LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Egzistencija nežino nieko apie senatvę

I dalis iš III

Tu taip ilgai neatėjai, kad apkalbos apie mane pasikeitė. Dabar kalba, kad nesu senas, o antikinis. Ką turėčiau daryti?

Devagyt, visas tas dienas, kai neatėjau, stebėjau. Senas medis prie mano namo šoko lietuje, o jo seni lapai krito labai grakščiai ir gražiai. Ne tik medis šoka lietuje ir vėjyje, bet ir seni lapai, kurie krenta nuo medžio, taip pat šoka. Tai yra šventimas. Visoje egzistencijoje, išskyrus žmogų, niekas nekenčia dėl senatvės. Faktiškai egzistencija nežino nieko apie senatvę. Ji žino apie sunokimą, brandą. Ji žino, kad yra metas šokti, gyventi taip intensyviai ir totaliai kaip tik įmanoma, yra metas poilsiui.

Tie seni migdolo medžio, augančio prie mano namo, lapai nemiršta. Jie tiesiog eina ilsėtis, ištirpsta ir susilieja su pačia žeme, iš kurios kilo. Nėra jokio liūdesio, gedulo, bet begalinė tyla krintant ilsėtis į amžinybę. Galbūt kitą dieną, kitu metu jie sugrįš kita forma, ant kito medžio. Jie vėl šoks, dainuos ir džiaugsis akimirka. Egzistencija pažįsta tik ratu vykstantį judėjimą ir tai yra amžinas procesas. Kiekvienas gimimas reiškia mirtį, o kiekviena mirtis – gimimą. Prieš kiekvieną mirtį eina gimimas, o kiekvieną mirtį lydi gimimas. Todėl egzistencija nebijo.

  

Egzistencijoje nėra baimės, išskyrus žmogaus prote. Atrodo, kad žmogus yra vienintelė serganti rūšis visame kosmose. Kur ta liga? Išties galėtų būti kitaip... žmogus turėtų daugiau džiaugtis, daugiau mylėti, daugiau išgyventi kiekvieną akimirką. Nesvarbu ar ta akimirka yra vaikystės ar jaunystės, senatvės, nesvarbu gimimo ar mirties, tai visai nesvarbu. Jūs peržengiate visas šias mažas dalis. Jūs turėjote tūkstančius gimimų, tūkstančius mirčių. Tie, kurie aiškiai mato, gali tai suprasti dar giliau, tarsi tai vyktų kiekvieną akimirką. Kažkas jumyse miršta kiekvieną akimirką, ir kažkas jumyse gimsta iš naujo. Gyvenimas ir mirtis nėra labai atskiri, nėra atskirti septyniasdešimčia metų. Gyvenimas ir mirtis yra kaip du paukščio sparnai, vykstantys tuo pačiu metu. Gyvenimas negali egzistuoti be mirties, o mirtis negali egzistuoti be gyvenimo.

Akivaizdu, kad tai nėra priešingybės, jos papildo viena kitą. Joms reikia viena kitos, jos priklauso viena nuo kitos. Jos yra kosminės visumos dalis. Kadangi žmogus yra toks nežinantis, miegantis, kad nepajėgus pamatyti paprasto ir akivaizdaus fakto. Tik truputis sąmoningumo, nedaug ir jūs galėsite pamatyti, kad keičiatės kiekvieną akimirką. Pokytis reiškia, kad kažkas miršta – kažkas atgimsta. Tuomet gimimas ir mirtis tampa viena. Tuomet vaikystė ir jos nekaltumas tampa senatve ir jos nekaltumu.

Skirtumas yra, bet nėra supriešinimo. Vaiko nekaltumas yra išties apgailėtinas, nes tai yra beveik nemokšiškumo sinonimas. Senolis, subrendęs metuose, kuris praėjo per visas tamsos ir šviesos patirtis, meilės ir neapykantos, džiaugsmo ir vargingumo, kuris subrendo per gyvenimą skirtingose situacijose, priėjo tašką, kur daugiau nėra kokios nors patirties dalyvis. Vargas ateina, jis stebi. Laimė ateina, jis stebi. Jis tapo stebėtoju ant kalno. Viskas vyksta apačioje, tamsiuose slėniuose, bet jis lieka saulės apšviestoje viršukalnėje, tiesiog stebi visiškoje tyloje. Senatvės nekaltumas yra turtingas. Jis yra turtingas dėl patirčių, nesėkmių, sėkmių, jis yra turtingas dėl teisingų veiksmų, dėl klaidingų veiksmų, jis turtingas dėl visų nesėkmių ir visų sėkmių, jo turtingumas daugiadimensis. Jo nekaltumas negali būti nemokšiškumo sinonimas. Jo nekaltumas tegali būti išminties sinonimas. Abu yra nekalti, vaikas ir senolis. Bet jų nekaltumas kokybiškai skiriasi, tai yra kokybinis skirtumas. Vaikas yra nekaltas, nes jis dar neįėjo į tamsią sielos naktį. Senolis nekaltas, nes jis išėjo iš tunelio. Vienas įeina į tunelį, kitas iš jo išeina.  Vienas dar daug kentės, kitas jau pakankamai kentėjo. Vienas negali išvengti jo laukiančio pragaro, o kitas paliko pragarą už savęs.

 

Ištrauka iš: Ošo, "Didžioji kelionė iš čia į čia", 20 skyrius, "Gracinga senatvė yra jūsų prigimtinė teisė", 1987 m. rugsėjo 29 d. (Osho. The Great Pilgrimage: From Here to Here", Chapter #20 "A graceful old age is your birth right", 29 Sept. 1987)

 

 

Atnaujinta 2020-08-25






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2020. All rights reserved. Copyright information



Naujienos