LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Tiesa – jūsų prigimtinė teisė*

Žmo­gus klau­sia: "Kas yra tie­sa? Ar įma­no­ma pažinti jos dalį ? O jei ne, tai ką ga­li­ma pa­da­ry­ti, kad ją pa­siek­tum? Juk ne kiek­vie­nam as­me­niui įma­no­ma bū­ti iš­min­čiu­mi."

Pir­ma, tai kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri iš­min­čiaus po­ten­cia­lą. Ki­tas da­ly­kas, jei ne kiek­vie­nas šį po­ten­cia­lą pa­ver­čia re­a­ly­be. Kar­tais sėk­la ne­ga­li iš­aug­ti į me­dį, bet kiek­vie­na sėk­la tu­ri vi­di­nę ge­bą tap­ti me­džiu. Kiek­vie­na sėk­la tu­ri tą po­ten­cia­lą. Kad ne kiek­vie­na juo tam­pa, tai vi­siš­kai ki­tas da­ly­kas. Jei ji ne­ras pa­tręš­tos dir­vos, ne­gaus van­dens ar švie­sos, sėk­la nu­mirs, bet ji tu­rė­jo me­džio po­ten­cia­lą.

Kiek­vie­nas as­muo tu­ri iš­min­čiaus po­ten­cia­lą. Štai ko­dėl pir­miau­sia jūs tu­ri­te iš­mes­ti iš sa­vo pro­to tą idė­ją, kad pra­švis­ti yra tik kai ku­rių žmo­nių ypa­tin­ga pri­vi­le­gi­ja. Pra­švis­ti nė­ra ypa­tin­gų žmo­nių tei­sė. O žmo­nės, pa­sklei­du­sie­ji šią idė­ją, da­ro tai tik to­dėl, kad mai­ti­na sa­vo ego. Jei kas nors sa­ko, kad pra­švis­ti yra la­bai sun­ku ir kad tai įma­no­ma tik ke­le­tui žmo­nių, jis mai­ti­na sa­vo ego. Tai tik kai ku­rių žmo­nių bū­das pa­ten­kin­ti sa­vo ego. Iš tik­rų­jų kiek­vie­nas tu­ri iš­min­čiaus po­ten­cia­lą, to­dėl, kad kiek­vie­nas tu­ri tą erd­vę ir ga­li­my­bę pa­tir­ti tie­są.

Aš sa­kiau, kad jei­gu jos ne­pa­ti­ria­te, tai yra vi­siš­kai ki­tas da­ly­kas. Dėl to tik jūs bū­si­te at­sa­kin­gi, už tai jū­sų po­ten­cia­las ne­at­sa­kin­gas. Vi­si čia sė­din­tys tu­ri ga­lią at­si­sto­ti ir vaikš­čio­ti, bet jei mes ne­vaikš­to­me, o to­liau sė­di­me, tai ką? Jūs at­ve­ria­te sa­vo ga­lias, kai jas su­ak­ty­vi­na­te, ne­ga­li­te jų pa­žin­ti, kol jų ne­su­ak­ty­vi­no­te.

Bū­tent šiuo mo­men­tu jūs sė­di­te čia ir nė vie­nas ne­ga­li­te ži­no­ti, kad tu­ri­te ge­bą vaikš­čio­ti. O jei pa­žiū­rė­si­te vi­dun, net jūs ne­ga­lė­si­te at­pa­žin­ti šios ge­bos vaikš­čio­ti. Jūs ne­ga­lė­si­te jos ras­ti. Jūs tik ta­da su­ži­no­si­te, ar tu­ri­te ge­bą vaikš­čio­ti, kai pa­ban­dy­si­te vaikš­čio­ti. To­dėl tik po ban­dy­mų pra­švis­ti su­ži­no­si­te, ar tu­ri­te pra­švi­ti­mo po­ten­cia­lą, ar ne. Ne­ban­džiu­sie­ji, aiš­ku, jaus, kad tik kai ku­rie žmo­nės tu­ri to­kį po­ten­cia­lą. Tai klai­da.

To­dėl pir­mas da­ly­kas, ku­rį tu­ri­te su­pras­ti: tie­są pa­siek­ti yra kiek­vie­no tei­sė, kiek­vie­no pri­gim­ti­nė tei­sė. Šiuo at­žvil­giu nie­kas ne­tu­ri ypa­tin­gų tei­sių.

Ki­tas da­ly­kas, ku­rio bu­vo pa­klaus­ta, yra: "Kas yra tie­sa? Ar įma­no­ma pa­žin­ti da­lį tie­sos?"

Ne­ga­li­ma pa­žin­ti tik šiek tiek tie­sos, ka­dan­gi tie­sa yra vie­na. Ji ne­ga­li bū­ti pa­da­lin­ta da­li­mis. Tai reiš­kia, kad žmo­gui ne­įma­no­ma pa­žin­ti tru­pu­tį tie­sos da­bar, po to dar tru­pu­tį, o vė­liau dar tru­pu­čiu dau­giau. Taip ne­ga­li at­si­tik­ti. Tie­sa pa­ti­ria­ma kaip vie­na. Reiš­kia, kad tai nė­ra laips­niš­kas pro­ce­sas. Ji pa­ti­ria­ma to­ta­liai, ji pa­ti­ria­ma kaip spro­gi­mas. Bet jei­gu pa­sa­ky­siu, kad ji ga­li bū­ti pa­žin­ta to­ta­liai, jūs jau­si­tės šiek tiek baikš­čiai, nes jau­čia­tės to­kie sil­pni. Kaip ga­li­ma pa­žin­ti tie­są to­ta­liai?

Kai žmo­gus už­li­pa iki na­mo sto­go, jis pa­sie­kia jį vi­są iš kar­to, nors jis li­po tik po vie­ną laip­te­lį. Jis ne­pa­sie­kė sto­go vie­nu žings­niu. Kai jis yra ant pir­mo laip­te­lio, jis dar nė­ra ant sto­go, o kai yra ant pas­ku­ti­nio laip­te­lio, jis vis dar nė­ra ant sto­go, jis pri­siar­ti­no prie sto­go, bet vis dar nė­ra ant jo.

Prie tie­sos įma­no­ma ar­tė­ti pa­laips­niui, bet kai jūs at­vyks­ta­te, tie­sa yra to­ta­li. Tai reiš­kia, kad jūs ga­li­te pa­laips­niui ar­tė­ti prie tie­sos, ji pa­sie­kia­ma to­ta­liai ir nie­kuo­met ne da­li­mis. Tai nie­kuo­met ne­bū­na frag­men­tiš­ka, at­si­min­ki­te.

  

To­dėl įė­ji­mas į me­di­ta­ci­ją, ko­kios aš jus mo­kiau, yra žings­ne­lių vi­su­ma: jūs ne­pa­žin­si­te tie­sos juos ženg­da­mi, bet pri­ar­tė­si­te prie tie­sos. Pas­ku­ti­nis žings­nis, ku­rį pa­va­di­nau "emo­ci­jų tuš­tu­ma", tai žings­nis, kai jūs šo­ka­te ir ana­pus emo­ci­jų tuš­tu­mos ir pa­ti­ria­te tie­są. Bet tuo­met tie­sa yra pa­žįs­ta­ma vi­su jos to­ta­lu­mu.

Die­viš­ku­mas ne­pa­žįs­ta­mas frag­men­tais, jis pa­ti­ria­mas kaip vi­su­ma. Bet bū­das die­viš­ku­mui pa­siek­ti yra pa­da­lin­tas į dau­ge­lį da­lių. At­si­min­ki­te ši­tai: ke­lias die­viš­ku­mui pa­siek­ti yra pa­da­lin­tas da­li­mis, bet pa­ti tie­sa nė­ra su­dė­ta iš da­lių. To­dėl ne­gal­vo­ki­te: "Ar toks sil­pnas žmo­gus, kaip aš ga­li pa­žin­ti vi­są tie­są? Aš su­ge­bė­siu pa­žin­ti ją tik tuo at­ve­ju, jei ga­lė­siu pa­žin­ti pa­laips­niui."

Ne, jūs taip pat ga­lė­si­te ją pa­žin­ti, nes vie­nu me­tu jums rei­kia ženg­ti ke­liu tik vie­ną žings­nį. Ne­įma­no­ma iš kar­to nu­ei­ti vi­są il­gą ke­lią. Jūs ne­ga­li­te nu­ei­ti vi­so ke­lio iš kar­to; jūs tu­ri­te kiek­vie­nu mo­men­tu ženg­ti po ne­di­de­lį žings­ne­lį. Bet pa­skir­ties punk­tas vi­suo­met pa­sie­kia­mas kaip vi­su­ma, jūs nie­kuo­met ne­at­vyk­si­te ten da­li­mis – at­si­min­ki­te tai.

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "Meditacijos kelias" galima rasti.  

 

Atnaujinta 2013-08-24






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551   | tel. (8-5) 2153398    
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos