Vaistai ar meditacija?*

Religinė nuostata yra žiūrėti ne į simptomus, bet į šaltinius. Tai yra tas, ką aš vadinu „budų psichologija“. Jeigu jums skauda galvą, tai ne jūsų liga, tai ne jūsų negalia. Faktiškai tai jūsų kūno signalas, kad kažkas negerai šaltinyje – bėkite į šaltinį! Išsiaiškinkite, kas negerai. Galva jums tiesiog duoda signalą, pavojaus signalą, aliarmą: „Klausykitės kūno. Kažkas negerai, jūs padarėte kažką, kas nėra teisinga, kas griauna jūsų kūno harmoniją. Daugiau to nedarykite, kitaip besitęsiantis galvos skausmas jums tai primins.“

Galvos skausmas tai ne liga ir jis nėra jūsų priešas – tai jūsų draugas. Jis tarnauja jums. Tai labai labai esminga jūsų egzistencijai. Kūnas turi kažkaip įspėti, kad kažkas vyksta negerai. Vietoj to, kad keistumėte, kas yra klaidinga, jūs paprasčiausiai išjungiate aliarmą – jūs išgeriate aspirino. Tai absurdiška. Taip daro medicina, taip daro psichoterapija – simptomatinis gydymas.

Štai kodėl esmė praeina pro šalį. Esmė tokia: žiūrėkite į šaltinį. Kitą kartą, kai skauda galvą, pabandykite mažą meditacijos metodą, tiesiog eksperimentą, po to jūs tai galėsite daryti esant ir didesniems simptomams.

Kai jums skaudės galvą, paprasčiausiai atlikite mažutį eksperimentą. Atsisėskite tyliai, stebėkite skausmą, žiūrėkite į jį – ne taip, kaip žiūrite į priešą, ne. Jei žiūrite į jį kaip į priešą, jūs negalėsite žiūrėti teisingai. Jūs vengsite – niekas nežiūri į priešą tiesiai, kiekvienas vengia, kiekvienas linkęs išvengti. Žiūrėkite į jį kaip į savo draugą. Tai jūsų draugas, jūsų tarnas. Jis sako: „kažkas negerai – žiūrėkite.“ Tiesiog atsisėskite tyliai ir stebėkite galvos skausmą be minties jį sustabdyti, be troškimo, kad tai turi dingti, be jokio konflikto, be jokios kovos, be jokio antagonizmo. Tiesiog stebėkite jį, kas tai yra.

Stebėkite, nes jei ten kokia nors vidinė žinia, galvos skausmas gali ją perduoti. Tai užkoduota žinia. Jei žiūrėsite tyliai, nustebsite. Jei žiūrėsite tyliai, atsitiks trys dalykai. Pirma: kuo labiau į tai žiūrėsite, tuo skausmas taps didesniu. Tai gali sukelti nedidelį sąmyšį: „Kaip tai man padės, jei skausmas stiprėja?“ Jis stiprėja, nes jūs jo vengėte. Jis buvo, bet jūs jo vengėte, jūs slopinote – net be aspirino jūs jį slopinote. Kai į jį žiūrite, represija dingsta. Skausmas pakils iki natūralaus aštrumo. Tuomet jūs klausotės neužkimštomis ausimis, jokios vatos jūsų ausyse; jis bus labai ryškus.

Pirmas dalykas: jis taps ryškiu. Jei jis ryškėja, tuomet galite būti patenkinti, nes žiūrite teisingai. Jei jis nestiprėja, tuomet jūs vis dar nežiūrite, jūs vis dar vengiate. Stebėkite jį – jis pasidarys ryškesnis. Tuomet tai bus pirmas požymis, kad jis yra jūsų vizijoje.

Antras dalykas bus tai, kad jis taps labiau taškiniu; jis nebus plačiai išplitęs. Pradžioje jūs galvojate: „Visa mano galva skauda“. Dabar jūs matysite, kad ne visa galva skauda, o tik mažas taškas. Tai taip pat požymis, kad jūs įsižiūrite giliau. Paplitusio skausmo pojūtis yra triukas – tai yra būdas jo išvengti. Jei tai yra taškas, tuomet skausmas bus dar ryškesnis. Taip jūs sukuriate iliuziją, kad visa galva skauda, kad skausmas yra pasklidęs po visą galvą, tuomet jokiame taške jis nėra toks intensyvus. Tai triukai, kuriuos mes vis darome.

Žiūrėkite į tai. Antras žingsnis yra toks – vieta yra vis mažesnė, mažesnė ir mažesnė. Ateina momentas, kai tai yra tik kaip adatos smaigalys – labai aštrus, nepaprastai aštrus, labai skausmingas. Jūs niekuomet nejutote tokio galvos skausmo – bet jis yra apsiribojęs mažyčiu tašku. Žiūrėkite toliau į jį.

Po to atsitiks trečias ir svarbiausias dalykas. Jeigu jūs ir toliau stebėsite tašką, kai skausmas yra labai smarkus ir apribotas, koncentruotas viename taške, daug kartų pajusite, kad jis dingsta.

Kai jūsų žvilgsnis yra tobulas, jis dingsta. O kai skausmas dings, jūs įžiūrėsite, iš kur jis ateina – kokia jo priežastis. Tai atsitiks daug kartų. Tai atsitiks dar ir dar kartą. Kai jūsų žvilgsnis nebus toks atidus, toks koncentruotas, toks dėmesingas, jis vėl sugrįš. Kai jūsų žvilgsnis iš tikrųjų bus ten, jis dings, o kai jis dings, už jo matysis priežastis. Jūs nustebsite, kad protas yra pasiruošęs parodyti, kokia yra priežastis.

Ten gali būti tūkstantis ir viena priežastis. Jos skirtingos. Tas pats signalas yra duodamas tik todėl, kad signalų sistema yra paprasta. Jūsų kūne nėra daug signalinių sistemų. Skirtingoms priežastims yra ta pati signalinė sistema. Jūs galbūt neseniai buvote piktas ir to neišreiškėte. Netikėtai kaip atodanga pyktis atsiras prieš jus. Jūs pamatysite visą savo pyktį, kurį nešiojotės ir nešiojotės… kaip pūlius savo viduje. Dabar jo jau per daug, ir pyktis nori būti atpalaiduotas. Jam reikalingas katarsis. Patirkite katarsį! Iš karto pamatysite, kad galvos skausmas dingo. Nereikėjo jokio aspirino, nereikėjo jokio gydymo (žr. Ošo dinaminę meditaciją ).

Kai pyktis dingo, visiškai kitokia gerovė apėmė jus, tokia, kokios niekuomet nejuntate išgėrę aspirino. Aspirinas slopina – pyktis lieka paslėptas jumyse, įniršis toliau siaučia jūsų viduje. Jūs tik išjungėte pavojaus signalą, ir viskas. Niekas nepasikeičia, tik nebėra signalo.

Tai tęsiasi ir tęsiasi ir vis labiau akumuliuojasi. Tai gali tapti piktžaizdėmis, tai gali tapti tuberkulioze – vieną dieną tai gali tapti vėžiu. Kai susirenka didelis kiekis, tuomet atsitinka kokybinis šuolis. Yra tam tikra riba, iki kurios kūnas gali viską toleruoti, už tos ribos jis pradeda justi ligą. Taip yra su protu. Niekuomet negalvokite, kad kūnas ir protas yra du atskiri dalykai, taip nėra. Žmogus yra kūnas-protas.

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "Nuo medicinos į meditaciją" galima rasti.