LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Gyvenimas atneša visus atsakymus

I dalis iš III

Mylimasis meistre, man taip labai patinka tavo gestas, kai purtai galvą, kuomet žmonės užduoda kvailus klausimus, kad labai stengiuosi tokį parašyti, kad išprovokuočiau tave vėl tai padaryti. Bet problema ta, kad tai netinka rimtam vokiečių mokiniui, tokiam kaip aš. Nesvarbu, ar tai žinai, bet esi ne tik pats gražiausias ir nuostabiausias meistras, bet taip pat ir nenugalimai žavinti būtybė, kurią kada nors esu matęs.

Haridevi, tau atrodė sunku užduoti kvailą klausimą, bet tau pavyko tai padaryti. Visai nereikia labai daug stengtis, kad užduotum kvailus klausimus. Iš esmės visi klausimai yra kvaili. Protas, kuris klausia, nežino kaip gyventi, nežino kaip mylėti. Kitaip pats gyvenimas atneša visus atsakymus. Meilė patenkina visus klausimus. Žmonės, kurie kalba apie dievą, apie dangų ir pragarą, apie tolimiausius dalykus, yra tie, kurie negali gyventi čia ir dabar. Jų klausimai rodo, kad jų dabartis yra tuščia. Jie nori būti patenkinti ir užsipildyti, bet dabartyje jie to beveik negali. O dabartis yra vienintelis laikas, kuris egzistuoja. Nėra jokio kito laiko. Tai yra atidėjimo būdai. Kalbėjimas apie dievą. Niekas nepagalvos, kad tai kvailas klausimas. Bet jis toks yra. Tai būdas išvengti gyvenimo. Tai būdas iškristi iš dabarties akimirkos.

Visi klausimai veda jus tolyn nuo savęs. Nėra nė vieno klausimo, kuris parvestų jus namo. Būdami namie  nerasite nei klausimų, nei atsakymų, bet amžiną ramybę. Toje ramybėje netapsite visa žinantys, bet toje ramybėje jūsų nemokšiškumas pavirs nekaltumu. Toje ramybėje jūsų klausimai  pereis metamorfozę. Jie taps jūsų stebuklais. Jūsų klausimai tampa paslaptimis. Sakau, kad visi klausimai yra kvaili, nes jų pagrindinė šaknis... tikriausiai jūs to nežinote.  Pagrindinė visų klausimų šaknis yra tai, kad norime demistifikuoti gyvenimą. Kam tie visi klausimai? Norite tapti visa žinantys. Kuo daugiau sužinote,  tuo daugiau gyvenimas  tampa mažiau paslaptingas. Pradedate galvoti, tarsi žinotumėte. Netgi daugiausiai žinantys žmonės nieko nežino. O ką jūs žinote  netgi apie save, patį artimiausią dalyką,  nuo kurio derėtų pradėti? Ką žinote apie savo paties sąmonę? 

Jūs ja esate, bet visiškai to neįsisąmoninate. Jeigu negalite žinoti tokio artimiausio reiškinio kaip galite galvoti, kad galite pažinti tolimiausią žvaigždę? Bet tolimiausia žvaigždė turi tam tikrą tikslą. Jūsų akys susitelkia į tolimus dalykus ir galite išvengti dabarties momento. Vengti dabarties momento,  reiškia vengti paties gyvenimo. Iškilo didžiosios filosofijos, didžiosios teologijos, paremtos tolimais klausimais. Neįsisąmoninant, kad kiekvienas klausimas yra proto strategija pabėgti tolyn nuo šios mažos akimirkos, nuo šios tylos, nuo šio širdies plakimo. O kita akimirka nėra tikra, ir visi klausimai yra atidėjimas. Žiūrint tiksliai, visais klausimais vengiama tikrovės. Visuomet bus žmonių, kurie pateiks jums atsakymus, ir privers jus pasijusti puikiai, nes turite tiek daug šiukšlių, žinote tiek daug. Pradedate galvoti, kad  daug žinoti, būti labai informuotu yra revoliucija. Prisiminkite, kad informacija niekuomet nėra transformacija. Priešingai, visa informacija, kurią jūs surenkate, tampa kliūtimi jūsų transformacijai. Visi universitetai, kolegijos ir edukacinės sistemos paprasčiausiai jus labai žaloja. Jie suteikia jums klaidingą supratimą, kad žinote.

Žinojimas ateina gyvenant, ne per knygas, ne per mokytojus, ne per gelbėtojus. Jis ateina per jūsų pačių intensyvumą, gyvumą, o jūs negalite būti gyvi rytoj, turite būti gyvi šią akimirką. Jums nereikia klausimų, jums nereikia jokio atsakymo, nes joks atsakymas nepatenkins jūsų ieškojimo. Jūs esate ištroškęs, jums reikia vandens, gyvo vandens, kad numalšintumėte troškulį. Jums nereikia atsakymo, kad vandenį sudaro vandenilis ir deguonis. Vandens formulė "H20"  nenumalšins jūsų troškulio. Tai mano egzistencinis požiūris. Žmogus per ilgai gyveno intelektualinių pastangų šešėlyje demistifikuoti egzistenciją. Laimė, kad jam nepavyko. Egzistencija misteriška kaip visuomet,  bet, deja, jis apsunko nuo didelių žinių ir klaidingo jausmo, kad jis žino. Tai didžiausias pavojus būti priklausomam nuo klaidingos žinojimo sampratos. 

Sokratas paskutinėmis savo gyvenimo dienomis  išsakė vieną svarbiausių teiginių, kuriuos kada nors yra išsakęs. Jis pasakė: "Kai buvau vaikas, galvojau, kad viską žinau. Kai tapau jaunuoliu, supratau, kad kuo daugiau žinau, tuo daugiau yra ką pažinti. Mano žinios neišsklaido nežinojimo, tik leidžia pamatyti savo nežinojimą, kaip mažai žinau ir apie neaprėpiamumą bei begalybę, kurios laukia, kad būtų pažintos. Dabar, brandžiame amžiuje galiu išdrįsti pasakyti tai, ko negalėjau tuomet kai buvau jaunas, kad nieko nežinau. Ši patirtis, kad nieko nežinau  visiškai mane išlaisvino nuo visų žinių, kurias kaupiau,  jos atkrito. Aš stoviu visiškai nuogas, toks, koks gimiau. Tas pats nekaltumas aplankė su nuostabiu grožiu ir dideliu džiaugsmu."

Tik du vyrai yra visoje žmonijos istorijoje. Vienas jų Sokratas, kuris pasakė: "Aš nieko nežinau". Kitas žmogus buvo, kuris pasakė tai dramatiškiau. Jis pats buvo unikali asmenybė. Jis gimė Indijoje, bet jo meistras jį išsiuntė į Kiniją, kad praneštų žmonėms apie Gautamą Budą. Jis ten nuvyko, devynerius metus ten gyveno. Prieš išvykstant iš Kinijos, jis turėjo tūkstančius mokinių, bet jis išsirinko keturis mokinius ir jiems pasakė:

  

- Prieš išvykdamas noriu, kad kažkas taptų mano įpėdiniu. Iš jūsų keturių, vienas bus mano įpėdinis. Aš jūsų paklausiu paprasto dalyko ir tas, kuris teisingai atsakys, bus mano įpėdinis.

Natūraliai tai buvo didelės nežinios akimirka. Laikas sustojo, tūkstančiai mokinių laukė, tie keturi mokiniai stovėjo. Bodhidharma paprašė:

- Labai paprastu sakiniu, telegrafiškai, nenaudodami nė vieno nereikalingo žodžio pasakykite, koks buvo mano tikslas atvykti iš Indijos į Kiniją.

Pirmasis mokinys pasakė:

 - Tu čia atvykai, kad skleistum transcendentinę Gautamos Budos išmintį. Bodhidharma pažvelgė užjaučiančiai ir pasakė:

- Esi teisus, bet nepakankamai. Tu turi mano odą. Jis priėjo prie kito, kuris pasakė:

- Čia atvykai, kad suteiktum patirtį  tylos, tiesos, grožio ir palaimos. Bodhidharma vėl pažvelgė  su gilia užuojauta ir pasakė:

 - Šiek tiek geriau, tu turi mano kaulus.

Jis pasisuko į trečią mokinį, kuris pasakė:

- Tavo atvykimas yra didžiausias reiškinys Kinijos istorijoje. Tavo tikslas buvo perteikti meditaciją. Bodhidharma pasakė:

- Tu neklysti, bet taip pat nesi ir teisus. Jis pasisuko į ketvirtąjį mokinį. Ketvirtasis pradėjo verkti, ašaros ritosi skruostais  ne iš kančios, bet iš didelio džiaugsmo.  Jis sukniubo po Bodhidharmos kojomis nepratardamas nė žodžio. Bodhidharma jį pakėlė, apkabino ir jam pasakė:

- Tu tai pasakei. Aš nežinau, tu taip pat nežinai.  Tu būsi mano įpėdinis. Skleisk šį švytintį nežinojimą, taip toli ir plačiai kaip tik įmanoma.

 

Ištrauka iš: Ošo, "Didžioji kelionė iš čia į čia", 23 skyrius, "Žinios yra pažinimo lavonas", 1987 m. spalio 1 d. (OSHO. The Great Pilgrimage: From Here to Here,  Chapter 23 Knowledge is the corpse of knowing, 1 October 1987)

 

 

 

Atnaujinta 2020-10-12






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2020. All rights reserved. Copyright information



Naujienos