LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Gyvenimas atneša visus atsakymus

III dalis iš III

Mylimasis meistre, man taip labai patinka tavo gestas, kai purtai galvą, kuomet žmonės užduoda kvailus klausimus, kad labai stengiuosi tokį parašyti, kad išprovokuočiau tave vėl tai padaryti. Bet problema ta, kad tai netinka rimtam vokiečių mokiniui, tokiam kaip aš. Nesvarbu, ar tai žinai, bet esi ne tik pats gražiausias ir nuostabiausias meistras, bet taip pat ir nenugalimai žavinti būtybė, kurią kada nors esu matęs.

<...>

Taigi, bus akimirkų, kai jums seksis, kai jums nesiseks. Gyvenimas nėra tiesi linija, jis labai vingiuotas. Kelias driekiasi zigzagais. Tai kalnuotas kelias, nueiti klaidingu keliu labai lengva, nes jūsų protas visuomet už klystkelius. Turite būti labai budrūs, kad  protas negalėtų nuvesti jūsų nuo realybės, kad jūsų protui nepasisektų  nuvesti jūsų klystkeliais. Protas yra pats nesėkmingiausias dalykas.

 

– Mano žmona visuomet prašo: pinigų, pinigų, pinigų, – skundėsi Chaimis Goldbergas draugui. – Praeitą savaitę ji norėjo 200 dolerių, užvakar ji paprašė 150, o šį rytą norėjo 100 dolerių.

– Tai beprotiška, – pasakė jo draugas. – Ką ji daro su visais tais pinigais?

– Nežinau, – atsakė Chaimis. – Aš jai išvis neduodu.

  

Jūsų protas nuolat reikalaus. Daryk tai. Eik tuo keliu. Neklausyk jo. Kai žmogus nustoja klausyti savo proto jis pradeda klausytis universalaus proto. Jis tapo atviras. Jūsų protas yra aptvaras. Labai mažytis. Protas negali  padėti jūsų kelyje. Tai jūsų didžiausias priešas. Visi jūsų klausimai kyla iš proto. Visi atsakymai, kurie jums buvo duodami amžiais, pasiekia protą. 

Pakartosiu ir vėl, aš neatsakinėju į jūsų klausimus. Aš jus pakankamai myliu, nesu jūsų priešas, negaliu pateikti atsakymų. Tiesiog noriu atimti jūsų klausimus. Labai pamažu jūs pamiršite klausinėti, pradėsite tiesiog būti, čia, džiaugtis. Nėra ko klausti. Nėra ką tyrinėti, tereikia būti. Būti ar nebūti yra vienintelis reikšmingas sprendimas. Būk čia ir aptiksi, kad esi atsakymas. Prote pilna klausimų ir pilna skolintų atsakymų. Jūs esate autentiškas atsakymas, bet tuomet nėra klausimo. Tai labai keistas reiškinys. Kai turite klausimų,  neturite atsakymo. Kai randate atsakymą, neturite klausimų.

Gertrūda Styn gulėjo mirties patale. Didi poetė, tikriausiai didingiausia moteris poetė, kuri gyveno šioje planetoje. Susirinko jos draugai. Prieš pat mirtį ji atsimerkė ir paklausė: "Koks yra atsakymas?" Jos draugai buvo priblokšti. Ar ji išprotėjo? Niekas neklausia koks atsakymas, pirmiausia reikia užduoti klausimą. Kitaip, kaip jis gali būti atsakytas? Bet jie labai mylėjo ir buvo dėkingi moteriai, kuri uždegė liepsną daugelyje ten buvusių. Vienas draugas jos paklausė: "Tai absurdas. Tu klausi 'Koks atsakymas?', bet mes nežinome klausimo."

Gertrūda Stein vėl atsimerkė ir pasakė: "Gerai, tuomet pasakykite, koks klausimas."

Ir po to ji mirė. Nėra klausimo ir tuomet staiga jūs esate atsakymas. Ne tai, kad jis iš kur nors kyla, jūsų atsakymą uždengia jūsų klausimai. Nuimkite visus klausimus ir toje būsenoje, kai visi klausimai nukrenta tarsi sausi lapai, kurie krenta nuo medžio,  o jūs stovite tarsi nuogos šakos prieš vakarinį dangų, jūs žinosite. Tai bus daugiau žinojimas nei žinios. Žinios yra žinojimo lavonas. Žinojimas yra gyvas, žinios yra mirusios. 

Tą akimirką, kai šalia jūsų nėra klausimo,  yra nekaltas atvirumas visoms egzistencijos paslaptims. Čia  stengiuosi jus kažkaip padaryti nežinančiais. Sokratas išskyrė dvi žmonių kategorijas. Pirma kategorija tie, kuriuos  galima vadinti "žinantys nemokšos". Antruosius galima vadinti  "nemokšos žinantieji". Aišku, kad nemokšiškumą  naudoja Sokratas ir aš kaip nekaltumo sinonimą. Tiesiog nesirūpinkite klausimais,  leiskite jiems pamažu išnykti. Neabejotinai ateis akimirka, kai neturėsite jokių klausimų. Tą akimirką yra sprogimas. Jūs suprantate. Staiga jūs nežinote ir pažįstate pirmą kartą kaip patirtį gautinį tikslą, kuris numalšina visą jūsų troškulį. Ieškojimas baigėsi. Apėję pilną ratą, grįžote į savo nekaltą vaikystę. Jums tai atsitiks, nes nėra kito kelio žmogui pažinti ekstazę, kuri yra jo prigimtinė teisė.

Negimėte čia tam, kad būtumėte vargani. Negimėte čia tam, kad vykdytumėte reikalavimus taip vadinamųjų šiuolaikinių egzistencialistų: beprasmiškumas, nuobodulys, vargingumas, kančia, nerimas, baimė, agonija. Visa šiuolaikinė egzistencialistų filosofija labai serga. Ir netgi patys filosofai ja netiki. Kitaip jie turėtų nusižudyti. Kokia prasmė gyventi beprasmį gyvenimą? Kokia prasmė gyventi atsitiktinį gyvenimą? Kokia prasmė gyventi kančioje, kuri niekur neveda? Kokia prasmė, jeigu mirtis bus pabaiga, kam bereikalingai save kankinti? Aš klausiau to daug filosofijos profesorių universitetuose, kuriuos įtakojo egzistencializmas. Aš sakiau: "Turite pateikti įrodymą". Jie klausė: "Kokį įrodymą?" Aš sakiau: "Turite nusižudyti, nes atrodo, kad nėra priežasties... Turite grąžinti bilietą ir išlipti iš traukinio." Bet tie egzistencialistai toliau gyvena iki labai brandaus amžiaus –  aštuoniasdešimties, devyniasdešimties. Ir tai nėra nauja. 

Graikijoje Zeno gyveno devyniasdešimt metų. Visą savo gyvenimą jis mokė skirtingais terminais to paties, ko egzistencializmas moko dabar. Sakoma, kad tūkstančiai jo mokinių nusižudė. Jis gebėjo įtikinti, bet pats gyveno devyniasdešimt metų. Jam gulint mirties patale vienas mokinys paklausė: "Tai atrodo labai neįtikėtina. Tūkstančiai žmonių nusižudė,  įtikėję tavo filosofija. Kodėl tu gyvenai toliau?" Jis atsakė: "Man reikėjo tik įtikinti žmones. Jis sakė, kad yra kankinys. Jis aukojo save devyniasdešimt metų. Nuolat gyveno kančioje  tik tam, kad mokytų žmones ir padėtų jiems nusižudyti. Nesu čia tam, kad padėčiau jums nusižudyti. Esu tam, kad pažintumėte nuostabų gyvenimo didingumą, egzistencijos palaiminimą. Kiekviena akimirka tokia pilna džiaugsmo ir palaiminimų, kad jeigu pradėsite gyventi akimirką iš akimirkos, jūsų gyvenimas taps nuolatiniu šokiu. Aš esu iš tikrųjų autentiškas egzistencialistas. Nemanau, kad Žanas Polis Sartras, Jaspersas, Siorenas Kierkegoras, Martinas Haideggeris, Maršalas ir visa jų kompanija yra tikri egzistencialistai. Jie net nepažino nė vienos akimirkos visu totalumu, kitaip dingsta visas nuobodulys, visas beprasmiškumas dingsta. Gyvenimas toks sultingas,  toks sklidinas gėlių, tiek daug aromato. Tiesiog nepraleiskite akimirkos.

 

Ištrauka iš: Ošo, "Didžioji kelionė iš čia į čia", 23 skyrius, "Žinios yra pažinimo lavonas", 1987 m. spalio 1 d. (OSHO. The Great Pilgrimage: From Here to Here,  Chapter 23 Knowledge is the corpse of knowing, 1 October 1987)

 

 

 

Atnaujinta 2020-10-28






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2020. All rights reserved. Copyright information



Naujienos