Trys žingsniai į dieviškumą

Pavasaris – gyvybės atbudimo ir prisikėlimo metas. Pavasarį suaktyvėja ir žmogaus kūnai bei energijos. Pavasaris atneša gražiausias galimybes ir žmonėms, bet jomis gali pasinaudoti tik giliau save pažinę individai, meditatoriai. Meditatoriai džiaugiasi pabudusiu ir išaugusiu vitališkumu ir tuo pat metu gilia ramybe.

Pavasarį daugiau vitalinės energijos teka ne tik išorėn, bet ir į kūną, žemyn, į seksualinį centrą. Vitališkumas virsta seksualumu. Nepatyrę ir nepažinę energijų, tarp jų vitalinės ir seksualinės energijos tekėjimo ir perkeitimo dėsnių žmonės bereikalingai kenčia, kankina vienas kitą, serga, žudo. Ypač kenčia protingieji ir tikintieji. Tikintieji, kad dievas yra – teistai ir tikintieji, kad dievo nėra - ateistai. Tikėjimas gimsta dėl tapatybės su mintimi. Kaip sapne. Kiekvieno tikinčiojo prote stipresnė mintis greitai virsta įsakmiu fiureriu, stalinu, angelu ar dievu, kurių įsakymų nevalia neklausyti. Taip apsėstos ar girdinčios balsus žmonos žudo net vaikus ar vyrus, vyrai – žmonas, tėvai – vaikus, vaikai – tėvus... Mokslas, kuris dar nepažino minties, jos gimimo ir poveikio bei tapatybės su kūnu ir mintimi mechanizmų ir pavojų, negali rasti atsakymų ir išeities. Mokslininkai irgi pasiklydę minčių labirintuose.

Atsakymą pradedame matyti tik tyloje, tik bemintėje sąmonėje, meditacijoje. Pradžioje būtina tyla. Tie, kurie galvoja ir girdi balsus, bet dar nerado ramybės ir tylos – jau pasiklydo, jau serga. Devyniasdešimt ar net 99 procentai minčių tėra šiukšlės ir parazitai, apsėdę mąstytojus ir tikinčiuosius. Ir kuo daugiau žmogus bėga nuo minčių ar jas represuoja, tuo daugiau jos kankina. Minčių negalima atsikratyti kaip ir šašo ar ligos. Nuo minčių reikia gydytis. Vienintelis vaistas – meditacija.

Daugiausiai iškrypimų pagimdo represuotos emocijos ir užslopintas seksas. Tuomet emocijų ar sekso centras persikelia į galvą, į protą ir tampa neuroze, psichine liga. Protas negali tinkamai transformuoti nei emocijų, nei seksualinės energijos. Tai gali tik sąmonė, bemintė, tyli, visiškai atpalaiduota, meditatyvi sąmonė.

Protingieji ir tikintieji nežino nei tikros meilės, nei tikro sekso, nes yra apsėsti ar net tapatybėje su mintimis. Tikrumas patiriamas tik anapus minčių. Kur išeitis?

Žemiau pateikiame prašvitusio dvasios meistro, budos Ošo atsakymą. Ošo daugelį gyvenimų lavino protą, širdį ir dvasią, mokėsi pagrindiniuose dvasiniuose mokymuose ir iš visų jų surinko daug gyvybės ir dvasios nektaro.

“Kaip įsigilinti į veiksmą, nutraukti galvojimą ir kaip nukreipti tekančią energiją nuo galvojimo į įsisąmoninimą, - štai kam reikalingas meditacijos menas. Ošo “Orange book“

Klausimas: Prašome apibūdinti seksualinės energijos dvasinę reikšmę. Kaip galima sublimuoti (sol. Sublimatio – iškėlimas, išaukštinimas; sublimacija – potraukio, kurio negalima realizuoti, transformavimas ir realizavimas visuomenės sankcionuota veikla – red. pastaba) ir sudvasinti seksą? Ar įmanoma panaudoti seksą, fizinę meilę meditacijai – kaip tramplyną į aukštesnį sąmoningumą?*

Ošo atsakymas: Tokio dalyko kaip seksualinė energija nėra. Energija yra viena ir ta pati. Seksas yra viena iš angų jai, viena jos kryptis, viena iš energijos pritaikymo būdų. Gyvybės energija yra vieninga… Kai šioji energija virsta biologine, ji tampa seksualine.

Seksas yra natūrali gyvybės energijos tėkmė ir žemiausias jos pritaikymas. Tai natūralu, nes gyvybė negali egzistuoti be jo. Bet kai seksas tampa viskuo, gyvenimas virsta dykuma. Kai seksas tampa vieninteliu praėjimu gyvybinei energijai, jis tampa destruktyvus.

Energija pati savaime yra neutrali. Kai ji reiškiasi biologiškai, ji yra seksas. Kai ji reiškiasi emocionaliai, ji tampa meile, neapykanta, pykčiu. Kai ji išreiškiama intelektualiai, ji tampa mokslu, literatūra. Skiriasi ne energija, o jos pritaikymas.

Jei jūs kovojate su energija, jūs kovojate su savimi. Niekas negali laimėti šios kovos. Vienu momentu jūs jausitės nugalėję, kitu momentu bus nugalėjęs seksas. Taip bus nuolatos. Kartais jūs jausite, kad seksą kontroliuojate, kitą momentą jūs vėl jausite seksualinį potraukį, ir pergalė bus vėl prarasta. Niekas negali laimėti prieš savo paties energiją.

Neteikite seksui dvasinės ir antidvasinės prasmės. Tiesiog supraskite, kad jis yra.

Kaip jūs turit akis, rankas, jumyse yra ir seksas. Jūs nesmerkiate akių ar rankų, nesmerkite ir sekso. Seksas yra priverstinis ir nevalingas. Seksas yra duotybė. Jūs atėjote į pasaulį per seksą ir jumyse yra gyvybės pratęsimo programa. Jūs esate didingos nepertraukiamybės grandis. Jūsų kūnas numirs, todėl jame yra įdėta kito kūno, kuris pakeis jūsiškį, sukūrimo programa.

Nemanykite, kad kas nors, atmetęs seksą, pasiekė dvasiškumą.

Atmetę seksą jūs užslopinate savo protą jo netranscendentuodami. Seksas veršis išorėn, ir jūs sukursite savyje vidinį pragarą. Kai seksas nuslopinamas, jis išsigimsta, iškrypsta, tampa neurotiškas. Jis ištvirksta.

Vadinamoji religinė nuostata sekso atžvilgiu sukuria iškrypusį seksualumą, kultūrą, kuri yra seksualiai neurotiška. Todėl nekovokite su juo, nes jis išsigims, o išsigimęs seksas nėra žingsnis pirmyn. Tai žingsnis į pamišimą. Nuo normos link dieviškumo jūs galite judėti lengvai, bet judėti link dieviškumo, turint neurotišką protą, labai sunku, beveik neįmanoma… Pradžioje jūs turite pasveikti. Po to bus galima seksą transcendentuoti.

Tai ką gi daryti? Pažinti seksą. Priimti jį sąmoningai. Tai raktas naujoms durims atidaryti. Jeigu jūs naudojatės seksu pasąmoningai, tai jūs tik biologinės evoliucijos įrankis; bet jeigu jūs galite būti sekso akte sąmoningas, jūsų sąmoningumas virsta gilia gilia meditacija.

Sekso aktas yra toks nevalingas, toks veržlus, kad labai sunku būti jame sąmoningam. Bet tai nėra neįmanoma. Ir, jeigu jūs tai pajėgsite, jūs galėsite bet kokį veiksmą atlikti sąmoningai, nes nėra veiksmo, gilesnio už seksą.

Jeigu jūs pajėgsite būti sąmoningas sekse, tuomet net mirties metu jūs būsite sąmoningas. Sekso akto ir mirties momento gylis yra toks pat. Jūs ateinate į tą patį tašką.

Naudokite seksą kaip veiksmą, vedantį į meditaciją. Tai giliausias dialogas tarp jūsų ir gamtos. Iš tikrųjų, seksas - ne dialogas tarp vyro ir moters. Tai dialogas tarp vyro ir gamtos per moterį, ir tarp moters ir gamtos per vyrą. Tai dialogas su gamta. Akimirką jūs esate kosmoso sraute, jūs esate dangiškoje harmonijoje, jūs esate vientisame visumos akorde. Tokiu būdu vyras realizuoja save per moterį ir moteris per vyrą.

Vyras nėra vientisas ir moteris nėra vientisa. Jie yra tik du visumos fragmentai. Kai jie tampa viena (susilieja vienovėje) seksualiniame akte, jie pasiekia harmoniją su daiktų vidine prigimtimi.

Kai jūs būnate sąmoningi, jūs tampate liudininkas. Dabar jūs jau žinote, kad esate ne vien kūnas. Jūs matote, kad sekso aktas yra vienintelis įprastinis veiksmas, per kurį žmogus gali tapti savo vidinės gilumos liudininku.

Kuo labiau per seksą jūs einate į meditaciją, tuo mažiau seksas traukia. Laipsniškai, su sąmoningomis pastangomis sublimuota sekso energija ras naują kryptį. Ta pati energija, kuri tekėjo sekso keliu, dabar tekės meditaciniu. Ir kai ji teka meditacine kryptimi, dieviškos durys yra atvertos.

Jūsų klausime žodžiai “seksas” ir “meilė” yra sugretinti – lyg jie turėtų vidinį ryšį. Taip nėra. Meilė ateina tik tuomet, kai seksas išeina. Iki tol meilė tėra aistra, įžanga, ir nieko daugiau. Tai tik pamatų dėjimas sekso aktui. Niekas kita, o tik įvadas į seksą.

Jei jūs žvilgtelėsite šiek tiek giliau į tai, ką jūs vadinate meile, ten jūs rasite pasiruošusį šuoliui seksą. Jis visuomet čia pat, už kampo. Meilė kalba. Seksas ruošiasi.

Reali meilė – tai ne įvadas. Ji – ne iki sekso, ji – po to. Ji ne prologas, o epilogas.

Kai seksas tampa meditatyvus, tik tuomet jis palieka aromatą – jutimą, kad tai branda, augimas, kad jums atsiveria nežinoma realybė. Jūs imsite jausti dėkingumą ir užuojautą vienas kitam, užuojautą kančiai; užuojautą ieškančiam pakeleiviui; užuojautą užčiuopusiam kelią.

Kai seksas taps meditatyvus, jūs pajusite meilę. Meilė yra dėkingumo, draugiškumo ir užuojautos junginys. Jei visi šie komponentai yra, jūs mylite.

Meilė plėtojasi per seksą, bet eina anapus jo. Kaip žiedas: jis prasideda šaknyse, bet iškyla virš jų. Seksas yra lyg kiaušinio lukštas, kurį meilė turi pralaužti. Kai tik prasimuša šviesa, lukšto daugiau nebėra. Lukštas pralaužtas ir atmestas.

Jei meditacija neatsitinka, jums taps nuobodu. Nuobodulys vis augs, ir jūs galite imti jausti priešiškumą partneriui, nes jis jums reikalingas, bet jūs tapote jo vergu.

Ir abu jaučiate tą patį: kitas yra pavergėjas. Jūs priešinsitės pavergėjui, bet tęsite seksą. Tai taps kasdiene rutina. Jūs barsitės su sekso partneriu ir vėl taikysitės. Po to vėl kova ir vėl tas pats. Geriausiu atveju meilė bus tik susitarimas. Jūs negalėsite jausti draugiškumo ir užuojautos. Atsiras grubumas ir prievarta; jūs jausitės apgautas. Jūs tapote vergu. Seksas nevirs meile. Jis liks tik seksu.

Praeikite seksą. Nebijokite jo, nes baimė niekur neveda. Jei kas nors ko nors bijo, tai bijo tik savęs. Nebijokite sekso ir nekovokite su juo, nes kova yra baimės rūšis. Kovok arba bėk – tai du baimės keliai. Nebėkite nuo sekso, nekovokite su juo. Priimkite jį, priimkite jį kaip duotybę. Eikite gilyn, pažinkite, supraskite jį, totaliai medituokite jame ir jūs seksą transcendentuosite. Tą minutę, kai jūs medituojate sekse, atsiveria naujos durys. Jūs įeinate į naują erdvę, visiškai jums nepažįstamą, negirdėtą, o per jus teka didingas palaimos srautas.

© Osho Times

Kai seksas tampa meditatyvus, jis sužydi meile, ir tas žydėjimas veda į dieviškumą. Todėl ir meilė dieviška. Seksas – fizinis, meilė – dvasinė. Kai meilė pražįsta, ateina ir malda; ji būtinai ateis. Dabar jūs netoli dieviškumo. Čia pat jūsų namai.

Dabar pradėkite medituoti į meilę. Tai kitas žingsnis. Pradėkite medituoti jungties momentu. Pasinerkite į tai, būkite budrūs. Dabar susitinka ne kūnai. Kūnai susitikdavo sekse; meilėje susiliečia sielos. Bet tai susitikimas, dviejų esybių susitikimas.

Dabar žiūrėkite į meilę, kaip žiūrėjote į seksą. Pamatykite vienovę, vidinį susitikimą, vidinę sąveiką. Tuomet jūs transcendentuosite net meilę ir jūs prieisite maldą. Malda yra durys. Tai vis dar susitikimas, bet ne dviejų esybių. Tai jūsų ir visumos vienovė. Dabar kitas dingsta. Dabar kitas – beasmenis. Lieka tik visa egzistencija – ir jūs.

Būtina medituoti ir maldos momentu. Vėl būkite liudytojas. Pamatykite jūsų ir visumos vienovę. Čia būtinas pats subtiliausias įsisąmoninimas. Jei jūs galite būti sąmoningas jūsų ir visumos susitikime, tai jūs transcendentuosite ir save, ir visumą. Tuomet jūs esate visuma. Toje visumoje nėra dualizmo; yra tik vienovė.

Šios vienovės siekiama per seksą, per meilę, per maldą. Seksas perauga į meilę, meilė perauga į maldą, o malda perauga į pilnatvę, absoliučią vienovę.

Kai jūs aptinkate nepridengtą vienovę, jūs susiliejate su ja, nes jūs sužinote, kad ta nepridengta vienovė ir esate jūs pats. Iš esmės kiekvienas ieško savęs per kitus. Savo namus randame belsdamiesi į kitų duris.

Taigi aš nesu prieš seksą. Tai nereiškia, kad aš esu už seksą. Tai reiškia, kad aš – už ėjimą anapus sekso.

Yra trys meilės laipsniai: fizinė meilė, psichinė meilė ir dvasinė meilė. Kai šie trys dalykai transcendentuoti – ateina dieviškumas. Kai Jėzus sakė “Dievas yra meilė”, tai buvo artimiausias įmanomas apibrėžimas, nes paskutinis dalykas, kurį mes pažinome eidami link Dievo, yra meilė. Už to yra nežinomybė, o tai, kas nežinoma, negali būti įvardinta. Mes galime nurodyti į dieviškumą tik per aukščiausią savo patyrimą – meilę. Už to mes neturime patyrimo, nėra eksperimento, nes nėra eksperimentuojančiojo. Lašas tapo okeanu.

Eikite į aną pusę, kadangi ten laukia dar didesnė palaima. Kelionę reikia tęsti. Jeigu arti yra seksas, naudokite seksą. Jeigu arti yra meilė, naudokite meilę. Dieviškumas gali būti pasislėpęs už bet kokio dalyko, todėl nekovokite, nuo nieko nebėkite. Iš tikrųjų, jis yra visur, todėl atverkite duris.

Pagal Ošo knygą “The Psychology of the Esoteric” parengė Prem Buda

“Jaunimo gretos”, rubrika „Jausmai” 1993 m.
Atnaujinta 2007-04-27