LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Meditatoriaus komentarai religijotyrininkui

Donatui Glodeniui pagal jo straipsnį "Išsivadavimas pagal Osho"

Ojas,
2003.11.27

Šie Prem (Mečislovo Vrubliausko) - Ošo "Ojas" meditacijos centro lyderio - komentarai pateikiami prašant publikacijos autoriui D.Glodeniui. Jo straipsnis paskelbtas internete, adresu www.religija.lt. Šie komentarai niekaip neaprėpia nei Ošo mokymo masto, nei gylio, nei aukščio. Tai galima laikyti tik religijotyrininkų ir meditatorių dialogo pradžia.

   1.1. Straipsnio autorius D.Glodenis pačiu pavadinimu iš karto nukreipia skaitytoją į abejones. Juk niekas nekalba apie chemiją pagal Mendelejevą arba apie matematiką pagal Gausą. Netinka pasakymas ir išsivadavimas pagal Gautamą Budą ar pagal Džalaludiną Rumi. Ne, išsivadavimas yra išsivadavimas, nes čia kalbama ne apie nuomonę, o apie tiesą, apie fenomeną, kuris yra patiriamas. Panašiai nekalbame ir apie demokratiją ar sąžinės laisvę pagal ką nors, nes tai nebūtų tikra demokratija ar tikra sąžinės laisvė.

   1.2. Pagal straipsnio pavadinimą atrodytų, kad autorius iš esmės yra susipažinęs su Ošo mokymu, perskaitęs nemažą dalį iš per 600 Ošo knygų ir, be abejonės, ne tik meditavęs, bet ir patyręs meditaciją, nes autentiškose religijose yra žinoma, kad knygos ir žodžiai tėra tik paviršutinė nuoroda į tiesą, kuri atsiveria tik per meditaciją. Toks pretenzingas pavadinimas "Išsivadavimas pagal Osho" niekaip neatitinka jo turinio. Mano supratimu, geriausiu atveju straipsnis galėtų vadintis "Kai kurios pastabos apie Ošo pagal jo komentatorius".

   1.3 Medicinoje žinomas fizinės bambagyslės nukirpimas, kai vaikas gimsta. Tai byloja, kad jo kūnas subrendęs gyventi atskirai nuo mamos. Psichologijoje žinomas psichologinės bambagyslės nukirpimo fenomenas, kai žmogus psichologiškai suauga ir tampa nepriklausomu nuo tėvų ir visuomenės. Tačiau iki šiol Vakaruose nėra žinomas dvasinės bambagyslės nukirpimas, kai žmogus dvasiškai subręsta, tampa dvasiškai savarankiškas - laisvas nuo šventųjų, mesijų ir dievo. Krikščionybėje net Jėzus tokio klausimo nekėlė. Tai nurodo į Vakarų tikėjimų tam tikrą nesubrendimą, neužbaigtumą. Rytuose žinomas toks dvasinis brandumas - tai buda - prašvitusio ar pabudusio individo bendrinis vardas. Straipsnio žodžiai rodo, kad autorius labai įtariai žiūri į dvasinį išsivadavimą, kuris toli pranoksta bet kokius įsivaizdavimus ir tikėjimus.

   1.4. Aš esu daug kartų tiesiogiai, per televiziją, spaudą ar elektroninio pašto konferencijose diskutavęs su Lietuvos įvairių tradicijų tikinčiaisiais ir visuomet atsiduriu šiuolaikinio žmogaus, patekusio į XX amžiaus pradžią, ar net į mokslininko, patekusio į viduramžių visuomenę, situacijoje. Giliausiuose dalykuose žmonės linkę grįsti savo poelgius ar planus tikėjimu. Jie orientuojasi ne pagal matymą, žinojimą ar bent buitinį tyrinėjimą, bet pagal aklą tikėjimą. Prieš keliasdešimt ar keletą šimtmečių žmonės tikėjo, kad Žemė nesisuka aplink Saulę ir yra Visatos centre, tikėjo, kad nelaimes ir ligas sukelia velniai ir raganos, ir, kas blogiausia, pagal šiuos tikėjimus jie elgėsi ir teisė kitus. Blogai, kai panašiai tikintieji elgiasi ir teisia šiandien. Žinia, tikėti labai lengva, rasti ir suprasti daug sunkiau. Deja, ir šiandien tikintieji net netyrinėję pareiškia, kad tiesos nėra ir jos neieško. Tai didelė jų ir pasaulio nelaimė.

   1.5. Straipsnio autorius D.Glodenis 2003 m. spalio 13 d. elektroninėje konferencijoje "Valstybė ir religija" rašo: "Prem mintys man skamba kiek totalitaristiškai. Jo religija yra tiesa, kitų - melas." Prem (M.Vrubliauskas) čia sako tik tai, kad jo teiginiai yra patikrinti ir yra tiesa. O teiginys, kad kitų religijos yra melas, tėra tik D.Glodenio interpretacija. Tokios interpretacijos rodo ne tik, kad žmogus neklauso sąmone, bet ir kad klauso per idėją, per interpretaciją ir to nemato. Meditacija įgalina įžvelgti, ką įsidedate ar patalpinate tarp savęs ir realybės. Tik pamatę, kas trukdo žvilgsniui matyti ar sąmonei suprasti, galite interpretaciją palikti ir žiūrėti tiesiai, girdėti, kas iš tikrųjų sakoma ar rašoma.

   1.6. Bendraujant su tikinčiais, mano padėtis ne geresnė, nei G.Galilėjaus viduramžiais. Galilėjus žiūrėjo per teleskopą toli išorėn ir skelbė stebėjimų ir eksperimentų rezultatus, kad Žemė į nieką nesiremia, o sukasi apie savo ašį ir apie Saulę. Mažyčiai jo eksperimentai apvertė visas žinias apie išorinį pasaulį. Deja, žymiai žmonių daliai atlikti tokį didelį proto pokytį atrodė per sunku, todėl jie buvo linkę nutildyti mokslininką. Taip "neklystantis" popiežius per inkviziciją ir padarė [1], p. 39-43. Meditatorius tyra sąmone žiūri vidun ar iš vidaus ir mato bei patiria tiesą. Net mažyčiai meditacijos momentai atskleidžia tiesą, kuri skiriasi nuo krikščionybės ar kitų religijų tikėjimo tiesų, panašiai kaip scholastinis mokslas nuo realaus.

   1.7. Šiose pastabose aš nekomentuosiu daugumos straipsnio teiginių, nes jie yra ne autoriaus arba yra toli nuo meditacijos ir Ošo mokymo. Čia pareikšiu tik keletą pastabų, kurios praskleidžia meditacijos aspektus, mažina religijotyrininkų nesupratimą ir gali būti dialogo dalis.

   2.1. Ošo ne kartą buvo prašomas komentuoti pagrindinį islamo šventraštį "Koraną", tačiau vis atsisakydavo. Kartą jis paaiškino, kad "Korane" budai nėra ką komentuoti, nes jame nėra nei dvasinio autentiškumo, nei meditacijų ar kitų sąmoningumą ar dvasingumą ugdančių praktikų. Ošo supratimu, bent jau religija turėtų aiškinti žmogaus vietą visuomenėje ir Visatoje iš vidaus, iš dvasios, o dar geriau - iš sąmoningumo pusės, nes kitaip ši pusė lieka visai nepaliesta. Be vidinės pusės patyrimo ir supratimo negalima nei išsivaduoti nuo kančios, nei suprasti visos žmogaus potencijos - aukščiausio sąmoningumo, laisvės ir aukščiausios palaimos.

   2.2. Ošo knygoje "Meditacijos kelias" [2] sako: "Mano nuostata meditacijos atžvilgiu nesiremia jokiais šventraščiais, jokiomis šventomis knygomis ar kokia specifine mąstymo mokykla. Aš kalbu tik apie tuos kelius, kuriais pats vaikščiojau ir kuriuos pats pažinau judėdamas savo vidun. Štai kodėl tai, ką sakau, nėra tik teorija. Kai aš jus kviečiu tai pabandyti, visiškai neabejoju, kad jums taip pat pasiseks rasti tai, ko ilgitės. Būkite tikri, kad aš kalbėsiu tik apie tai, ką pats patyriau."

   3. Be Ošo knygų, lietuvių kalba nepavyko rasti nė vienos publikacijos, kuriose meditacija būtų apibūdinta bent maždaug tinkamai. Tačiau šiuo metu jau galime pasinaudoti lietuvių kalba išleista XIV Dalai Lamos knyga [3], kurio autentiškumas ir dvasinių kelių bei meditacijų apibūdinimai gali būti paimti dialogo pradžiai, nes pats knygos autorius yra gerai žinomas ir jo teiginiai yra per tūkstantmečius patikrinti tūkstančių meditatorių.

   4. Autorius, pavadindamas straipsnį "Išsivadavimas pagal Osho" , jį užbaigia žodžiais: "Tačiau kritikams ji atrodo kaip, geriausiu atveju, alternatyvus gyvenimo būdas kažkuriam žmogaus gyvenimo tarpsniui, ar net ganėtinai autoritariškas, žmogaus orumą paminantis ir socialinę visuomenės struktūrą griaunantis eksperimentas." , taip ir nepateikdamas jokio savo esmingesnio komentaro, teiginio nepagrįsdamas ir negatyviai uždarydamas pažinimo ratą.

   4.1. Pirmiausia reikėtų rašyti ne Osho, o lietuviškai Ošo.

   4.2. Aš iš savo autentiško patyrimo galiu teigti, kad Ošo iš tikrųjų budina ir dvasiškai laisvina žmones ir taip kelia iki šiol tikėjimų ir politinių sistemų pamintą žmogaus orumą ir dvasinę potenciją. Ošo, kaip nei vienas buda iki šiol, plačiausiai ir giliausiai atveria budišką žmogaus prigimtį ir veda iki aukščiausio prašvitimo, aukščiausio išsivadavimo. Galutinį religijos tikslą panašiai supranta ir budistai, zen-budistai, džainistai, Tibeto budistai ir pan. Štai jau keturioliktą kartą reinkarnavęsis Tibeto budistų dvasinis vadovas Dalai Lama sako: "Mūsų, budistų, galutinis tikslas - pasiekti visiškai prašvitusio ir visažinio Budos būvį." [3], psl.81.

   4.3. Lietuvių kalboje žodis prašvisti geriau apibūdina dvasinį procesą, kuris angliškai apibūdinamas žodžiu enlightenment, nei autoriaus vartojamas žodis nušvisti, kurį labiau mėgsta vartoti dauguma Lietuvos vertėjų, nes prašvitimas dvasioje primena pradygimą, pražydėjimą kūne. Pagaliau ir žodis pramokti labiau atitinka mokymosi ar pralaisvėjimo procesą, nei žodžiai numokymas ar nulaisvinimas, kurie nurodo mažėjimo tendenciją.

   5. Straipsnyje rašoma: "Osho judėjimas - vienas iš keleto antrojoje XX a. pusėje išaugusių ir plačiai išplitusių naujųjų religinių judėjimų, jungiantis rytietiškos pasaulėžiūros ir vakarietiškos psichoterapijos elementus ir tokiu būdu siekiantis pateikti gyvenimo receptus žmonėms, pasimetusiems technologinio progreso ir dvasinės stagnacijos akivaizdoje."

   5.1. Pagrindinis Ošo religinės praktikos ir tiesos atradimo metodas yra meditacija, kuri nėra nei vakarietiška, nei rytietiška, nei susijusi su kokia nors pasaulėžiūra ar požiūriu. Kai žmogus apie kokį nors dalyką ar fenomeną žino tik keletą procentų tiesos, tuomet jis turi į jį požiūrį; kitaip jis žino tiesą. Jei žmogus negali pradėti medituoti, tai reiškia - negali būti bemintėje sąmonės būsenoje ir iš ten tęsti kelionę vidun, tuomet jam siūlomi meditacinės terapijos ar meditacinės praktikos metodai, kurie yra tiltas tarp sekėjo esamos sąmonės būsenos ir meditacijos.

   5.2. Ošo religinis mokymas ir Ošo judėjimai yra skirtingi dalykai. Apie Ošo judėjimus čia nekalbėsime, o Ošo religinis mokymas remiasi ne į kitų, tame tarpe ir ne į rytietiškos pasaulėžiūros ar vakarietiškos psichoterapijos elementus, o - į meditaciją ir paties Ošo vidinę patirtį, kuri akumuliavosi per daugelio gyvenimų dvasinius ieškojimus. (Žr. 2.2.).

   5.3. Kartą pradedantieji sanjasinai Ošo paklausė, ar jis tiki praėjusiais gyvenimais. Jis atsakė labai trumpai: "Aš tai žinau." Tai reiškia, kad tai patyrė ir aiškiai prisimena, laisvai atpažįsta praėjusių gyvenimų pakeleivius, mato kitų žmonių praėjusių gyvenimų potyrius ir pan. Ošo ne kartą yra kalbėjęs ir apie savo praėjusį gyvenimą Tibete prieš septynis šimtus metų... Jį supo daug žmonių iš praėjusių gyvenimų; tarp jų - buvusi mama, žudikas ir pan. Kaip žiūrint išorėn gana greitai galima rasti argumentų ir suprasti, kad Žemė sukasi aplink savo ašį ir aplink Saulę, taip ir žiūrint vidun gana greitai galima rasti praėjusių gyvenimų kelius.

   5.4. Šiuo metu gimimo ir mirties fenomenų bei praėjusių gyvenimų ištyrimas - tiesos apie juos atradimas - iš esmės pakeistų požiūrį ir foną, kuriuose vyksta diskusijos apie dirbtinį apvaisinimą, klonavimą, abortus, eutanaziją ir pan. Tik ištyrus ir supratus šiuos fenomenus, galima būtų pereiti nuo krikščioniškos ir apskritai religinės scholastikos prie naudingų žmonijai eksperimentų ir jų taikymo.

   5.5. Reikia atskirti tiesą nuo tikėjimo, požiūrio į tiesą ar nuomonės apie ją. Nesąmonė klausti žmogaus apie jo požiūrį į Žemės sukimąsi aplink Saulę ar apie prašvitimą. Tai reikia tirti ir patirti, suprasti ir taikyti. Todėl autentiškoje religijoje požiūriai ir nuomonės, vertinimai ir tikėjimai neturi jokios vertės ir paliekami nuošalyje. Kokia prasmė krikščionį klausti apie praėjusius gyvenimus ar juodąsias skyles, jei jis neturi tais klausimais jokio patyrimo ir supratimo. Net nekorektiška mirtinai ištroškusį dykumoje žmogų klausti nuomonės ar požiūrio į vandenį ar dvasios ieškotoją apie sielą, meilę, prašvitimą ir pan., kai kiekviena akimirka gali būti lemtinga. Tikras dykumos vedlys ar dvasios Meistras pagirdo ištroškusiojo kūną ar sielą ir nurodo į šaltinį. Ošo supratimu, autentiška religija yra žinių sistema arba vidinis mokslas, kuris nurodo metodus ir kelius į meilę, sąmoningumą ir į aukščiausią dvasinį potyrį - prašvitimą.

   5.6. Net ir žodis religija nelabai tinka Ošo religijai, nes žodis religija yra kilęs iš lotyniško žodžio religare - "supančioti, apriboti", o Ošo mokymas veda į aukščiausią išsivadavimą, į beribiškumą. Akivaizdu, kad kiekviena religija turėtų laisvinti, vaduoti žmogų iš dvasios grandinių, o ne supančioti ar apriboti. Ošo religija ar Ošo (dvasinis) mokymas per meditaciją išvaduoja žmogų ne tik nuo kančių, bet ir nuo dievų priklausomybės ir ribotumų. Ošo prašvitimą aiškina kaip bet kokių ribų ir ribotumų dingimą, kaip beribį išsiskleidimą kosminiame dieviškumo okeane anapus bet kokių įsivaizdavimų, aprašymų ir formų. Šiuo aspektu žodis mokymas geriau tiktų nei žodis religija, nes sanskrite žodis mokša, turintis tą pačią šaknį, kaip ir mokymas, reiškia išsivadavimą, laisvę. Žodis mokša vartojamas Rytuose prašvitimui apibūdinti. Šiuo aspektu žodis nemokša apibūdina neprašvitusį, neišmintingą žmogų.

   6. D.Glodenio straipsnyje rašoma: "Judėjimą galime lokalizuoti kažkur religijos ir savipagalbos psichologijos pariby: Osho meditacijos centrai teikia terapijos paslaugas, sujungiančias tiek rytų meditacines praktikas, tiek ir vakarų psichoanalizės bei kitų psichoterapijos mokyklų metodikas įvairių pasaulėžiūrų žmonėms, tačiau tuo pačiu siūlomų dvasinių technikų veikimą Osho pasekėjai aiškina rytų religijų budizmo ir hinduizmo pasaulėvaizdžio sąvokomis."

   6.1. Ošo judėjimas tėra laiptai į Ošo religiją, o jo mokymas yra atviras ir orientuotas ne į jį patį, o į tiesą ir į kiekvieno individo tiesos patyrimą. Visa, kas jo mokyme pasirodytų netiesa, turi būti palikta. Dėl to, kad Ošo religijos pamatas yra meditacija, ją būtų galima vadinti tiesiog zen religija ar zen mokymu - ne zen budizmu ar kokiu nors kitokiu "izmu", o tiesiog zen. Japoniškas žodis zen kilo iš kinietiško žodžio čian, o pastarasis - iš sanskrito žodžio dhyan, kas ir reiškia meditacija.

   6.2. Ošo judėjimai yra natūrali jo mokymo poveikio pasekmė, nes Vakarų dvasios ieškotojai geriausiu atveju ir tėra autentiškos religijos pariby - ties širdimi ir tik iš ten juos toliau galima vesti vidun. Visi krikščionybės, islamo ir judaizmo tikėjimų ir jų mesijų ar pranašų dvasiniai potyriai ir jų aprašymai žinomi Ošo mokyme, bet tai tėra tik dvasinio kelio pirmoji pusė. Minėtuose tikėjimuose nieko nekalbama apie aukštesnius dvasingumo lygmenis - išsivadavimą nuo šventųjų, mesijų ir dievų ir nevedama iki prašvitimo, samadhi, nirvanos ar mokšos ir pan. Vakarietiškuose tikėjimuose nėra žinomi net tokie gana paviršiniai dvasinio kelio dalykai, kaip astralinis ar mentalinis kūnai ir praėjusieji gyvenimai, kurie patiriami jau šiek tiek gilesnių meditacinių praktikumų metu. Vakarų tikėjimuose jie atmetami be tyrinėjimų. Tai apgailėtina šiuolaikinių neaukšto sąmoningumo Vakarų religijų pasekmė. Dėl to, kad jos dar nepasiekė antikos laikų Rytų religijų gylio ir aukščio ir nepažino meditacijos, Vakaruose vis dar negalima kalbėti apie sveiką, laimingą ir turtingą gyvenimą, kuris neįmanomas be dvasios laisvės.

   6.3. Ošo meditacijos centrų tiesioginės dvasinės paslaugos yra meditacijos ir meditacinės praktikos, o kitos teikiamos paslaugos, tiesiogiai nesusijusios su Ošo mokymu, tegali būti įvadas į jį. Meditacijų ir meditacinių praktikų poveikį meditatoriai aiškina tais terminais, kurie yra jau žinomi atitinkamose visuomenėse ir bent kiek žinomi ir suprantami Vakarų visuomenei.

   7. "Daug vėliau jis (Ošo)pasakojo, kad jau Jabalpure 1953 m., kai jam buvo 21-eri, jis pergyveno neįprastą patyrimą, kurį atskleidė tik daugeliui metų praėjus, ir kurį įvardijo kaip nušvitimą, bei visišką savojo ego mirtį."

   7.1. Pagal prašvitimo aprašymą kiekvienas buda ar panašaus sąmoningumo individas gali suprasti ar atpažinti Ošo budiškumą. Prašvitimas primena sėklos pradygimą ar pumpuro prasiskleidimą, pražydėjimą. Taip kaip sėkla pradygdama į daigą visiems laikams palieka visus savo praeities lukštus, taip ir siela prašvisdama į budą visiems laikams palieka savo praeities ambicijas ir ego.

   8. "Osho mokymas buvo formuojamas įvairių įtakų, tarp kurių reikėtų paminėti Freudą, Nieczshe'ą, rusų mistiką George'ą Gurdjieffą, seksualinės revoliucijos "pranašą" psichoanalitiką Wilhelmą Reichą, o taip pat hinduistinę tantrizmo tradiciją, pabrėžiančią seksualinio prado reikšmę dvasinio tobulėjimo procese. Vėlesniajam Osho mokymui didelę įtaką padarė Zen Budizmo tradicija. Vakarų psichoanalitikų bei minėtojo George'o Gurdjieffo įtaka buvo labai ryški ankstyvajame Osho mokyme."

   8.1. Tiesai niekas jokios įtakos nedaro, todėl panašūs teiginiai Ošo mokymui apibūdinti yra visiškas nesusipratimas. Žr. 2.2. Kas kita, kad aukščiau minimi individai yra kažkiek atskleidę tiesos, todėl jų nepaminėti būtų nekorektiška.

   9. "Visų pirma Osho ėjo intelektualinio suvokimo keliu: jis atskleidžia, kaip ego, arba protas, įgyja tokią visaapimančią ir slopinančią kontrolę."

   9.1. Tokie ir panašūs teiginiai yra visiškas nesusipratimas, nes visų pirma Ošo eina meditacijos keliu, o visų antra - intelektas ir yra ego ar protas. Buda Ošo sekėją pradeda vesti nuo to dvasinio ir psichinio lygmens, kuriame jis yra. Kadangi praktiškai visi pradedantys meditatoriai vakariečiai yra prote, tai jiems pradžioje ir paaiškinama, kas yra ego ar protas ir kaip jį praeiti.

   10. "Represijų pasėkoje visuomenė tampa apsėsta seksu: tai liudija dažni išžaginimai, prostitucija ir pornografija.
      Problemos sprendimas, pasak Osho, turėtų būti toks: vietoje to, kad slopintume seksualinius troškimus, turime priimti viską - mūsų mintis, jausmus, išankstines nuostatas ir nuomones - besąlygiškai: "būkite vientisi, būkite autentiški; būkite teisingi. Jei esate nusidėjėliai, būkite tikri nusidėjėliai. Nesistenkite susikurti šventojo fasado."

   10.1. Pradžioje seksualinis iškrypimas, smurtas ir vergovė matomi tik fiziniame lygmenyje. Atidžiau įsižiūrėdami į nemokšiškumą ir vergovę, pamatome juos psichologiniame ir dvasiniame lygmenyse. Todėl, norint išspręsti problemą, reikia pradėti ne nuo tikėjimų ar įsivaizdavimų, o nuo fizinio ir kitų prieinamų lygmenų ir tik vėliau juos sujungti su dvasiniu.

   10.2. Vargu ar galima ginčytis, kad Lietuva, Vakarai ir beveik visas pasaulis nėra apsėsti seksu, konkurencija ir kova. Negalima kelionę į Kosmosą pradėti nuo Kosmoso, tenka pradėti nuo Žemės, nuo ten, kur esame. Pradėję nuo įsivaizdavimo ar tikėjimo, kad esame Kosmose, niekada nepakilsime net nuo Žemės.

   11. "Daugelis Osho meditacijų - tai tiesiog atsipalaidavimo technikos, stebint gamtos ar žmogaus sąmonės fenomenus."

   11.1. Tokie autoriaus teiginiai nuo Ošo meditacijų skiriasi beveik tiek, kiek lavonas nuo gyvo organizmo. Apmaudu, kai autorius, prisimindamas laidotuves, mano, kad stebi sąmonės fenomenus. Su kuo jūs stebite sąmonės fenomenus? Toks pasakymas rodo visišką autoriaus meditacijos neišmanymą. Ošo nurodo, kad pirmas žingsnis link meditacijos yra atsipalaidavimas, bet sąmoningumo aukštis atsipalaidavime ir meditacijoje skiriasi kaip kalvos, geriausiu atveju - kalno aukštis nuo žvaigždžių tolių. Atsipalaidavimas ir kalnas priklauso Žemei, tuo tarpu meditacija ir žvaigždės - kosmosui.

   12. "Tačiau žinomiausia ir ko gero dažniausiai taikoma yra pati pirmoji jo sukurta meditacija - "dinaminė meditacija", kurią sudaro penkios dalys iš tokių aktyvių ir pasyvių periodų, kaip kvėpavimas, šokinėjimas, rėkimas, atsipalaidavimas ir džiaugsmingas šokis. Atskirose šios meditacijos fazėse siekiama žmogų išvesti iš pusiausvyros ir suvesti su represuotais jausmais, kurie vėliau išlaisvinami ir išveikiami "pirminės terapijos" metodu - garsiai šaukiant, dejuojant ar bet kaip kitaip. Po šių terapinių fazių seka tikrosios meditacijos fazė - atsipalaidavimo, savistabos, kurias vėliau vėl keičia aktyvioji fazė - šokis."

   12.1. Nėra kaip komentuoti šių žodžių. Ošo dinaminė yra tokia darni ir veiksminga, kad jai bent pusėtinai apibūdinti reikėtų mažiausiai knygos. Komentuoti autoriaus žodžius būtų galima tik tuomet, jei juose būtų bent keli procentai tiesos, bent tinkama tendencija. Šiuo atveju taip nėra. Geriau jau autorius sakytų, kad jam Ošo dinaminė tėra abrakadabra. Pateikti D.Glodenio žodžiai nieko nesako apie Ošo dinaminę, o tik apie paties autoriaus sąmonės apsnūdimą ir chaotiškumą.

   13. "Kundalini meditacijos metu žmonės raginami drebėti pirmąsias 15 minučių tol, kol "tampa drebėjimu".

   13.1. Ošo kundalini meditacijos įžanginėje fazėje niekada nevartojamas žodis drebėti, nes šis žodis ne budina energijas, o sukelia priešingą poveikį - jas stingdo. Tai ne tik rodo, kad autorius niekada nėra tinkamai pajutęs kundalini tekėjimo, bet ir apskritai turi polinkį drebėti. Toks baisus žodžių sukeitimas veda į priešingą pusę ir turėtų raketos, paleistos ne į Mėnulį, o į jo atspindį ežero paviršiuje, rezultatą. Ošo kundalini meditacijos įžangoje - jei kundalini energija neteka - kviečiama leisti kūnui kratytis, nes tuomet kūno vitalinė energija gali prabudinti kundalini energiją ir gali prasidėti jos kilimas. Įžanginėje fazėje yra daug galimybių, bet gali atsitikti ir daug klaidų. Apgailėtina, kad religijotyrininkas įžangoje suklaidina skaitytoją ir joje sustoja. Reikia turėti omenyje, kad net nuo teisingos įžangos iki meditacijos yra tiek, kiek nuo Everesto iki žvaigždžių.

   13.2. Deja, Lietuvos žurnalistai ir religijotyrininkai, kalbėdami apie Ošo meditacijas bei jų rezultatus, kalba tik apie paruošiamuosius, dažniausiai valymosi ir tuštinimosi etapus, kas, kalbant palyginimais, apibūdina meditaciją tik tiek, kiek ir chirurgo rankų plovimasis apibūdina pačią operaciją.

   14. "Pakeliui į visišką sąmoningumą žmogui tenka nugalėti savo psichologinius blokus, tarp kurių Osho literatūroje daugiausiai dėmesio susilaukia seksualiniai blokai. Nemažai dėmesio šiai temai skiria ir Vilniuje veikiančio Osho meditacijos centro vadovas Mečislovas Vrubliauskas"

   14.1. Šie žodžiai apibūdina ne tiek Ošo ir M.Vrubliauską, kiek straipsnio autorių D.Glodenį. Ošo iš per šešių šimtų knygų tik vieną tėra paskyręs sekso ir seksualinių energijų supratimui ir transformacijai. M.Vrubliauskas iš maždaug šimto publikuotų straipsnių tik viename, ir tai tik žurnalistės iniciatyva, yra aiškinęs sekso ir jo iškrypimų priežastis ir jo transformacijos galimybes.

   14.2. Jau pradinėje mokykloje sužinoma, kad beveik visos technikos pagrindinė varomoji energija yra elektros energija, todėl pradedant mokyti apie techniką pirmiausia yra paaiškinama apie elektros energijos sukūrimą, naudojimą, transformaciją ir gedimus. Panašiai turėtų būti ir kai kalbama apie visų per seksą gimusių būtybių gimimą - pradžioje reikėtų paaiškinti, kaip jos prasideda. Iš to ir kyla poreikis bent elementariai ir neiškrypusiai supažindinti žmones su seksualine energija, jos potencija ir transformacija. Kitaip žmonės jos bijo, ją niekina arba mistifikuoja. Deja, apie seksualinę energiją krikščionys ir beveik visi kiti tikintieji težino tiek, kiek ir apie elektros energiją prieš keletą šimtmečių. Ar ne laikas būtų krikščionims bent šiek tiek pasimokyti?

   14.3. Ošo kalba apie seksualinius blokus tik tiek, kiek tie blokai trukdo sekėjams, kelia jiems pavojų ir atveria jų galimybes. Žinia, geras šeimininkas nelaukia, kol mašina sukels nelaimes, ir ją tvarko, kai tik išgirsta ar pamato pirmuosius gedimo požymius. Ošo irgi nelaukia, kol atsitiks panašiai kaip kai kuriose Afrikos valstybėse, kai ne mažiau kaip ketvirtadalis žmonių jau užsikrėtę ŽIV, o politikai ir šventikai vis dar lyg stručiai įkišę galvą į smėlį sako, kad paleistuvystės ir ŽIV negali būti, nes mes krikščionys. Tai jau panašu ne tiek į nemokšiškumą, kiek į nusikaltimą prieš žmones ir žmoniją.

   14.4. Pagaliau Ošo kalba ir apie seksualinės energijos transformacijos galimybes, nes kalbėti apie tai kiti bijo arba negali, nes nežino. Tuo tarpu ši energija turi žymiai aukštesnę galimybę nei šou seksas, kurį propaguoja šou biznis, ar reprodukcija, kurią žino krikščionys. Jos aukščiausia potencija - samadhi.

   15. "Daug neatsakytų klausimų lieka dėl paties Rajneesho vaidmens Rajneeshpuramo istorijoje. Jis nebuvo apkaltintas dėl įvykdytų nusikaltimų ir greičiausiai pats juose nedalyvavo, tačiau sunku būtų patikėti, kad jis visiškai nieko nežinojo apie situaciją, nepastebėjo kaupiamų ginklų bei didėjančios konfrontacijos. O jei jis tai pastebėjo, kodėl nesiėmė veiksmų pasiremdamas savo autoritetu?"

   15.1. Ošo matė sekėjų klaidas, kiek ir Jėzus Judo išdavystę. Bet žmonėms reikia sukurti situacijas, kuriose jie galėtų pamatyti, kas yra jų pasąmonėje, šiek tiek giliau jų viduje ir juos per tokias situacijas pravesti. Beje, Ošo praėjusio gyvenimo žudikas nemažai laiko buvo šalia jo... gyvenimas gilesnis ir paradoksalesnis, nei mąsto tiesinis protas.

   16. "Pats Osho dėl blogėjančios sveikatos kaltino Amerikos teisėsaugą, teigdamas, kad per 12 dienų, kuomet jis buvo tampomas po kalėjimus, amerikiečiai jį apnuodiję taliu (tokio apsinuodijimo simptomų nebuvo);"

   16.1. Anglų mokslininkai, ištyrę atitinkamas Ošo kūno ląsteles, konstatavo, kad Ošo kūno skausmų ir simptomų visuma atitinka apnuodijimo sunkiuoju metalu taliu simptomus. Ošo išsakė, kad tai buvo krikščionių fundamentalistų ir Reigano administracijos sąmokslas. Reigano aktoriavimas prezidento poste turi savo pasekmes; jos lengvai pastebimos jo sveikatoje ir elgesyje dabar. Rytuose tai vadina karma.

   17. "Kai kuriais paskaičiavimais, šiandien pasaulyje yra apie 300 Osho meditacijos ir informacijos centrų. Kartu Indijoje bei kitur ir pats Rajneeshas nebesusilaukia ankstesnės aštrios kritikos: jo knygos ganėtinai plačiai skaitomos ir patenka į bestselerių sąrašus, Poonos ašrame lankosi politikai, žiniasklaidos asmenybės, apsilankė net ir Dalai Lama."

   17.1. Dalai Lama apie Ošo yra išsakęs: "[Ošo] yra prašvitęs Meistras, kuris dirba visomis kryptimis tam, kad padėtų žmonijai praeiti sunkią sąmonės augimo fazę." Pranešama, kad jau parduota per šimtą milijonų Ošo knygų.

   18. "laisvas seksas" tebėra propaguojamas judėjimo."

   18.1. Čia autorius kalba apie palaidą seksą, o vartoja žodį "laisvas". Ar ne nemokšiškumas ir bailumas slepiasi už tokių netiesioginių bandymų pateisinti nelaisvę ir priklausomybę sekse? Kokį terminą autorius siūlo laisvam ir nepriklausomam seksui apibūdinti?

   18.2. Ošo yra prieš nelaisvą - nesvarbu pareigybinį, parduodamą ar priklausomybinį - seksą, koks paprastai yra šeimose, tarp sugyventinių ir viešnamiuose. Jis yra už nepriklausomą, dar geriau sakyti - laisvą seksą, kylantį iš laisvės, arba dar geriau - už laisvą mylėjimąsi. Kai seksuojama iš pareigos ar dėl pinigų, seksas yra priklausomas ir nelaisvas. Tuomet jis negali būti gražus ir kuriantis, nes seksualinė energija ne tik kad negali kilti iki širdies, bet gali likti beveik gyvuliška. Tai nėra Ošo ar M.Vrubliausko požiūris, tai meditacijoje atsiverianti tiesa.

   18.3. Pirma būtina, bet nepakankama sąlyga, kad seksualinė energija kiltų ir transformuotųsi, yra ta, kad seksas turi būti nepriklausomas, laisvas. Iš kuo gilesnio įsipareigojimo ar pasižadėjimo jis atsitinka, tuo tai labiau trukdo. Tai trukdo ir santuokoje. Atvejai, kai santuoka mylėjimuisi nemaišo, yra labai reti - faktiškai, tik tuomet, kai ji mylimiesiems yra tik formalumas. Mylėjimasis gali sekti tik iš meilės tekėjimo tarp mylimųjų - tuomet, kai tarp jų nėra jokios minties, plano, apsėdimo ar išankstinio įsipareigojimo. Tai nėra požiūrio dalykas, tokia tiesa.

   18.4. Ypač svarbu, kad tarp besimylinčiųjų nebūtų jokio melo ar apgaulės, nes jie sukelia įtampas, energijos tekėjimo blokus ir tai neleidžia energijai kilti ir transformuotis.

   19. "Keistai turėtų nuskambėti ir M.Vrubliausko mintys visuomenės normų ar net sveiko vaikų auklėjimo atžvilgiu: priešingai nei siūlo M.Vrubliauskas, daugelis psichologų tvirtina, kad vaikui nedera stebėti suaugusiųjų lytinių santykių, nes jo psichika tam nepasiruošusi, jis juos interpretuotų kaip prievartos, o ne meilės aktus."

   19.1. Greičiau dėl nesąmoningumo, nei dėl falsifikacijos autorius taip iškraipo M.Vrubliausko teiginius. Ten M.Vrubliauskas kalba ne apie lytinius santykius, o apie mylėjimąsi. Viena nuo kito skiriasi kaip diena nuo nakties. Lytiniai santykiai būna tik tarp gyvulių ir tarp žmonių, kai juose nėra nei jausmo, nei tuo labiau meilės. Vargu ar tokia didelė klaida būtų įmanoma, jei autorius žinotų, kas yra mylėjimasis.

   19.2. M.Vrubliauskas [4] rašė: "Aš nežinau Lietuvoje žmonių, merginos, vaikino, moters, kurie galėtų iš tėvų mokytis, kas yra džiaugsmo virpėjimas akte. Rytuose - kiek kitokios tradicijos. Būtų gražu, jei, tėvams mylintis, vaikas bent trumpam pabūtų su tėvais, atneštų sulčių. Tuomet jis pajus, kas yra dieviškumas. <...>" Šią citatą labai pamėgo katalikiški religijotyrininkai ir, ją iškraipydami, kaip komentuojamame straipsnyje ar falsifikuodami - išmesdami dalį teksto ir to nenurodydami, gąsdina bailesnius ir nemokšiškesnius žmones. Taip atsitiko ir A.Peškaičio bei D.Glodenio knygoje "Šiuolaikinis religingumas", kurioje visas sakinys: "Rytuose - kiek kitokios tradicijos." išmestas, matyt, norint sudaryti įspūdį, kad M.Vrubliauskas kalba apie lietuvišką seksavimą. Ten yra ir daugiau sufalsifikuotų tekstų.

   19.3. Pirma, tai taip ir yra tantristinėje tradicijoje, ir čia M.Vrubliauskas sakydamas tiesą gali tik pasidžiaugti, kad ne visur seksualinis slapstymasis ir iš to ateinantis iškrypimas yra norma ar net garbinami. Laukinėje gamtoje ir pirmykštėse bendruomenėse seksuojama nesislapstant nesąmoningai, o tantristinėse porose mylimasi nesislapstant sąmoningai ir jose kaip tik nėra seksualinių iškrypimų. Kaip iškryps seksas, jei jo patyrimas sąmoningai ar nesąmoningai perduodamas? Iškrypimai prasideda, kai moralė pasiekia tokias "aukštumas" kaip bene Anglijos karalienės Viktorijos laikais, kai net ant kėdžių kojų buvo užmaunamos kelnaites.

   19.4. Gyvūniukai mato suaugusių gyvūnų normalų seksą ir ne tik kad neiškrypsta, bet tai yra pamatas jų normaliam seksui. Mažų vaikų psichika yra sąmoningesnė nei gyvūniukų, tai kodėl ji turėtų būti nepasiruošusi matyti suaugusių seksą? Kuo tai pagrįsta? Ar ne vaikų iškrypimu stebint iškrypusį seksą? Pagaliau, maži vaikai neinterpretuoja, o mato taip, kaip yra. Gerai, kad šiandien progresyvesni Lietuvos psichologai randa būdų, kaip seksualiai šviesti vaikus, ir tuo toli pranoksta pamokslaujančius ar net kikenančius, išgirdus žodį seksas, religijotyrininkus ir šventikus.

   19.5. Aš sutinku su psichologais, kad priklausomo, nelaisvo ir tuo labiau prievartinio sekso vaikai absoliučiai neturėtų matyti, nes tai ne tik juos žaloja žiūrėjimo metu, bet ir labai trukdys ateityje jų seksualinei saviraiškai. Geriau vaikams ateityje pradėti nuo nulio nei nuo iškrypimo. Aš iš esmės sutinku su psichologais ir dėl lytinių santykių matymo. O apie tokį mylėjimąsi, apie kokį kalba M.Vrubliauskas - apie tik Rytuose žinomą tantristinį mylėjimąsi, psichologai nei žino, nei kalba. Jis yra anapus tikėjimo ir vaizduotės.

   20. "Naujieji religiniai judėjimai, o ypač - Osho judėjimas, pritraukia žmones, turinčius didelių emocinių problemų, siekiančių asmeninės ir socialinės sferos pertvarkos, tačiau nenorinčių prisiimti atsakomybės už situaciją, kurioje jie yra, nesiryžtantiems eiti savo problemų pripažinimo ir susitaikymo keliu (žinoma, toks bėgimas nuo savęs būdingas anaiptol ne vien Osho pasekėjams). Ir jie ieško mesijo, guru, kuris atvers jiems naują stebuklingą kelią į laisvę."

   20.1. Ošo, matyt, pirmasis iš budų paskelbė, kad žmogus pats turi prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir dvasinį išsivadavimą ir eiti ne susitaikymo su nelaisve ar iškrypimais keliu, o sprendimo ir išsivadavimo keliu. Meditatorių patyrimas rodo, kad per 90 procentų problemų gali būti išspręsta, jei jos bus pripažintos ir šalinamos.

   20.2. Ošo prašvito be dvasinių mokytojų palaikymo ir visiškai nebėgdamas iš gyvenimo. Tai visiškai nežinoma krikščionybėje, kurioje net Jėzus neprisiėmė atsakomybės už save. Autoriaus minimi bruožai būdingi tikintiesiems, nors jie dažniausiai net bijo kelti išsivadavimo nuo mesijų ir dievų klausimą ir kalba tik apie išsivadavimą dėl mesijų ir dievų. Čia, matyt, straipsnio autorius nesupranta, apie ką rašo, nes tokio atsakomybės laipsnio, kokį prisiima meditatorius, nežinojo net Jėzus. Be to, autorius, matyt, ir nežino, kad tikėjimu neįmanoma iš esmės išspręsti emocinių problemų, nes taip nepasiekiamas reikalingas sąmoningumas emocijai transformuoti ir bemintė sąmonė, kuri ir yra tikrasis sprendimas.

   21. "judėjimas patraukia ne tik sveikas, bet ir psichikos ligomis sergančias asmenybes, kurioms žada padėti, tačiau tai gali daryti ir visiškai neprofesionaliai."

   21.1. Čia autorius klaidina skaitytojus. Ošo ir meditacijos centrai negydo psichinių ligonių ir jiems nežada padėti, nors meditacijos be jokios abejonės veikia juos sveikatinančiai. Dar daugiau, tik medituodamas žmogus ir gali išsigydyti psichines ligas. Kas kita, kad dažniausiai psichiniams ligoniams meditacija nėra prieinama ir jiems reikalingi kiti pagalbiniai metodai.

   22. "Nemalonu ir tai, kad bent jau M. Vrubliausko vadovaujamas Osho meditacijos centras "Ojas" nėra linkęs prisiimti atsakomybės už meditacijose dalyvaujančius asmenis: Osho meditacijos dalyvio deklaracijoje numatoma, kad visą atsakomybę už meditacijos poveikį prisiima pats medituotojas."

   22.1. Keista, kai žmonės, neprisiėmę atsakomybės už save, o atidavę ją į neatsakingo net už save Jėzaus rankas, imasi atsakomybės už meditatorius, kurie prisiima atsakomybę visų pirma už save. Geriausiu atveju šiuose žodžiuose yra daug nesupratimo, nes M.Vrubliauskas niekur nesako, kad neprisiima atsakomybės už meditatorius. Atvirkščiai. M.Vrubliauskas kaip tik prisiima atsakomybę už meditatorius ir pastarieji tai jaučia. Kas kita, kad M.Vrubliauskas ne kaip koks mesijas ar pranašas atima atsakomybę ir laisvę iš žmonių, o jas atiduoda į jų pačių rankas. Taip vyksta ne tik psichologinis, bet ir dvasinis žmonių brendimas.

   23. "Siekiant religinės bendruomenės statuso matyt norėta įgyti tam tikrą valstybės pripažinimą. Įregistravus centrą Osho judėjimas būtų pripažintas kaip religija, atsirastų galimybė iki šiol niekaip neįforminamas gaunamas pajamas už meditaciją traktuoti kaip aukas."

   23.1. Tiesa yra labai paprasta ir akivaizdi - meditacija yra giliausias religingumo fenomenas, tai jis ir turi būti taip priimtas. Tolesnis dvasinis išsivadavimas neįmanomas be meditacijos. Tai tiesiog atveria perspektyvą, dvasinius horizontus ir gerai žmonėms žinoti, kad tai yra. Svarbi pati tiesa. Visokie traktavimai, pripažinimai ir vertinimai - dažniausiai tėra fariziejų farsai ir šou.

   24. "Anuomet Teisingumo ministerija atsisakė įregistruoti centrą motyvuodama tuo, kad centras neatitinka Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pateiktos religinės bendruomenės sampratos..."

   24.1. Kol kas visais atvejais iš esmės centro registracija atmesta dėl tendencingumo, diskriminacijos ir nemokšiškumo. Priedanga, kuria buvo atsisakoma registruoti, tėra antraeilis dalykas. Kartais buvo prisidengiama tuo, kad religinė bendruomenė neva neturi religinio mokymo, kad naudojami medicininiai metodai ar nėra neva būtinų religingumui apeigų, šventųjų ar dievo - antraeilių religijos dalykų. Reali meditacija veikia kaip reali medicina: apeigos, garbinimai ir ryšiai su praeitimi ar Hipokratu nei gydo medicinoje, nei įdvasina religijoje.

   24.2. Lietuvoje iki šiol religijos laisvė ir lygybė yra paskelbta tik Konstitucijoje. Nekatalikiškų religijų diskriminacija jau gana akivaizdi Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme ir dar akivaizdesnė - mokesčių, švietimo ir kituose įstatymuose. Kol kas Lietuvos religinė - dvasinė kontrolė išlieka krikščionių ir ypač katalikų rankose. Jie vietoj tikro dvasingumo, tiesos, laisvės ir meilės pakiša krikščionišką dvasingumą, krikščionišką tiesą, laisvę ir krikščionišką meilę. Bet, augant sąmoningumui, gilėja žmonių dvasinės nelaisvės ir daugelio nelaimių, kylančių iš tokios dvasinės nelaisvės - alkoholizmo, narkotikų vartojimo, seksualinio iškrypimo, tarpreliginių karų ir pan. - įsisąmoninimas ir dėl to artėja dvasinės laisvės, o tuo pačiu ir meditacijos diena Lietuvoje.

   25. "Dėl centro veiklos nemažai diskutuota televizijos laidose ir spaudoje, keletą kartų bandyta centro veikloje nustatyti įvairius viešosios tvarkos pažeidimus, teigta, kad centre praktikuojamas grupinis seksas, taip pat bandyta tvirtinti, kad vienos iš narių mirtis per nelaimingą atsitikimą susijusi su jos naryste judėjime. Nepaisant didelio viešo susidomėjimo meditacijos centro "Ojas" veikla, rimtų centrą kompromituojančių faktų nenustatyta."

   25.1. Susidomėjimas centro veikla buvo ir išlieka. Tai visų pirma yra dėl to, kad nei dabartinis mokslas, nei valstybės pripažintos religijos nepateikia atsakymų, kurie atitiktų realybę arba bent jau būtų teisingi gilesnės buitinės patirties lygyje. Mano supratimu, šis konfliktas augs ir toliau, nes kaupiasi žmonių problemos ir patirtis, o jie vis mažiau elgiasi iš baimės, o labiau iš laisvės ir sąmoningumo. Iki šiol krikščionybė visuomet pralaimėdavo kovodama prieš tikrą mokslą, o greitai pradės pralaimėti ir prieš tikrą, autentišką religiją.

   25.2. Seksas ir sektos - ankščiau dar žydai - pamėgti lietuvių ir katalikų "arkliukai", ant kurių pajoja kiekvienas bukesnis žmogus - politikas, žurnalistas, kunigas, "religijotyrininkas"... Abi sąvokos apibūdina tai, kas yra anapus proto, anapus įsisąmoninimo. Sekso pradžia yra žemiau proto, bet jo viršūnės pranoksta aukščiausias proto ir tikėjimo viršūnes, todėl jo krikščionys bijo ir bando paniekinti ar bent įkišti į rėmus, taip sukurdami dar didesnes problemas ir baimes viduje. Dvasingus Europos žmones vadindami sektantais, šimtmečiais krikščionys sugebėdavo užsiundyti ant jų mases ir atiduoti inkvizicijai. Bet šis metodas vis mažiau veikia; vis rečiau pavyksta juos apšmeižti ir sunaikinti.

   25.3 "Lietuvos žiniose" 2001.06.13 d. žurnalistė Joana Gailienė apie meditatorės Ingridos Meilutienės žūtį straipsnyje "Atsargiai - Ošo" rašė tokiais sakiniais "Eismo įvykio aplinkybės tiriamos, tačiau požymių, kad su Ingrida M. buvo susidorota, nerandama." Tiesa tokia, kad ją 2001 metų antrą Velykų vakarą pervažiavo girtas velykininkas ir iš įvykio vietos pabėgo. Mūsų žiniomis, vairuotojas nubaustas tik administracine bauda. Gal todėl, kad pervažiavo meditatorę? Beveik kasmet, ypač pastaraisiais metais, apie Velykas katalikai turi aukų ir ieško dėl to kaltų "sektantų ar satanistų", nors dažniausiai nelaimės atsitinka dėl nemokšiškumo ar tiesiog girtuokliavimo.

   25.4. Panašia voratinkline kalba čia rašo ir autorius: "Nepaisant didelio viešo susidomėjimo meditacijos centro "Ojas" veikla, rimtų centrą kompromituojančių faktų nenustatyta." O kokių nors kompromituojančių faktų apie Ošo "Ojas" meditacijos centrą nustatyta?

   26. "Osho meditacijos centrai veikia kaip paslaugas teikiančios institucijos, juos greičiau galima palyginti su intensyvios terapijos rateliais, sveikatingumo grupėmis, nei su religinėmis bendruomenėmis - asmenų, siekiančių įgyvendinti konkrečios religijos tikslus, susivienijimus."

   26.1. Pagal pavadinimą ir esmę Ošo meditacijos centrai, teikdami meditacines paslaugas, yra giliausias dvasines paslaugas teikiančios bendruomenės. Tai pripažįstama visuose bent kiek teisingesniuose religijos ir religijotyros šaltiniuose. Ošo rekomendavo, kad meditacijos centrų pagrindinės paslaugos ir būtų meditacijos bei meditacinės praktikos. Viena vertus, kaip įvairios bažnyčios ar vyskupijos be religinių paslaugų teikia ir įvairias kitas paslaugas - leidybos, globos, švietimo ir pan., taip ir meditacijos centrai papildomai gali teikti ir kitokias paslaugas. Antra vertus, jeigu meditacijos centrai teikia kitokias nei meditacijos paslaugas, tai ir turėtų kitaip vadintis. Geriausia, kai organizacijos esmė ir pavadinimas tarpusavyje iš esmės susieti.

   27. "Religinės organizacijos statuso" judėjimo centrai Europoje neturi, nors daug kur veikia kaip pelno nesiekiančios organizacijos, mokančios tokioms organizacijoms nustatytus minimalius mokesčius. Žinoma, judėjimas neretai siekia būti įvardintas kaip "religija". Tai galime teigti ir apie judėjimą Lietuvoje, kur Osho meditacijos centras "Ojas" įsiregistruoti siekia jau nuo 1997 m., tačiau ir patys judėjimo pasekėjai atrodo suvokia skirtumą tarp tų organizacijų, kurios paprastai suvokiamos kaip religinės, ir Osho pasekėjų centrų."

   27.1. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (TM), nesusipažinusi su tikrosiomis pasaulio religijomis, 2003 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu atsisakė įregistruoti religinę bendruomenę Ošo "Ojas" meditacijos centrą, priimdama pamatu krikščionišką apibūdinimą, kuriame teigiama, kad religijos ir religinės praktikos "esminis bruožas būtų santykio su Dievu, dievais ar kitokia šventybės forma užmezgimas."

   27.2. Bendruomenei apskundus tokį nemokšišką TM sprendimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija panaikino 2003 m. rugpjūčio 29 d. TM sprendimą, kuriuo atsisakyta įregistruoti Ošo "Ojas" meditacijos centrą religine bendruomene, bei įpareigojo atsakovą LR Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti prašymą dėl religinės bendruomenės įregistravimo ir priimti dėl jo sprendimą.

   27.3. Meditatorių patyrimu ir supratimu, meilę, mediciną, meditaciją, dvasingumą, sąmoningumą ir pačią gyvybę - tame tarpe - gimimą ir mirtį, kurie yra bendro didingo dvasinio proceso dalis, - apibūdina ne apeigos, ritualai, dievai ar simboliai, kuriems suteikiamos įvairiausios prasmės ir reikšmės, nes jie patys prasmės ar esmės neturi, o pats jų patyrimas, išgyvenimas, pats fenomenas, kuris savaime yra absoliučiai vertingas ir nereikalauja jokio kitokio dar aukštesnio įvertinimo ar įdvasinimo.

   27.4. Šių eilučių autorius ir Ošo "Ojas" meditacijos centro bendruomenė iš esmės supranta, kad tokio supratimo Lietuvos krikščioniška visuomenė ir valdžia dar neįgeba priimti, nes jame gyvybė, meilė ir dvasingumas per daug tikri, per daug skaidrūs ir nematerialūs, kad būtų galima apčiuopti ar įžiūrėti protu ar tikėjimu. Vakaruose vis dar nieko nežinoma apie esmingiausią egzistencinį fenomeną - sąmonę. Nepažinus sąmonės, baisu paleisti idėjas ir tikėjimus. Dėl to praėjusiame tūkstantmetyje žmonėms buvo baisu paleisti idėją, kad ne Žemė, o, ko gero, ir ne Dievas, yra Visatos centras, o praėjusiame šimtmetyje baisu buvo priimti, kad net pasaulis ir judėjimas yra reliatyvūs ir neturi atskaitos taško. Dar daugiau, medituojant aiškėja, kad reikalingas ne Dievas, o dieviškumas, kad Dievas greičiau trukdo gimimui ir mirčiai, meilei ir sąmoningumui, nei padeda. Tą rodo ir aukštesnio sąmoningumo budistų ir džainistų nurodymai, kaip tinkamai praeiti mirtį ir tinkamai įsikūnyti. Pagaliau, ne baimė šiandien yra judinančioji jėga, o meilė ir sąmoningumas.

   27.5. Meditatorių patyrimas patvirtina, kad darniausia ir patikimiausia išorinio ir vidinio pasaulių bei tiesos ir laisvės patyrimo ir supratimo esmė yra pati sąmonė, kuri pereina per gimimą ir mirtį, per tūkstančius ar net milijonus mirčių ir gimimų, o jos aukščiausiu ugdymosi ar evoliucijos metodas yra meditacija.

   28. "Pasak Osho pasekėjų, jų religija yra ateities religija be dogmų ir suvaržančių normų, nubudusių ateities žmonių religija."

   28.1. Tokių interpretacijų pasakiškumą galima suprasti pasinaudojus tokiais paprastais palyginimais, kaip: "pasak matematikų, du kart du yra keturi, o, pasak astronomų, Mėnulis sukasi aplink Žemę ir, pagaliau, pasak šiuolaikinių genetikų, gyvūnus galima klonuoti." Kai neaišku, ar yra subtilūs kūnai, jų energijos, praėjusieji gyvenimai, meditacija ar prašvitimas, reikia atlikti elementarius psichinius ar dvasinius eksperimentus ir tiesa atsiskleidžia. Nei meditatorius, nei kas kitas negali pakeisti Ošo mokymo, kur jis atveria tiesą. Meditatorius yra laisvas bet kuriame meilės ar sąmoningumo etape pasukti į dar gilesnę tiesą, jeigu tokia atsivertų. Tai ir yra tikras dvasinis kelias, kuriame kiekvienas yra laisvas pakeleivis, judantis vidun darnoje su kitais ir pasauliu. Mokymą, tame tarpe ir dvasinį, galima įvertinti ar suprasti pagal jo vaisius. O Ošo mokymo vaisiai - keletas prašvitusių dar jam esant kūne, ko nebuvo per porą krikščionybės tūkstantmečių, ir bendru atveju - tiesa, išsivadavimas, laisvė, meilė ir aukščiausias sąmoningumas bei palaima visiems kitiems einantiems meditacijos keliu.


   Literatūra:
1. Raselas B. / Religija ir mokslas. - Vilnius: 1982. - 222 p.
2. Ošo / Meditacijos kelias. - Vilnius : Odžas, 1999. - 232 p.
3. Dalai Lama XIV / Atverta širdis: atjautos ugdymas kasdieniame gyvenime. - Kaunas: R.Anankos leidykla, 2003. - 208 p. : iliustr.
4. Interviu su Mečislovu Vrubliausku. "Tantra: sekso ir meilės misterija" // Žmogus 1995, Nr.3.


    Kitų autorių kalba netaisyta






Meditacijos centras OJAS

Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |   tel. (8-5) 2153398   |   faks. (8-5) 2153507    
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob.tel. 8 685 11533  
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos