LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Mylimasis meistre, ar aš taip pat galiu tapti Gautama Buda?

 

Govindai, taip ir ne. Taip, nes budiškumas nėra kieno nors asmeninė nuosavybė. Tai nėra Gautamos asmeninis bruožas, Gautama nėra jo savininkas ir vienintelis buda. Daug budų buvo iki jo, daug budų bus po jo. Žodis „buda“ tiesiog reiškia prabudęs.

Jūs miegate. Natūralu, kad jeigu galite miegoti, galite prabusti. Tas, kuris geba miegoti, taip pat geba ir prabusti. Pats miego fenomenas reiškia gebą prabusti. Jeigu negalite prabusti, jūs taip pat negalite ir miegoti. Tai yra dvi tos pačios monetos pusės. Taigi, Govindai, jeigu gali miegoti, gali sapnuoti, tu gali ir prabusti, gali būti buda. Todėl aš sakau „taip“, bet tu negali būti Gautama Buda. Tu negali būti Gautama. Tu gali būti Govindas Buda, bet ne Gautama Buda. Tai neįmanoma. Gamta niekuomet nepasikartoja. Sakoma, kad istorija kartojasi.  Žinoma, ji kartojasi, nes istoriją sudaro kvailos žmogiškos būtybės. Ką dar jie gali padaryti? Jie tegali kartoti. Tačiau gamta niekuomet nesikartoja, ji niekuomet nesukuria tokio pat asmens, tokios pat formos. Gamta yra be galo inovatyvi.

  

Tai ir reiškia tai, kai mes sakome, kad Dievas yra kūrėjas. Kūrėjas niekuomet nesikartoja. Jis niekuomet nenutapo to paties paveikslo vėl ir vėl. Jis vis kuria kažką naujo, jis visuomet imasi naujumo.

Govindai, Dievas niekuomet nesukūrė kito žmogaus tokio pat kaip tu ir niekuomet tokio nesukurs. Jis mėgsta individualumą, jam patinka unikalumas. Taip jis parodo pagarbą tau, didžiulę pagarbą. Ir taip nėra vien tik su žmogiškom būtybėm. Nueik į sodą, atidžiai žiūrėk į lapus ir neaptiksi, kad netgi du lapai yra lygiai tokie patys. Visoje žemėje nerasi dviejų tokių pat lapų arba dviejų tokių pat žiedlapių visose pasaulio pakrantėse.

Viskas yra unikalu, viskas turi  individualų braižą. Kaip ir tavo nykštys bei jo atspaudas yra unikalus ir niekas kitas neturi tokio paties atspaudo. Ką jau bekalbėti apie tavo sielą? Dievas rūpinasi netgi tokioms smulkiomis detalėmis. Arba gali sakyti „gamta“, jeigu žodis „Dievas“ nebeteikia žavesio. Jeigu žodis „Dievas“ tavęs neįkvepia, gražu sakyti „gamta“ arba „egzistencija“, arba kaip nori. Budai patinka žodis „dhamma“ – universalus dėsnis. Lao Tzu patinka žodis „tao“ – egzistencijos harmonija, vidinė tvarka.

Visata nėra chaosas, tiek yra aišku. Dievas yra ar ne, tai nereikšminga, kosmosas nėra chaosas. Todėl ją ir vadiname visata. Ji yra tam tikra visuma, todėl ją ir vadiname „visata“, priešingu atveju ją būtume pavadinę „multisata“. Tai nėra chaosas, joje sruvena tvarka, visa kartu apjungianti gija. Netgi mažiausias žolės stiebelis yra sujungtas su didžiausia žvaigžde. Niekas nėra atskirta, bet viskas yra unikalu ir individualu. Tai yra nuostabus egzistencijos grožis: ji myli ir gerbia individualumą, ji maitina individualumą.

Todėl, Govindai, tu negali būti Gautama Buda. Nėra jokio reikalo būti Gautama Buda. Tai būtų bjauru, tai būtų pamėgdžiojimas. Niekuomet nemėgink mėgdžioti, nes tu visuomet būsi tik nuorašas ir niekuomet kažkas originalaus. Tol, kol nesi kažkas originalaus, tu maksimaliai neišnaudoji savo gyvenimo galimybių, tu jį švaistai.

Nebūk krikščioniu, būk kristumi. Nebūk budistu, būk buda. Krikščionis mėgina būti panašus į Jėzų Kristų, budistas į Gautamą Budą, o tai neįmanoma. Įmanoma tai, kad tu tapsi imitatoriumi, aktoriumi. Tu gali gražiai vaidinti. Tu gali vaikščioti kaip Buda, kalbėti kaip Buda, sėdėti kaip Buda. Tu gali naudoti tuos pačius žodžius, tokią pat kalbą, tokius pat gestus, tačiau giliai viduje tu būsi Govindas, ne Gautama. Ir tu tai žinosi, kad visa, ką darai yra tik iš išorės. Ir tai yra bjauru, nes tai tavyje sukurs tam tikrą veidmainystę.

Taigi, visi krikščionys yra veidmainiai ir visi budistai yra veidmainiai. Visi sekėjai būtinai bus veidmainiai, nes jie yra pasidalinę, susiskaidę. Visa, ką jie parodo, yra tik išorėje, o visa tai, kas jie iš tikro yra – paslėpta už to. Tarp šių pusių yra nuolatinis konfliktas, jie gyvena sudvejintą gyvenimą. Venkite to. Aš žinau, toks troškimas kyla. Atrodo, kad toks troškimas labai paplitęs.

Jėzus ir Mozė žaidžia golfą. Jiems pasiekus 200 jardų vandens aikštelę, Jėzus išsiima vidutinio nuotolio lazdą. Mozė jį perspėja, kad 200 jardų yra per didelis atstumas tokiai lazdai, tačiau Jėzus atkakliai tvirtina: „Jeigu Arnoldas Palmeris (amerikietis, žymus golfo profesionalas, vert.past.) gali tai atlikti su vidutinio nuotolio lazda, aš taip pat galiu“. Jis smūgiuoja ir kamuoliukas nusileidžia ežero viduryje.

„Moze, ar atneši man kamuoliuką?“, - paprašo Jėzus.

„Tik vieną kartą“, - atsako Mozė, prieina prie vandens, pakelia lazdą, vanduo prasiskiria. Mozė nueina ir parneša kamuoliuką Jėzui.

Jėzus vėl paima vidutinio nuotolio lazdą, Mozė vėl jį perspėja: „Jeigu tau nepavyks, aš neisiu paimti kamuoliuko“.

Jėzus dar kartą patikina: „Jeigu Arnoldas Palmeris tą gali, neabejotinai galiu ir aš.“

Jis vėl smūgiuoja su vidutinio nuotolio lazda ir kamuoliukas vėl įkrenta į vandenį. Šį kartą pats Jėzus eina vandeniu paimti kamuoliuko. Jam besilenkiant jo paimti, tiksliai ten prie Mozės prieina dar keturių žaidėjų grupė. Grupės vadovas klausia Mozės: „Kuo jis save laiko? Jis mano esąs Jėzus Kristus?“ „Ne“, - atsako Mozė, „jis galvoja, kad yra Arnoldas Palmeris!

Govindai, tiesiog būk Govindas Buda. Tau nereikia būti Gautama Buda. Gautama buvo gražu, tačiau gražu yra vieną kartą, dukart – per daug. Kokia to prasmė? Koks bus tavo indėlis į egzistenciją, jeigu tu būsi Gautama Buda? Jokio indėlio. Gautama tai atliko, jis atliko tai, ką gali padaryti Gautama. Tu negali to patobulinti.

Daryk tai, ką tu gali daryti ir joks Gautama niekada to negali. Dievas deda į tave didžias viltis, jis viliasi, kad tu gali įnešti tam tikrą indėlį į egzistenciją. Jis niekuomet nepraranda vilties, todėl nuolat kuria žmones. Nors žmonės vis nuvilia, netinkamai panaudoja galimybę, žmonės švaisto laiką, tačiau Dievas vis dėlto tikisi. Su kiekvienu vaiku gimsta nauja viltis pasaulyje. Tu turi įnešti tokį indėlį, kurį gali įnešti tik tu, o ne kas kitas, todėl tu turi tai padaryti. Užmiršk visą idėją būti Gautama Buda, tiesiog būk savimi.

Būtent to ir mokė Buda, būtent tokia ir yra jo esminė žinia. Jo paskutiniai žodžiai mokiniams buvo: „Appa Deepo Bhava“ – būkite sau šviesa.

Jam mirštant savaime suprantama, kad susirinko tūkstančiai mokinių ir jie pradėjo verkti ir raudoti. Meistras išeina, tai yra natūralu ir meistras gyveno su jais 42 metus ir jie jį mylėjo, jiems patiko jo vibracijos. Jis buvo vienas iš pačių gražiausių kada nors šia žeme vaikščiojusių žmonių. Jis buvo ne tik dvasiškai gražus, fiziškai jis taip pat buvo vienas gražiausių. To negalima pasakyti apie Jėzų. Dvasiškai jis buvo gražus, tačiau senoviniai raštai teigia, kad jo fizinis kūnas nebuvo gražus. Jis tebuvo 4 pėdų 5 inčų ūgio (135 cm, vert.past.), be to dar ir kuprotas. Buda buvo viena iš gražiausių fizinio kūno išraiškų, tikras lotoso žiedas. Visi jį labai mylėjo. Jie visko išsižadėjo ir viskuo dėl jo rizikavo, o dabar jis išeina. Jie pradėjo verkti. Galima suprasti jų verkimą, raudas ir ašaras.

Tačiau Buda pasakė: „Liaukitės. Baikite visas tas nesąmones. Kodėl jūs verkiate? Kas pasikeis man išėjus? Aš nebuvau jūsų šviesa, būkite patys sau šviesa“. Buda pasakė: „Tai gali būti palaiminimas prakeikimo forma, nes kai aš išeisiu, jūs mėginsite surasti patys save. Kai aš buvau čia, jūs labiau domėjotės manimi, nors aš atkakliai sakiau: „Judėkite vidun“, tačiau jūs centravotės į mane. Dabar manęs čia nebebus, jums teks judėti vidun“.

Būtent taip ir atsitiko. Daug žmonių prašvito po Budos mirties. Kai jų paklausė: „Kodėl tiek daug žmonių prašvito po Budos mirties?“, jie visi atsakė: „Dabar mes suprantame, ką jis turėjo omenyje sakydamas, kad tai yra palaiminimas prakeikimo forma – nes kai pamatai Budą ir kai jo nelieka, išorėje nelieka nieko, į ką būtų verta žiūrėti. Taigi, mes užmerkėme savo akis. Mes pamatėme visa, ką labiausiai verta pamatyti. Mes pamatėme patį gražiausią žmogų. Kas dar ten yra? Nėra nieko, ką būtų verta girdėti, matyti. Mes užsimerkėme, mes apsigręžėme vidun ir kadangi Budos daugiau nebuvo, mes pirmą kartą išgirdome jo žodžius. Kai jis čia buvo, mes galėjome atidėti rytojui, porytojui. Mus taip žavėjo jo asmenybė, charizma. Jam išėjus, mes grįžome prie savęs. Galbūt tai ir buvo jo paskutinis metodas“.

Govindai, būk Govindas Buda.

 

Osho, The Dhammapada: The Way of the Buddha, 12 tomas 8 diskursas, 2 klausimas

 

Atnaujinta 2019-01-21






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551   | tel. (8-5) 2153398    
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2019. All rights reserved. Copyright information



Naujienos