LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





NAUJIEJI „RELIGIJOTYRININKAI” - RAGANŲ MEDŽIOTOJAI

(Paskelbtas 2001 m. ir papildytas 2003 m.)

Mečislovas Vrubliauskas

     Tie, kurie dabar mėgsta save vadinti religijotyrininkais ar jais remiasi, pagal veiklos požymius ir metodus anksčiau buvo vadinami raganų medžiotojais, inkvizitoriais arba kagėbistais. Religijotyrininkais jie pasivadino, kad sukurtų mokslininkų įvaizdį. Viena tokių "religijotyrininkų" banga pakilo per du tūkstančius metų nesulaukusi apokalipsės ir žadėto greito antrojo Jėzaus atėjimo - 1999-ųjų pabaigoje ir 2000-ųjų metų pradžioje.

     Kitos "religijotyrininkų" ar naujųjų šventųjų apsireiškimo bangos gimsta pagal baimes, interesus, užsakymus. Jau keletą mėnesių, sužinoję, kad iki 2001 m. ne tik kad nepavyko Lietuvoje sunaikinti meditatorių, bet jie pradėjo gyventi dar gražiau, dar sąmoningiau, 2001 m. vasarą raganoieška susirgo keletas bulvarinukų-melagėlių. Tarp pastarųjų aktyvumu pasižymi "respublikonas" Mindaugas Peleckis, per vasarą atspausdinęs net dvi rašliavas apie meditatorius. Jis apskritai stebi, kad ne jo sektos žmonės negyventų geriau. Tiesa, vieną iš pastarojo melagysčių, kad Ošo meditacijos centrui namą padovanojo viena dosni vilnietė, paneigė pigus Lietuvos milijonieriaus B. Lubio dotuojamas bulvarinis dienraštis "Lietuvos žinios". Lietuvoje, matyt, daugiausiai melagysčių apie meditaciją, Ošo ir Ošo meditacijos centrą "Ojas" ir yra paskleidęs šis dienraštis. Kyla natūralus klausimas, kam ir kodėl nori įtikti "Žiniuonys" meluodami apie meditatorius? Kad katalikams, tai aišku. Lieka klausimas, kodėl "Žiniuonys" nori įtikti katalikams?

    Žinia, visų falsifikacijų čia neatskleisime, nes tam nėra nei tiek vietos, nei pagaliau reikalo. "Žiniuonių" nuostatas patvirtina ir 2001 m. birželio 13 d. straipsnis akį rėžiančiu pavadinimu "Ošo meditacijos centrai - vieta grupinėms orgijoms". Gal ir nekeista, kad buvusių katalikų ir raudonųjų pažiūros, metodai ir supratimas sektofobijos, seksofobijos bei meditacijos atžvilgiu daug kur sutampa. Jie jų bijo, nepažįsta ir bando atmesti. Bet atmesta mintis vėl atgal užkrinta ant apsėstojo. Panašios ir jų pažiūrų priežastys. Tai visų pirma tikėjimas. Pirmieji tiki, kad dievas yra, antrieji - kad jo nėra; antra, vidinis nemokšiškumas ir apskritai savo ir žmonių pasąmonės nepažinimas. Katalikai, atrodo, nieko čia pakeisti negali, nes jiems pažinimas uždraustas. Jie ir liks dvilypiais ir sektantiškais, padalindami pasaulį į šviesų ir tamsų, dievišką ir velnišką, neigdami ir atmesdami dalį savęs ir pasaulio (lot. sectio reiškia padalijimas, suskirstymas. Nuo šio žodžio kilo ir abu žodžiai: sekta ir seksas). Raudonieji - o raudona spalva ne tik simbolizuoja komunizmą, bet ir seksą - palaipsniui gali suprasti, kad gyvenimas yra ne tik seksas, pinigai ir valdžia. Mūsų patyrimu ir supratimu, tikram gyvenimui dar reikalinga meilė ir sąmoningumas, vadinasi - ir meditacija.

    Čia paminėsime keletą žinomiausių "religijotyrininkų", ypač prisidėjusių prie melo prieš meditaciją, budą Ošo ir Ošo meditacijos centrą "Ojas" skleidimo bei "demaskavimo". Tai:

     Ronaldas Reiganas- buvęs JAV prezidentas, labiausiai prisidėjęs neleidžiant Ošo likti JAV ir trukdant Ošo gauti vizas į kitas šalis. Melagiai ir fariziejai ypač mėgaujasi, kad anuomet net 21 šalis atsisakė išduoti vizą Ošo atvykti. Ir tai tuo metu, kai Europa, o greitai ir visas pasaulis pereis prie bevizio bendravimo. Šiuo metu vis dar vabalai ir paukščiai gali laisvai keliauti iš šalies į šalį, bet tai neleidžiama žmogui, budai. Reiganai nori suvaržyti žmones labiau už vabalus. Šiuo metu aktyviai religijotyroje nesireiškia. Paskutinis žinomas spaudos pranešimas - renka iš tvenkinio lapus; o gal vabalus?

     Popiežius Jonas Paulius II- tapęs popiežiumi po popiežiaus Jono Pauliaus I mirties. Popiežiai visuomet buvo inkvizicijos ir raganoieškos įkvėpėjai, gal išskyrus Joną Paulių I. Ošo atkreipė dėmesį į faktus, rodančius, kad Jonas Paulius I, susiruošęs daryti pertvarką katalikų bažnyčioje, tikriausiai buvo nužudytas, nes, jo asmeninio gydytojo teigimu, širdies negalavimų neturėjo ir mirti nuo širdies ligos, kaip buvo oficialiai pranešama, negalėjo. Asmeninis gydytojas prie mirusio popiežiaus nebuvo prileistas. Mirties liudijimas buvusiam popiežiui neišrašytas.

     Vytautas Bogušis - naujos Moderniųjų krikščionių demokratų partijos lyderis, buvęs parlamentaras, pirmasis 2000 metais atsiuntęs Lietuvos saugumiečius į Ošo meditacijos centrą "Ojas". Toks sumanymas pastarajam gimė po kažkokių "pokštininkų" atspausdinto sveikinimo "Lietuvos aide" įkūrus naująją krikščionišką partiją (jau nykstanti). "Pokštininkai" tarp pasirašiusiųjų sveikinimą įrašė ir Ošo meditacijos centrą "Ojas", kuris prie to visiškai neprisidėjo. Anuomet centre apsilankę saugumiečiai teigė, kad greitai turėtų pasirodyti ir Generalinės prokuratūros atstovai.

     Petras Plumpa - katalikų statytinis, buvęs Vyriausybės patarėjas religijų klausimais, trenkęs durimis dėl per menko Vyriausybės dėmesio jo barui. Ponas P. Plumpa ypač daug prisidėjo kurstant religinę nesantaiką Lietuvoje ir nukreipiant Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) ir jo vadovo Mečio Laurinkaus veiklą į Ošo meditacijos centro "Ojas" ir M. Vrubliausko sekimą. Pastaraisiais mėnesiais p. P. Plumpos tikėjimas ir viltys išsipildė. Katalikų dievas išgirdo jo tarno maldas. Lietuvos VSD prispausti policininkai neklausiami dievagojosi, kad ne jų iniciatyva jie turi apklausinėti kiekvieną pasirašiusįjį po prašymu įregistruoti Ošo meditacijos centrą, ar meditacijose nėra smurto, ar M. Vrubliauskas nesukčiavo, nesmurtavo, neįkalbinėjo atiduoti turtus ir pan. Šio katalikiško valdininko veikla yra ne tik antidemokratiška, bet ir antikonstituciška bei antižmogiška.

     Arūnas Peškaitis - katalikų statytinis, Teisingumo ministerijos Registro skyriaus specialistas, saviškių laikomas didingiausiu Lietuvos religijotyrininku - naujųjų religijų seklys ir lietuviškos inkvizicijos įkvėpėjas, ypač daug pastangų įdėjęs kurstant religinę nesantaiką Lietuvoje ir įkvėpęs VSD sekti Ošo meditacijos centrą "Ojas" ir M. Vrubliauską; klerkas, vėliau ir klierikas, žinantis ir patyręs meditaciją ir Ošo mokymą tiek, kiek komunistas - maldą ir krikščionybę.

     Mečys Laurinkus - Valstybės saugumo departamento "generalisimus", Lietuvos žiniasklaidos teigimu - didelis Lietuvos priešų gaudymo operacijų modeliavimo mėgėjas (jau buvęs). Nepagavęs priešų nusprendė pakelti kritusį savo autoritetą katalikybės išgryninimu. Panašiai, kaip ir kiti katalikiški "religijotyrininkai", savo liguista vaizduote supratęs Ošo mokymą kaip "dieviškos seksualinės energijos išlaisvinimą…", pastaruosius keletą mėnesių labai užsiėmęs M. Vrubliausko ir kitų meditatorių žingsnių modeliavimu ir sekimu. Toliau minima ponia Reda Čirbulienė, prisiminusi sausio 13 d. įvykius, pavadino "generalisimus" mekeniu ir nesubrendėliu. Anuomet M. Laurinkaus dukros ir kitų pradinių klasių tėvai bei mokytojai prašė atsisakyti klasės mokytojos Zitos Likaitės - pučininkų radijo stoties pranešėjos - paslaugų. Dėl to kreipėsi ir į M. Laurinkų. Pastarasis mykė ir nuo jo beieškančių tėvų paspruko. "M. Laurinkaus nesubrendimas buvo akivaizdus", - sakė buvusi tos mokyklos mokytoja.

     Mindaugas Peleckis - "Respublikos" žurnalistas, jaunoji sektoieškos, raganoieškos ir meloskelbos viltis, išprašytas iš Ošo meditacijos centro "Ojas" už melą, sukčiavimą ir religinės nesantaikos kurstymą. Ir vėl jaunojo žurnalisto nesėkmė. Naujame savo 2001 m. birželio 20 d. straipsnelyje "Respublikoje" prigąsdinęs žmones dėl Astos Kaziukevičienės vedamos vasaros savižinos mokyklėlės, įdėjo visiškai kitos moters nuotrauką. Galima būtų šiek tiek pateisinti žurnalistą, jei ne tas jo fašistinis noras kuo greičiau kaip nors išgryninti tautą ir pakenkti meditatoriams.

     2001 metų vasaros lietuviškos inkvizicijos bumas atsirado neva iš kauniečio Sauliaus Meilučio, daugiamečio Kauno "teismininko", skundo. Jis, atrodo, labai įsižeidė, kad p. Ingrida Meilutienė, išsekusi nuo S. Meilučio šiurkštumo ir priekabių, prieš pusantrų metų su juo išsiskyrė. Bet tai jau įprasta net tarp dabartinių moterų krikščionių. Atrodo, kad Sauliaus Meilučio, Mečio Laurinkaus ir "Lietuvos žinių" supratimas apie meditaciją ir Ošo atitinka Palangos Juzės supratimą apie kompiuterius. Tai primena ir rašliavas, kuriose žmonės vaizduoja savo potyrius Veneroje, Saulėje ar Marse.

    Pirmiausia, yra amoralu saugumiečio žodžiais apibūdinti religiją. Toje VSD pažymoje, kuria remiamasi "Lietuvos žinių" rašliavoje, esminiais religijos klausimais tėra kvailystės ir melas. Kad ir teiginiai, jog "Šio judėjimo mokymas yra labai sumaišytas. Pats Ošo skelbdamas savo mokymą rėmėsi įvairiais šventais tekstais…" Tai rodo, kad nei M. Laurinkus, nei jo patarėjai neturi jokio supratimo apie Ošo mokymą. Jo pamatu yra ne šventraščiai, tikėjimo tiesos ir maldos, o meditacija ir pati tiesa. Arba toliau: "21 Vakarų šalis uždraudė Ošo sekėjams lankytis jų teritorijoje. Beje, 1990 metais mirus judėjimo pradininkui, naujo Ošo lyderio neatsirado". Ošo sanjasinai laisvai važinėja po visas laisvas pasaulio šalis, o Ošo po savęs paliko 21 žmogaus vidinį ratą.

     Antra, apklaususi meditatorius apylinkės inspektorė sakė, kad meditacijos centro labai bijo bažnyčia. Aš suprantu bažnyčią. Kardinolai ir popiežius bijojo pažvelgti į Galilėjaus teleskopą, kad nepamatytų išorinio dangaus, kuris neatitiko biblijos ir bažnyčios aiškinimų. Šiuolaikinė bažnyčia bijo meditacijos, nes vidinis dangus irgi neatitinka nei biblijos, nei bažnyčios aiškinimų. Natūraliai kyla klausimas, kam ji tarnauja ir kam ji reikalinga.

     Krikščionių religinis priekabiavimas yra nepateisinamas ir nusikalstamas. Aš, remdamasis savo patyrimu, galiu pasakyti, kad man nei Jėzus, nei krikščionių dievas visiškai nereikalingi. Iš tikrųjų - žmogus be jų ir gražesnis, ir nuoširdesnis, ir sąmoningesnis, nes visa, kas reikalinga žmogaus dvasiai, jau yra jo širdyje ir sieloje. Aš nieko prieš juos neturiu, bet tyroje sąmonėje ir širdyje jų tiesiog nėra kur dėti. Daugumai meditatorių įterpus juos į savo sąmonę, prasideda depresija, dvasinė liga. Iš tikrųjų, net tarp žmogaus sąmonės, kuri daugumai žmonių yra išorėje, ir vidaus niekas negali būti įterpta, nes dvasingumas dingsta. Analogiškai, niekas negali būti įterpta nei tarp medžio šaknų ir žemės, nei tarp šakų ir dangaus. Bet koks dievas, šventasis, vaizdinys ar žodis tik trukdo sąmonei nuolat patirti vidinį dieviškumo okeaną. Tai patirdamas vis labiau įsisąmonini, kad sąmonė pereina per mirtį ir ji amžina. Pažinusi nemirtingumą siela sugrįžta į amžinybę. Taip paneigiami du krikščionių ir jų dievo pagrindiniai įsakymai: nepažink ir neieškok nemirtingumo. Meditatoriai eina būtent šiuo keliu. Ką kito gali pasakyti bet kuris meditatorius, ar buda, jei tokia tiesa?

     "Lietuvos žinių" rašliavoje bandoma net I. Meilutienės tragišką žūtį prikergti meditatoriams. Viena, ji iš tikrųjų norėjo ištrūkti iš Kauno ir iš S. Meilučio voratinklių. Ją baimino buvusio vyro žodžiai, kad jis darys viską, kad tik ji neišvažiuotų į Vilnių, kur ji dirbo, studijavo Vilniaus universitete ir kur gyveno artimas jos širdžiai žmogus. Antra, atsitiktinis liudininkas matė ją pakelėje partrenkusios mašinos valstybinį numerį. Ar kaltininkas nėra krikščionis, jei keliavo per Velykas? Trečia, rašliavoje netiesa yra, kad meditacijoms reikia porininko, kad Ingrida Meilutienė žūties dieną su mylimuoju gėrė bare, gyveno pas R. Čirbulienę, vaikus paliko žiūrėti anytai ir pan.

     Seksofobai vieną kartą rado M. Vrubliausko žodžius, kad būtų gerai, jei fiziškai subrendę, bet dar nepilnamečiai jaunuoliai galėtų santykiauti, kol jiems nesusidarė barjerai ir iškrypimai, ir tų žodžių nesugeba suprasti. Lyg jie nematytų, kad tai gali gyvuliai ir ne tik kad jie netampa iškrypėliais ir maniakais kaip mes, krikščionys, bet atvirkščiai - užauga normalūs ir supratingi partneriai? Kodėl kuo daugiau "dorovinių draudimų", tuo daugiau iškrypimų? Iš tikrųjų teisus Ošo, sakydamas drauskite ir iškrypsite. Draudimų žalą paaiškinsime kitą kartą, o tuo tarpu akivaizdu, kad patys draudimai rodo, jog draudėjai jau - iškrypę. Ar jūs esate matę laukinius gyvūnus prievartaujančius, žiūrinčius pornofilmą ar pleibojų? Kodėl tokie filmai nuolat gimsta ir nuolat atsiranda idiotų, kurie juos žiūri? Be to, aš kalbu, kad nepilnamečiai galėtų, o ne kad turėtų seksuoti, kaip yra ar buvo krikščionybėje, islame ir induizme tuokiant vaikus per prievartą.

     Seksofobai nesugeba suprasti ir M. Vrubliausko žodžių, kad būtų gerai, jei besimylintys tėvai, - tai reikia skirti nuo seksuojančių tėvų, - nesislėptų nuo vaikų. Aišku, to reikia mokytis ir tam reikia pasiruošti. Kodėl vaikai gali matyti ir mokytis tik iš pornofilmų, kikenančių draugų ir seksuojančių gyvulių? Aš mačiau; visi kaimo vaikai tai mato. Žinia, gyvuliai nesimyli, o tik seksuoja. Gerai nors tai, kad jie nesigėdija, nekikena, nesidemonstruoja ir yra natūralūs. Aš mačiau gaidžius seksuojančius su vištomis, šunis - su kalėmis. Aš, dar visai vaikas, turėjau vesti karvę pas bulių, dalyvauti atvedant kuilį pas kiaules ir pan. Tai įėjo į kaimo vaiko gyvenimą. Kyla klausimas, kodėl žmonių ir gyvulių vaikams matyti ir dalyvauti gyvūnų sekse yra normalu, o žmonių seksas yra tabu? Ar žmonių seksas yra bjauresnis? Gal tik seksofobiškų krikščionių seksas yra bjauresnis ir jie slepiasi, nes nežino, kas yra mylėjimasis? Gal todėl per "Paskutinės kryžkelės" TV laidą "religijotyrininkas" A. Peškaitis, išgirdęs žodį seksas, šokinėja ant kėdės ir kikena. Pavyzdį galite pažiūrėti dviejose video citatose . Gal teisi viena televizijos dalyvė teigdama, kad žirgai inteligentiškesni už vyrus, nes neprievartauja patelių.

    Aš sakau, kad nenormalu, kai žmonių seksas tampa tiek bjauriu ir tiek iškrypėlišku, kad visiškai reikia slėptis nuo vaikų. Aš ne už tai, kad mylėjimąsi reikia demonstruoti - tai irgi iškrypėliškumas, bet aš niekaip negaliu pagrįsti visiško mylėjimosi slėpimo, nes tuomet neaišku, kaip visgi perteikti vaikams mylėjimąsi ir jo dieviškumą. Iškrypusį seksą normalus pakeis ne anksčiau nei šeimyninį pareigybinį seksavimą pakeis normalus laisvas seksavimas, o normalų laisvą seksą mylėjimasis pakeis ne anksčiau, nei išmoksime transformuoti seksualinę energiją į meilę.

    Meditatoriai iš tiesų labiau rūpinasi meile nei šeima. Jeigu yra meilė, tuomet visa kita tarp vyro ir moters bei vaikų išsisprendžia labai lengvai. Bet meditatoriai niekada nėra taip bjauriai kalbėję apie šeimą, kaip Jėzus. Pasižiūrėkime. Mato evangelijoje 10 Jėzus sako: "34 Nemanykite, kad aš atėjęs ramybės atnešti žemėn; aš atėjau ne ramybės atnešti, bet kalavijo. 35 Nes aš atėjau sukiršinti žmogaus prieš jo tėvą, dukters prieš jos motiną ir marčios prieš jos uošvę, 36 ir žmogaus priešai bus jo paties namiškiai. 37 Kas tėvą arba motiną myli labiau už mane, tas manęs nevertas; ir kas sūnų arba dukterį myli labiau už mane, tas manęs nevertas."

    Arba Luko evangelijoje 18 rašoma: "28 O Petras tarė: "Štai, mes palikę savo namus, pasekėme tave." 29 Bet jis tarė jiems: "Iš tiesų sakau jums, nėra nė vieno, kuris, palikęs namus, ar žmoną, ar brolius, ar tėvus, ar vaikus dėl Dievo karalystės, 30 neatsiimtų daugeriopai šituo laiku ir būsimajame amžiuje amžino gyvenimo." Šis šeimos narių tarpusavis kiršinimas yra visiškai bereikalingas, nors atrodo, kad Jėzui pavyko.

    Gilų nusistebėjimą kelia krikščioniškų "žiniuonių" ganytojiškas ir misionieriškas pasiūlymas "infiltruoti, kokį nors aktyvų pareigūną į neteisėtai veikiančią organizaciją, kad šis išsiaiškintų: daro ji žalą Lietuvos žmonėms ar ne." Iš tikrųjų, piemenims reikia avių. Tiesos labui reikia pasakyti, kad Ošo meditacijos centre "Ojas" avių nėra ir pagaliau net pagal diskriminacinį Lietuvos religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymą šios religinės bendrijos veikla yra teisėta.

    Šiandienos realybė tokia, kad nei sovietinis, nei Lietuvos saugumas nerado jokių faktų, kuriais būtų bent kaip galima apkaltinti Mečislovą Vrubliauską sukčiavimu ar religine priedanga. Kita vertus, aš niekuomet daug nekreipiau dėmesio į valdžias ir įsakymus, nes jie trumpalaikiai ir neretai amoralūs, o visuomet orientavausi į širdį ir sąmonę, per kuriuos pažįstami išoriniai ir vidiniai dėsniai bei amžina Tiesa.

    Mielieji, gyvenkite ir mokykitės gyventi išorėje, nes tai atneša sveikatą ir turtus, bet gyvenkite ir mokykitės gyventi ir viduje, nes tai atneša meilę ir palaimą.






Meditacijos centras OJAS

Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |   tel. (8-5) 2153398   |   faks. (8-5) 2153507    
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob.tel. 8 685 11533  
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos