LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Sentikiai bijo pažangios religijos

Europos Sąjungai 2007 metus paskelbus lygių galimybių metais ir pakvietus nediskriminuoti mažumų, tarp jų ir naujųjų religijų, metų gale padaugėjo nedraugiškų publikacijų. Sena bijo nauja. Tai natūralu ir suprantama. Argi džiaugsis turgaus prekeivis, pardavinėjantis senus vežimus, pamatęs naują mašiną? Ar bus patenkintas senovinių aritmetinių skaitliukų pardavėjas nauju kompiuteriu? Ne. O be reikalo. Derėtų eiti su pažanga, naujovėmis. Pažanga ir evoliucija vyksta per naujo gimimą ir seno mirimą. Čia kova nereikalinga. Sena savaime miršta su irimu, tikėjimu, nauja savaime gimsta su kūrimu, tekėjimu – vitališkumo, meilės, sąmonės tekėjimu.

Ar bus senųjų tikėjimų tikintysis - sentikis - laimingas, sužinojęs, kad jo tikėjimas pasenęs, o dvasiniai eksperimentai rodo, kad ir klaidingas? Taip atsitiko viduramžiais su sentikiais mokslininkais. Senovės ir viduramžių mokslininkai buvo tikintys. Paprastutis Galilėjaus laisvai krintančio daikto eksperimentas parodė, kad visas sentikių mokslas yra fikcija. Prasidėjo nauja mokslo era. Šiandien turime jo pasekmes. Dabar panašiai vyksta su sentikių tikėjimais ir nauja religija.

www.scksar.com/album.htm

Nuo tikėjimo į protą, nuo proto į širdį. Iki proto yra tikėjimas. Labai gražus yra šuns pavyzdys. Naminio tikinčio šuns pavyzdys. Naminiai šunys visuomet yra tikintys, prisirišę prie savo šeimininko. Tikintis šuo niekada savo šeimininkui nedaro žalos. Tikinčiam šuniui jo šeimininkas yra jo dievas. Tikintis nežiūri tiesos. Tikinčiam jo šeimininkas, jo dievas visuomet yra teisus. Tikintis šuo visuomet yra šeimininko pusėje. Jo problemos prasideda, jei jis turi du šeimininkus, kurių keliai išsiskiria. Tuomet tikėjimo nepakaks. Tikėjimas yra tapatybė su objektu ar mintimi, galvojimas - atsitraukimas nuo objekto ar minties. Tuomet reikės matyti, suprasti ir gali tekti atsitraukti nuo objekto ir minties ir pradėti galvoti.

Pradžioje gyvūnai, beždžionės ir net žmonės negalvojo. Tik juto, tikėjo ir judėjo. Jie buvo žemiau proto. Garso ir judesio pakako instinktui ir tikėjimui išreikšti. Vėliau kai kurios beždžionės aptiko gebą galvoti. Kristalizacijos ir augimo geba yra materijoje, vėliau ji atsirado ir kūne. Galvojimo geba yra mintyje, vėliau ji atsirado ir prote. Pažangesnis kelias yra lengvesnis. Einantis pažangesniu keliu ir išlieka. Toks yra natūralus evoliucijos, pažangos kelias. Bet lengvesnis kelias veda ir į širdį, į meilę, nes iš ten atiteka dvasia. Iš ten ir įkvėpimas.

Per keletą milijonų metų beždžionė tapo šiek tiek galvojančia beždžione - tikinčiu homo sapiens. Per pastaruosius du šimtus tūkstančių metų tiesėjantis homo sapiens taip pasikeitė, kad dabar tapo apsėstai galvojančiu žmogumi. Galvojimas jau tapo net problema, paranoja. Dabar vargšas žmogus visur, net ir ten, kur nereikia galvoti, įkiša mintį, įprotį, dogmą. Tai viską sugadina. Įkišta mintis padidina vitalinę varžą, sumažina vitališkumo srovę - lyg variklyje elektros srovę - ir sumažina ar net užblokuoja gyvybės, meilės tekėjimą - vitališkumo tekėjimą į raumenį, meilės tekėjimą tarp mylimųjų. Taip viena mintis gali paralyžiuoti ranką, kita - porą. Neužtenka paleisti tikėjimą. Reikia paleisti ir mintis ir eiti anapus jų. Eiti į širdį. Lengvai, įkvepiančiai. Su pažanga, lengvumu, meile, tekėjimu. Taip tikėjimą ir galvojimą pakeičia dvasia ir meilė. Taip gimsta tikra religija. Be įsakymų, dievų ir be įstatymų. Lietuvoje žinomas tik tikėjimas, pasaulyje yra ir religija. Lietuvoje religija vis dar apibūdinama kaip tikėjimas. Tai didelis nemokšiškumas ir klaida.

Štai net Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (VŽTD) 18 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 9 straipsnis apie religijos ir jos praktikavimo laisves išversti į lietuvių kalbą vienodai klaidingai.

Anglų kalba VŽTD 18 straipsnis: „Everyone has the right to freedom of thought, conscience and religion; this right includes freedom to change his religion or belief, and freedom, either alone or in community with others and in public or private, to manifest his religion or belief in teaching, practice, worship and observance.” į lietuvių kalbą yra neteisingai išverstas taip: „Kiekvienas žmogus turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Ši teisė apima laisvę pakeisti religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas bei atliekant apeigas . “, ( raudonai - išversta klaidingai - nesąmoningai arba gudriai) turėtų būti išverstas taip: „Kiekvienas žmogus turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Ši teisė apima laisvę pakeisti religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai mokant, praktikuojant, meldžiantis ar atliekant apeigas Taip galėjo atsitikti dėl klaidos, nemokšiškumo, bet tai greičiausiai yra sentikių – senųjų tikėjimų atstovų ir jų vadovų gudrybė sumaišyti ir prilyginti tikėjimų apeigas, maldas ir ritualus religijos dvasinėms praktikoms ir meditacijoms.

Tikroji religija yra dvasios mokslas, dvasios sujungimo su kūnu, individo įsikūnijimo, mirimo mokslas, dvasios ir jos sujungimo su materija žinių sistema. Tokia nauja, tikra religija neturi nieko bendra su tikėjimu. Kaip ir tikras mokslas. Tikrasis dvasios mokslas remiasi eksperimentu, rezultatais, liudijimu, įžvalga.

Pradžioje dvasios mokslo metodu gali būti eksperimentas ir proto bei sąmonės koncentracija, bet tikrasis dvasios mokslas prasideda nuo eksperimento ir meditacijos. Dėl to, kad religija yra daug subtilesnis mokslas nei gamtos, jos priėmimas vėluoja. Tikros meditacinės religijos padėtis Lietuvoje šiandien yra artima mokslo padėčiai viduramžiais. Čia nauja meditacinė religija gimsta ir auga griūvančioje sentikių emocionaliai ir seksualiai iškrypusioje karingoje ir represyvioje erdvėje, inkvizicinėje aplinkoje. Kaip lotosas išauga iš purvo, taip ir nauja humaniška meditacinė religija išaugs iš sentikių tikėjimų.

Meditacijos centre Ojas (toliau Ojas) yra praktikuojama meditacinė religija. Joje nėra jokio tikėjimo. Tikroje religijoje yra praktika, patirtis, dėsniai. Tai patikrinama. Lietuvoje sentikiai meditacinę religiją puola, kaip viduramžiais mokslą. Tai natūralu. Meditacija kol kas žinoma tik pažangiausiose šalyse: Japonijoje, Vokietijoje, Italijoje, Anglijoje, Amerikoje.

Kundalini meditacija

Meditacija ir meditacinės praktikos niekada negali tapti apeigomis, maldomis, ritualais ar tradicijomis. Kaip ir mokslas, skulptūros kūrimas ar chirurgo operacija. Tradicija tampa tik negyvi dalykai. Meditacija visuomet džiugi, gyva, netradiciška, ekstaziška.

Lietuvoje meditacija – stebuklas. Meditacijoje galima matyti ligų, nelaimių priežastis, jas šalinti. Meditacijoje išsivaloma, atsigaivinama, galima matyti gimimo bei mirimo procesą, perėjimą per mirtį, reinkarnacijos vyksmą, ateitį, ją keisti. Daug kas jau yra ištirta ir aprašyta. Galima tiesiog imti ir taikyti. Tai Oje ir daroma, ir ieškoma giliau. Meditacijoje pamatoma prisirišimų, melo, smurto, pataikavimo, parsidavinėjimo žala. Pamačius viskas, kas turi žalojantį poveikį palaipsniui ar iš karto atkrinta.

Mechaninė žvairumo gydymo sistema

Kompiuterinė optometrinė regėjimo ir žvairumo gydymo sistema Visus

Meditacija pažangina mokslą. Meditacines įžvalgas patyriau devintajame dešimtmetyje dar rašydamas mokslų daktaro disertaciją. O vėliau apie 1990-uosius metus pradėjau jas naudoti mokslinėje veikoje. Tuomet keletą metų Vilniaus universitete tyrinėjau regimąjį suvokimą ir supratau, kad regėjimą galimą suprasti tik labai pažangia, beminte ir meditatyvia sąmone. Matai, supranti ir gali taikyti. Išaiškėjo, kad katalikiškas tikėjimas, bet koks tikėjimas moksliniams tyrimams labai trukdo, aklina. O regimojo suvokimo tyrime katalikybė yra tiesiog aklavietė. Panašiai temdo ir ateizmas, arba tikėjimas, kad dievo nėra. Tuo metu sukūriau labai pažangią kompiuterinę Optometrinę regėjimo ir žvairumo gydymo sistemą „Erdvė“, kuri vėliau buvo pervadinta į „Visus“. Ji buvo pradėta taikyti Lietuvoje, ją įsigijo keletas universitetų ir kiek man žinoma, pasaulyje dar nėra pranokta. Tuo metu apie panašios mechaninės žymiai primityvesnės sistemos sukūrimą, kaip apie gana reikšmingą mokslinį įvykį, buvo paskelbta Tarybų Sąjungos Mokslų akademijos leidinyje. Egzistenciškai nebuvo jokių kliūčių „Visus“ tobulinti ir naudoti Lietuvoje gydymui bei pažangai.

Tuo metu regimąjį suvokimą tyrė ir buvęs Kauno technologijos universiteto rektorius Kęstutis Kriščiūnas. Jis suplanavo panašius eksperimentus. Rektorius net padavė Sveikatos apsaugos ministerijai paraišką panašiai sistemai sukurti. Bet tokia sistema jau buvo sukurta, todėl paraiškos nepatenkino. Prasidėjo trukdymai. Dar Vilniaus universiteto rektorius Rolandas Pavilionis su žmona privatizavo savo butui laboratoriją, kurioje dariau eksperimentus. Planuotai ar netikėtai viena universitetinė klinika atsiėmė kompiuterį. O jų kaina tuomet buvo didelė. Juos pirkti galėjo tik rektoriai ir laboratorijų vedėjai. Trukdžių buvo ir daugiau. Moksle ir dvasioje stagnuojanti Lietuva palaikė stagnuojantį Vilniaus universitetą. Matėsi bereikalinga kova, kurioje savi laboratorijų vedėjai ir rektoriai rekomenduoja saviškiams pinigus, kurie imituodami mokslinius tyrimus juos išleidžia. Meditacinė įžvalga rodė mokslinę ir dvasinę stagnaciją Vilniaus universitete ir Lietuvoje. Palikau Vilniaus universitetą ir perėjau į visiškai netirtus meditacijos ir jos taikymo tyrimus. Gyvenimas patvirtino meditacinę įžvalgą. Ir šiandien matau daugybę neįkūnytų galimybių. Nemedituojantys, deja, jų nemato. Meditacija pažangina mokslą, ypač gyvybės, biomokslą.

Mokslas, meditacija ir pažanga eina drauge. Žemėje visi individai gali pažangėti, evoliucionuoti, o gali ir atsilikinėti, irti, retrograduoti. Nuo mokslo prasideda sąmoninga technikos ir gamtos pažanga, o nuo meditacijos – ir sąmoninga dvasinė pažanga, meilė. Kad mokslas nebūtų destruktyvus, būtina meditacinė įžvalga, vidinė moralė. Jas mes atrandame ir ugdome iš momento į momentą, iš dienos į dieną, iš gyvenimo į gyvenimą. Su meditacija ir augimu iš gyvenimo į gyvenimą auga ir mūsų vidinė darna savyje ir su visu pasauliu; besąlygiškai su visais gyviais ir visais žmonėmis. Deja, darnos nepersinešame, jei praėjusių gyvenimų visiškai neprisimename. Kokia gali būti šiandienos darna, jei neprisimename vakardienos.

Žinoma paprasta psichosomatinė alzheimerystė, kai ligoniai neatsimena praėjusios ar praėjusių dienų, ir dvasinė alzheimerystė, kai ligoniai neatsimena praėjusių gyvenimų. Būtų suprantama ir natūralu, jei tokie ligoniai ieškotų savo negalios priežasčių ir gydytųsi. Blogiau, kad dvasine alzheimeryste jie didžiuojasi. Todėl sergančių Alzheimerio liga daugėja. Ir toliau daugės, jei nemokšiškumo, pūtimosi ir melo nemažės. Ir daugės ne tik Alzheimerio, bet ir Parkinsono ir kitomis naujomis psichosomatinėmis ligomis sergančių ligonių. Jų priežastys jų mele ir tikėjimuose.

Kunigų vyno magija

Problemos sprendimas labai paprastas. Eiti su gyvenimu, mokslu, evoliucija. Jau mokyklose vaikus mokyti nepamesti natūralumo, atsipalaidavimo ir tikro patyrimo. Nesekti kunigais, kurie net per pamaldų piką geria vyną. Neva transformuotą. Dėl to vaikams į pasąmonę įkrenta vyno garbinimas ir jie, kaip ir politikai nuseka paskui kunigus ir kelia alkoholio taurę per pačius reikšmingiausius momentus. Neva, kad atsipalaiduotų. Užtenka transformuoti visas emocines ir seksualinę energijas ir tuomet nereikės alkoholio. Sumažės ir alkoholizmas, narkomanija. Ne tik sumažės, bet ir dings.

Realią energijų transformaciją rodo ne gestikuliavimas, ritualai ir apeigos aplink vyno taurę, o alkoholizmo ir narkomanijos atkritimas. Esant realiai transformacijai atkrinta ir įsakymai bei įstatymai. Kai žmogus patiria daugiau nei duoda alkoholis ir narkotikai, taurė natūraliai iškrinta iš jo rankos. Tam tereikia labai nedaug. Tam užtenka prietarus, apeigas, represijas ir tradicijas pakeisti pilnatvišku gyvenimu ir jį papildyti mokslu ir meditacija. Po to visi karai, pradžioje vidiniai, po to ir išoriniai, tarp jų ir kelių bei tikėjimų karai, kilę dėl nemokšiškumo ir prisirišimo prie jo, išnyks.

Sveikesnį, gražesnį, turtingesnį momentą kuria meditacija bei visa meditacijos centro Ojas veika. Nemokšiškumas ir sentikių prisirišimai prie senų tikėjimų stumia Lietuvą į viduramžius. Kas laimės: meditacija ir rytojus ar tikėjimas ir viduramžiai? Tai mūsų rankose, širdyse, mūsų sąmonėje.


Ojas informacija, 2007-12-25  






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551   | tel. (8-5) 2153398    
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos