimas gali būti prieš nuolat kintančią gyvenimo tėkmę? Negali jos sustabdyti. Tai greitai tekanti kalnų upė, krentanti nuo aukštų kalnų kriokliais, tekanti slėniais į vandenyną, kuriame visiškai išnyks. 

Saugumo idėja sukūrė žinių kaupimo idėją. Neturi likti nieko nepažinto, nes tai, kas nepažinta, sukuria nesaugumą. Jeigu, žinoma, jautiesi saugus. Netgi pačiuose mažiausiuose dalykuose visuomet mėgini pažinti. Netgi jei keliauji traukiniu drauge su kitu keleiviu, tuojau pat nori sužinoti jo vardą, kur jis važiuoja, kokiai religijai priklauso, kokia jo profesija. Galbūt nė nepagalvojai, kad tai yra būdas jaustis dėl jo saugiai. Antraip, ką gali žinoti, galbūt keliauji su pamišėliu ir vidurnaktį jis mėgins tave pasmaugti. Todėl žmonės visuomet bijo nepažįstamųjų. Jie jaučiasi nepatogiai netgi tuomet, jei pradeda gyventi savaip ir neseka minia. Tai reiškia, kad tampi autsaideris, keistuolis. Taigi, žmonės nuolat pripildo savo galvas visokiausių žinių. Didžioji dalis yra tiesiog šiukšlės ir nesąmonės. Žmonės tampa vaikščiojančios enciklopedijos.

 

Ištrauka iš: Ošo "Naujoji aušra", 6 skyrius "Ką dievas veikia visą amžinybę?", 1987 m. birželio 21 d. (The New Dawn. Chapter 6 "What has God been doing for eternity?", 21 June 1987)

 

 

Atnaujinta 2021-03-09






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2021. All rights reserved. Copyright information



Naujienos