LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Mylimasis Ošo, gal galėtum pakalbėti apie širdies paslaptis?

I dalis

Prem Nivedana, apie tai ir kalbėjau, kad negalima kalbėti apie širdies paslaptis. Jūs galite patirti ir nereikia kaip nors aiškinti, išreikšti. Mes įpratę viską išsiaiškinti racionaliai. Tai senas, ilgas ir galbūt vieno milijono metų senumo įprotis. Mes jaučiame nedidelę įtampą, jeigu negalime ko nors išsiaiškinti visiškai racionaliai, logiškai. Tai, kas lieka neišreikšta, neduoda mums ramybės. Visas mokslas iš to gimė. Tai yra nežinomybės persekiojimas. Tai tampa kone košmaru. Visiškai gerai, kad mokslą persekioja nežinomybė, nes nežinomybė gali tapti žinoma.

  

Jūsų būties išorėje yra tik dvi kategorijos – žinoma ir nežinoma. Tai, kas žinoma šiandien, vakar buvo nežinoma, o tai, kas nežinoma šiandien, rytoj gali tapti žinoma. Taigi šios dvi kategorijos nėra skirtingos. Tai yra tik laiko, ieškojimo, nuotykio klausimas. Viskas, kas objektyvu, galbūt vieną dieną gali būti sumažinta į vienintelę kategoriją "žinoma".

Vidiniame pasaulyje, širdies pasaulyje, apie kurį kalbi, yra trečia egzistencijos kategorija, tai, kas nepažinu. Štai kodėl mokslas nepriima nieko, kas yra jūsų viduje. Mokslas visiškai jūsų nepriima, nes priimti jus – reiškia priimti paslaptį, kurios negalima pažinti. Mokslinis protas taps kone pamišusiu, nes tai, kas nepažinu, negali būti pažinta. Tokia yra to prigimtis.

Protas nori viską pažinti, kaip sakė Rodžeris Beikonas, vienas svarbiausių mokslo protų, kad žinios yra jėga ir protas nori jėgos. Kelias į jėgą yra pažinti vis daugiau ir daugiau, o galiausiai pažinti viską, nes nežinomybė yra anapus proto galių. Jūs negalite valdyti nežinomybės. Kaip galite ją valdyti? Jūs apie ją nieko nežinote. Visa teritorija yra tamsoje. Pirmiausia turite apšviesti teritoriją, ją valdyti. Protas yra politikas, o visas mokslas yra pašalinis proto produktas. Jūs galite matyti ryšį – visa, ką sukuria protas, galiausiai patenka į politikų rankas.

Tai, ką sukūrė Albertas Einšteinas, pateko į prezidento Trumano rankas. Kai jis parašė laišką Amerikos prezidentui Ruzveltui, kad gali pagaminti atominę bombą, jį nedelsiant priėmė į Ameriką ir sudarė jam reikiamas sąlygas. Kai jis rašė Trumanui, Ruzveltas jau nebuvo valdžioje, prezidentu buvo Trumanas. Išgirdęs, kad Trumanas ruošiasi numesti jo sukurtas atomines bombas, o jis jas sukūrė tik avariniam atvejui, jeigu susiklostytų tokia situacija, kad fašistinės šalys laimėtų ir ruoštųsi sunaikinti visą demokratinį pasaulį, tuomet kaip galutinė būtinybė atominės bombos būtų panaudotos ir būtų galima pakeisti visą situaciją.

Be Alberto Einšteino Vokietija negalėjo pasigaminti atominės bombos. Jis gamino atominę bombą Vokietijai. Kadangi jis buvo žydas, o Vokietija žudė milijonus žydų, nors jo ir nesiruošė nužudyti, nes jis buvo labai svarbus Adolfo Hitlerio pergalei ir jo idėjai nugalėti visą pasaulį, vis dėlto, protestuodamas jis pabėgo iš Vokietijos ir parašė laišką Ruzveltui, labai įžymų laišką. Jį nedelsiant priėmė: "Jūs galite atvykti ir turėti visą įrangą, kurios jums reikia, kad sukurtumėte atominę bombą".

Kai Trumanas nusprendė numesti atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasakio be jokios priežasties, nebuvo jokios skubios, jokios kritiškos padėties. Vokietija jau buvo pralaimėjusi, o Japonijai iki pralaimėjimo buvo likę daugiausia dvi savaitės. Japonijai nebuvo kelio išsilaikyti vienai, be Vokietijos. Japonijos pajėgos jau buvo praradę karo dvasią ir puikiai žinojo, kad jeigu Vokietija pralaimėjo, kiek ilgai galime išsilaikyti. Visi Trumano generolai jam sakė, kad visiškas absurdas numesti atomines bombas, nes per dvi savaites arba netgi anksčiau Japonija atsiklaups prieš mus. Dabar yra visiškai bjauru sunaikinti du didelius miestus, kurie neturi nieko bendra su karu. Maži vaikai, seni tėvai, žmonos – su tuo neturi nieko bendra. Jie buvo paprasti miestiečiai, gyvenę tuose miestuose.

Albertas Einšteinas parašė kitą laišką, tikėdamasis, kad jeigu jo pirmasis laiškas buvo maloniai priimtas, antrasis bus taip pat. Jis buvo visiškai nusivylęs. Aš jam būčiau dar prieš tai pasakęs, kad neturėtum rašyti antro laiško, kad niekas į jį neatsakys. Į jį neatsakė, nes jame buvo prašoma: "Tai visiškai klaidinga, nemoralu, kai pati šalis žlunga savaime... Aš nekūriau bombos tokiai situacijai. Jeigu Japonija būtų laimėjusi, aš būčiau pirmas, kuris pasiūlytų, kad laikas numesti bombą, bet Vokietija žlugo, o Japonija jau beveik žlugus. Numesti atominę bombą ant priešo, kuris kasdien pralaimi yra visiškai absurdiška ir nežmoniška, ir aš protestuoju prieš tai. Prašau, nedarykite to".

Niekas netgi neatsakė, niekam tai nerūpėjo. Einšteinas mirė didžiame liūdesyje ir depresijoje. Jo paklausė: "Jeigu turėtumėte dar vieną progą gimti, ar norėtumėte vėl būti fiziku, nes tai, ką darėte liko neužbaigta ir galbūt norėtumėte tai užbaigti". Jis atsakė: "Visiškai ne. Jeigu man būtų duota antra galimybė, verčiau būčiau santechnikas, o ne fizikas, nes mano visu gyvenimu pasinaudojo politikai. Mane apgavo." Visas mokslas yra tokioje pat padėtyje. Tai nėra paviršutiniškas reiškinys. Priežastys slypi giliau, galbūt mokslininkai to nė nežino. Protas yra politikas, o visas mokslas yra ne kas kita, bet jėgos paieškos. Tai ir yra politika – jėgos paieškos kita kryptimi ir vieną dieną galiausiai jos susitiks.

 

Osho, Sat Chit Anand, Truth Consciousnes Bliss, Talks given from 22/11/87 am to 06/12/87 pm, CHAPTER 18 The only riches are of the heart, 30 November 1987 pm in Chuang Tzu Auditorium, 1987 Sat Chit Anand #18, II dalis, Question 2

 

Atnaujinta 2020-03-30






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2020. All rights reserved. Copyright information



Naujienos