Meditacinės įžvalgos

Media informuoja, kad mažiausiai 112 Afrikos, Azijos, Europos ir Lotynų Amerikos šalių oficialiai pripažino Palestinos valstybę. Lietuva, kaip Izraelis ir JAV yra prieš Palestinos pripažinimą. Europoje neseniai Palestiną pripažino Islandija, kiek anksčiau - Čekija, Vengrija, Malta ir Lenkija.

Negali susikalbėti ir tuo labiau susitarti su žmogumi, nelaikydamas jo žmogumi. Ir negali susitarti su valstybe, nelaikydamas jos valstybe.

Teisinga pripažinti Izraelį ir dar teisingiau pripažinus Izraelį – pripažinti ir Palestiną. Jautrumas, humanizmas ir gerovė įmanomi tik esant lygybei, balansui. Palinkęs į kairę ar dešinę medis žūsta tiesių pašonėje. Arba išsitiesina.

Miške medžiai su polinkiais tiesiog numiršta. Taip ir su politikais bei valstybėm. Mažiau polinkių – arčiau šviesa ir tiesa, arčiau gerovė. Tai garantuoja gilesnės šaknys ir aukštesnės šakos. Saviškės.

Sveikintina Islandija, pirmiausia pripažinusi Lietuvą, o vėliau ir Palestiną. Po to – Palestiną. O Lietuvai linkėtina neparsidavinėti, nes kūniškos prostitucijos pradžia – dvasioje, o po to prote ir politikoje. Gamtoje mažiau prostitucijos nei žmonėse, ypač politikoje. Kita vertus, vargu, ar vientisas žmogus būna politikoje.

Žydai, palestiniečiai ir lietuviai yra to paties Dievo vaikai. Jie sako, kaip danguje, taip ir ant žemės. Vientisai žiūrint, tai ir danguje, kaip ant žemės. Vadinasi danguje irgi – teroras. Užjaučiu jų Dievą. Biblijos sekėjams tarpusavyje kovojant žemėje, mūšis - ir Dievo danguje. Bet tokia jau jo draudimo žmonėms pažinti ir mylėti pasekmė. O gal žydai sumaišė su kuo šnekasi ir ką jiems sako? Ryšys blogai veikia, kol nėra demokratijos bei žmonių ir dievų lygybės.

Kaip sakė JAV prezidentas Dž.W.Bušas Lietuvoje, visi Amerikos priešai yra ir Lietuvos priešai. Nepripažinus Palestinos Amerikai, negali pripažinti ir Lietuva. Tiesa, anuomet lietuviai Dž.W.Bušo triuko nepastebėjo, nes jis sakė, kad Lietuvos priešai yra ir Amerikos priešai.

Geriau jau neiti nei su dievais, nei su politikais, nei su prostitutėm, kas yra beveik tas pats. Geriau būti savimi ir augti iš savo šaknų, savo šakomis ir savo viršūne. Iš savo prigimties, iš savo vidaus. Tik tuomet visos šakelės ir šaknelės, visi lapai, žiedai ir vaisiai yra lygūs ir gauna vienodai maisto ir šviesos. Poilsio ir tamsos. Taip yra medyje ir taip yra ir kiekviename sveikame organizme. Visiems tenka ir užtenka.

Nors daugiausia gauna daugiausiai dirbančios ląstelės. Bet taip nėra organizacijose ir valstybėse, nes jos kuriamos iš išorės, grubiai, smurtiškai, per draudimus ir įsakymus. Kaip ir tikėjimai.

Ir žmogui geriau būti savimi ir augti su visais – kūnu, turtais, džiaugsmu ir laime. Savo patyrimu, pradžioje savo protu, o po to ir įžvalgomis. Be ego, kaip sėkla be lukšto. Tik tuomet esame pakankamai jautrūs ir pajuntame, iš kur ateina maistas ir energija, tyla ir meilė. Tik tuomet esame beveik vienovėje su egzistencija, esame jos šaknimis ir šakomis, jos viršūne ir širdimi. Tai daugiau nei demokratija žemėje ir danguje, tai daugiau nei galima viltis, svajoti ir tikėti. Ir tai daug paprasčiau, nes tai jau yra giliai mūsų viduje. Kaip ir sėkloje – medis. Ir tai lengviausiai atsiskleidžia meditacijoje.

Prembuda, Ojas, 2011-12-16