LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Meditacinė paskaita

Sveikata – medicina kūnui, meditacija sielai

prembuda

Lektorius –  t.dr.  Mečislovas Vrubliauskas (meditacijos meistras Prembuda)

Paskaita vyko balandžio 9 d. 14-15 val. PLC "Mega" parodų salėje II a., per „Sveikatos dienas“ Kaune, Ezoterinio centro " AUM" kvietimu.

„Laba diena. Dabar mūsų paskaitos tema - apie sveikatą, mediciną kūnui, meditaciją sielai. Mes, meditatoriai, mažiausiai naudojamės medicina, mažai naudojamės įvairiom valymo priemonėm, nes niekas taip gerai nevalo, negydo ir nesuderina kūno, proto ir sielos, kaip meditacija. Čia neįmanoma visko išsakyti, visko perduoti, mes pradėsim nuo bazinių dalykų. Jūs pabandykite išgirsti, suprasti ir taikyti tai gyvenime, nes meditacija gali būti taikoma visą laiką – nuo praėjusio gyvenimo iki kito, iki gimimo, gimstant, gyvenant ir mirštant.

Meditacinė paskaita

Žmonės akivaizdžiai mato, kad žmoguje, ir manyje, yra kūnas – pati materialiausia, pati apčiuopiamiausia dalis; yra protas – dalis, kuri būna mažiau ar daugiau lavinta, bet mažiau matoma; ir yra siela – ta dalis, kuri keliauja iš gyvenimo į gyvenimą ir mažiausiai yra matoma, mažiausiai juntama. Kūną mirštant paliekame, dalis proto taip pat lieka. Bet šiandien mes šnekėsime apie darną – kaip suderinti kūną, protą ir sielą, kad žmogus jaustųsi gerai.

Audio citata iš paskaitos  (48 sek., MP3 formatas, 96 kbps, 0.5 MB)

Ką reiškia „žmogus sveikas“? Ką reiškia „žmogus normalus“? Ar tai reiškia, kad nėra ligos ir tai yra normali būsena? Aš sakyčiau, jeigu žmogus yra laimingas, džiugus, jeigu jis yra netgi mylintis ir palaimingas – tai yra normali būsena – ta, kurią mes atsinešame į šitą pasaulį, į šitą gyvenimą. Jeigu to nėra, tai mes kažkur tai nusimušėme. Yra priežastys, yra keliai, šunkeliai, į kuriuos mes pasukome.

Kaip pavyzdį, aš, žinoma, galėčiau pateikti ir save. Ir visi medituotojai, kurie medituoja Meditacijos centre Ojas, faktiškai nustoja sirgti. Mes esame tyrę, ir maždaug žinoma, kad ateinantys medituoti žmonės serga apie dvylika dienų per metus, tai pradėję medituoti serga maždaug penkis šešis, dešimt kartų mažiau. Ir taip yra todėl, kad jie pradeda valytis, sveikatintis iš vidaus.

Jums yra akivaizdu, kad vidus yra daug subtilesnis. Jeigu mes gyvename iš vidaus, jeigu mes leidžiame tekėti iš vidaus upei išorėn, tuomet viskas pradeda stotis į savo vietas.

Meditacijoje kylanti dvasia kelia rankas ir ūpą

Mes naudojam specifines, dinamines meditacijas... Aš – žmogus, kuris mėgstu naujoves, ypač mėgstu geras naujoves, ypač mėgstu geriausias naujoves, todėl mes ieškom meditacijų, kurios labiausiai tinka šiuolaikiniam žmogui. Iš tikrųjų tinka visiems aplink visą pasaulį, bet ypač tiems, kurie dirba sėdimą, protinį darbą, mažai juda.

Meditacijos yra labai lengvos, labai įspūdingos, labai įkvepiančios, labai keliančios energiją ir medituojasi labai lengvai. Žinoma, tam reikalingas tam tikras sąmoningumas, reikalinga tam tikra įžvalga. Bet taip tiesiog yra einant lengviausiu, darniausiu keliu ir tai atsitinka.

Jeigu aš iki meditacijų, pagal savo prigimtį, pagal savo kūną, kurį mes gauname iš tėvų, sirgdavau daugiausiai kvėpavimo takų įvairiais uždegimais, slogom, anginom, ūmiais kvėpavimo takų uždegimais, tai pradėjus medituoti, dar 1992 metais iki dabar tai jau būtų devyniolika metų, nustojau sirgti...  

Aš esu skaitęs, matyt, šimtus paskaitų; kursų vedęs, matyt,  šimtus, gal ir tūkstantį su viršum dienų. Iki šiol man nėra buvę,

Meditacijoje atsitraukiame nuo kūno, proto ir labai giliai atsipalaiduojame
faktiškai aš nesu sirgęs nei per vieną kursų dieną. Iki to aš sirgdavau maždaug per metus po du kartus – pavasarį ir rudenį – apie savaitę, dešimt dienų, dvi savaites. Tuo metu mano sąnariai buvo gana nelankstūs, užkietėję. Aš dirbau mokslinį darbą Vilniaus universitete ir mėgdavau galvoti. Nors mėgdavau sėdėti ir žiūrėti, ne tik galvoti, bet ir eiti anapus proto. Mano kūnas buvo gana sustingęs ir buvo sunkoka rasti, ką reikėtų, tokiam žmogui, tingiam kaip aš, daryti... Gal jūs darbštesni, bet aš panašiai kaip Čerčilis – jeigu galima gulėti – tai nesėdžiu, jeigu galiu sėdėti, tai nestoviu, ir jeigu malonu stovėti, tuomet stovi.

Ir kas nuostabu, kad yra kaip su sėkla: jeigu ji dirvoje nejuda – ji pradeda augti, energija pradeda tekėti iš dirvos į sėklą, ir sėkla pradeda augti, kyla daigas, želmuo, kyla gėlė arba medis. Tai taip yra ir su meditatoriumi. Stebuklas yra akivaizdus, jis yra matomas išorėje, jis gal nėra matomas sieloje. Todėl, kad taip susicentruotum viduj, kad siela pradėtų augti,  susijungtų su kūnu, mažiau judant, – tai nėra įprasta.

Taigi kūnas buvo truputį apleistas, nes aš neradau, kas gi čia būtų kūnui labai naudinga. Pradėjęs medituoti, iš tikrųjų – per pačią pirmą meditaciją, man taip jau atsitiko, – radau. Aš tuo metu teisingai meditavau Ošo dinaminę meditaciją – taip, kaip pagal Ošo parodė meditacijos mokytojas Deva Svargo, atvykęs iš Punos, iš Ošo ašramo. Ir aš supratau, kad ta meditacija yra nuostabi, labai lengva, nors reikia pataikyti, rasti kelią vidun, kas nėra lengva. Kelią išorėn, ir tai nėra lengva rasti. O norint kelią pamatyti vidun, reikia žiūrėti ne protu ir ne emocijom, ir ne tom fizinėm akim, reikia žiūrėti truputį atidžiau. Jeigu tą kelią mes pamatome, tuomet visa kita vyksta labai lengvai.

Taigi aš pradėjau medituoti. Vėliau radau, kad ta meditacija yra labai lengva, jeigu mes viską paleidžiame, jeigu mes atsitraukiame natūraliai. Taip, kaip sėkla dirvoje paleidžia lukštus. Ji nėra įsikabinusi į dirvą, ji yra suaugusi tiek, kiek dirva ją palaiko. Taip siela turėtų būti suaugusi ir atskirai nuo proto ir nuo kūno. Tuo labiau, kad tikrai vieną dieną mirus kūnui, mes norim ar nenorim, įsikabinę ar neįsikabinę, jį turėsime palikti.

Natūrali suaugusio žmogaus būsena gali būti daug geresnė negu vaikystėje. Vaikystėje, kai vaikas, kūdikis gimsta, jis nemoka susitraukti. Jis yra tiek atsipalaidavęs, kas įmanoma ir senatvėje, ir viduriniame amžiuje. Bet jis negali susitraukti, jis negali netgi pirštu nosies paliesti pradžioje, nes jis nemoka prieiti iš vidaus prie rankos ir prie piršto.

Žmogus, kai normaliai auga, pažįsta pirmiausiai kūną, per savo kūną – visus pojūčius, pasaulį. Jis susipažįsta su kūnu,

pradeda jį taikyti, gali susitraukti ir atsipalaiduoti.

Tai, ko mums trūksta, – tai atsipalaidavimo. Bet tai nėra dirbtinis atsipalaidavimas, jo negali pasiekti pastangom. Nėra, kad aš stengsiuosi ir atsipalaiduosiu. Jeigu aš stengčiausi  atsipalaiduoti, tai sukurtų pragarą. Ką daug žmonių ir daro. Ir kaip pasekmė atsitinka tam tikras nervingumas, tam tikras vidinis stresas, kurį visi junta ir vis tiek neranda ramybės. Todėl, kad pastangos neveda į atsipalaidavimą.

Paleisti mintį  – būtų tas pats, kaip man paleisti mikrofoną. Bet aš mikrofono nepaleisiu, va tik nuo vieno delno į kitą, taip. Ką reiškia atsipalaiduoti? – va taip. Paleidi mintį, kaip mikrofoną, ir esi bemintis, žiūri, jauti. Tik tuomet žmogus tampa ir jautrus.

Taigi normali žmogaus būsena būtų, kai žmogaus protas, kūnas ir siela yra visiškai atsipalaidavę ir jungiasi panašiai, kaip medis su dirva ir su dangum. Ir tuomet per žmogų pradeda tekėti natūrali vitalinė energija. Ir ne tik vitalinė. Vitalinė,  seksualinė, kundalini – trys bazinės energijos, kurios yra juntamos. Ir tas tekėjimas yra orientacija, orientyras, kaip reikėtų elgtis. Ir ta vitalinė energija veikia ir valo, ir užpildo, ir mus vitalizuoja panašiai, kaip vanduo upę, vanduo dugną ir krantus, kurie tampa upe, kai jais pradeda tekėti vanduo.

Mes, meditatoriai, beveik nesportuojam – nebent yra energijos perteklius, ir tai teikia džiaugsmą. Ir mes beveik nenaudojame jokių valymo priemonių. Todėl, kad mes pradedame justi kūną, duodame jam tik tai, ko reikia ir tiesiog kūnas neužsiteršia. O jeigu kažkiek truputį ir užsiteršia, tai išsivalo tekant vitalinei energijai. Ir, žinoma, geriant vandenį, geriant kitus skysčius ir valgant tą maistą, kuris tinka mūsų kūnui, šiuo atveju – mano kūnui.

Taigi, nuo tada, kai aš pradėjau medituoti devyniolika metų atgal, aš nenaudoju jokių žolelių, beveik nenaudoju jokių vaistų. Ir juntu kūną, žiūriu į protą, elgiuosi iš vidaus, tai reiškia – spontaniškai, tik iš vidaus. Taip nėra, kad kas nors man pasako ir aš elgiuosi pagal kitą. Jeigu tai nėra darnoje su mano vidumi, tai tie žodžiai tiesiog praeina pro šalį, kaip oras, kaip medžiai lekia pro šalį keliaujant keliu, šiuo atveju – savo keliu.

Dauguma žmonių, kadangi jie nesielgia iš vidaus, tai jie pameta save, iškrypsta. Kai save pameti, tuomet ieškai pakaitalo. Tuomet jautiesi negerai, tuomet jauti įvairias įtampas, įvairius norus, ir tuomet pradedi lakstyti. Tuomet pradedi ieškoti, kas čia galėtų užpildyti tai, ką mes pametėme. Faktiškai  – niekas. Žmogus gali lakstyti nuo gimimo iki mirties – arba jis ras vėl save, ką pametė, arba jisai ir mirs po šito gyvenimo pametęs save ir kitą gyvenimą vėl gims panašus.

Šiuo atveju, jums kai kuriems gal skamba naujai, lygtai būtų kiti gyvenimai. Bet mūsų kiti gyvenimai yra juntami panašiai, kaip ir mūsų kitos dienos, vakarykščia diena. Matyt, absoliučiai visi čia esantys žino, kad vakar diena buvo. Ir kad užvakar diena buvo, ir kad praeiti metai buvo. Taip meditatoriai arba tie žmonės, kurie nepameta savęs, prisimena, ir jie žino, kad atėjo ir tęsia savo kelionę, kaip ir jūs.

/>Meditacija padeda surasti save, nes pradžioje mes save pametame. Tai reiškia, mes dar prieš gimimą pradedame kabintis į embrioną,

vėliau į vaisių, dar vėliau gimus kabinamės į kūną, tėvus, gyvenimą. Taip susitraukiame iki kūno, darbo, tikėjimų, kad visiškai pametame savo vidų, vidinį šaltinį ir pamirštame, iš kur ir ko atėję. Jei dar ir tėvai nėra labai inteligentiški, ir tą mankurtizmą, kabinimąsi palaiko, tai mes vis labiau tolstame nuo savęs. Arba, jei turime vidinio inteligentiškumo, tai vieną dieną suprantame, kad mums nereikia kabintis į kitus, nes viską, iš ko ateina turtai, įvairios gebos, laimė, džiaugsmas, meilė, jau turime viduje. Ši įžvalgos būsena ir yra meditacija. Šį gyvenimą ir šį momentą mes tik pratęsiame savo likimo, savo kelio, savo laimės kūrimą, tiesos ir laisvės ieškojimą.

Sėklai nereikia kabintis į tą medį, nuo kurio ji nukrito. Sėklai reikia ieškoti naujos vietos, kur ji galėtų augti. Žinoma, sėkla negali judėti. Bet siela gali judėti, gali keisti vietą ir, jeigu ji yra supratinga, ji nesikabina į tėvus. Ji ieško savo vietos, kurioje natūraliai, per harmoniją su kūnu galėtų susijungti su pasauliu.

Ir kai mes pradedame mokytis ne tik susitraukti, protauti, dėti pastangas, bet ir būti natūralūs, atsipalaiduoti ir justi dvasios tekėjimą, vitališkumo tekėjimą per mūsų kūną – viskas pradeda stotis į vietas, mes meditatyvėjame.

Apie sveikumą medituojant... Bent man, apie septynerius metus, kai aš pradėjau medituoti, – jau man buvo truputį virš keturiasdešimt, – tai aš jutau, kad kūnas valosi. Per meditacijas tiesiog kūnas valydavosi. Kūnas valosi įvairiai įvairiems žmonėms. Bet man paprastai valėsi – per gleivių šalinimą, per tekėjimą,  kai aš medituodavau dinaminę meditaciją. Ošo dinaminė meditacija tęsiasi valandą, tai aš sunaudodavau tris nosines. Ir taip valėsi, valėsi septynerius metus. Kai žmonės pradeda jaunesni ir ne tokie užsiteršę, tai tas valymasis trunka ir trumpiau. Bet kai išsivalo, mes pradedame justi sveikumą, gyvumą, faktiškai ekstaziškumą viduj. Tai yra natūralu.

Jeigu to nėra – kažkur esam pametę. Galbūt į kokį nors tikėjimą įkritome ir susitraukėme, dedam pastangas. Tiesą pasakius – labai retai rasit šventyklą, kad jums pasakytų – atsipalaiduokit. Daugiausia pasakys – susikaupkite, dabar yra susikaupimo metas. Bet tai yra nenatūralu. Tai nėra tikra. Susikaupęs negali būti ramus, negali būti atsipalaidavęs, negali būti tyloje, negali būti širdyje. Tik visiškai atsipalaidavus... Ir kas nuostabiausia, tame atsipalaidavime yra daug daugiau darnos, daug daugiau gyvybės, daug daugiau pusiausvyros. Todėl, kad tuomet siela susijungia su kūnu, ypač, jeigu mes nekeliame tikslo, o esam savimi. Nes, kai esame savimi, jokio kito didingesnio tikslo nereikia kelti. Tikslai reikalingi, kai žmogus pameta save.

Mes esam aukščiausioje pozicijoje matomoje Visatoje. Žmogus yra aukščiausia būtybė. Ir kai jis mato, kad jis yra aukščiausioje pozicijoje, jam nereikia aukštesnių tikslų kelti, kaip tik nuo materijos judėti vidun į sielą, kad siela pabustų. Ir kartu su sveikumu, su džiaugsmu, su laime ir su meile keliauti vidun.

Kai pradedi medituoti, tai toks klausimas, kaip sveikata, beveik nekyla. Žinoma, daliai žmonių pradžioj yra problemų, ir jie metus, dvejus, septynerius, gal kai kada ir daugiau metų vis tiktai rūpinasi ir žiūri į sveikatą. Aš galėčiau sakyti, kad man,  aš galbūt ne per vėlai atėjau, tai tiesiog pradėjau justis, kad vis geriau jaučiuosi kūne ir sveikatos problema faktiškai atkrito. Toliau klausimas buvo – džiaugsmo, laimės, meilės, palaimos dalykų. Jeigu mes esam truputį ligotesni dėl kažkokių priežasčių, tuomet meditacijoje galima sveikatai skirti dėmesio. Todėl, kad dėmesys natūraliai krypsta į kūną.

Štai visai neseniai, vienai meditatorei, kuri iš tikrųjų pradėjo medituoti irgi Kaune, neseniai persodino inkstą. Inkstas buvo persodintas pirmą kartą ta prasme, kad kraujo grupės, jos ir donoro, neatitiko. Jos buvo skirtingos ir todėl inksto prigijimo ir funkcionavimo sąlygos buvo šiek tiek sunkesnės. Bet kaip nekeista, kai mes peržiūrėjome po operacijos, vis tik viskas susiderino... Iš tikrųjų buvo darytos trys operacijos. Gydytojai truputį klydo. Viena vertus, jie davė vaistus, kad kraujas nekrešėtų, o paskui stebėjosi, kodėl operacijoje kraujas nekreši. Paskui jie suprato, kad čia yra jų klaida. Tokių keletą klaidelių padarė. Bet nepaisant to, viskas baigėsi laimingai. Ta mergina, Ivancė Ingrida, jaučiasi po operacijos labai gerai.

Meditatorė Ingrida ir jos mama džiaugiasi artumu ir gyvenimu. Per daugiau nei pusmetį panaši operacija Lietuvoje vis dar nepakartota

Ir meditacija padėjo nepaprastai gerai įeiti į operacijos laikotarpį ir išeiti. O tai reiškia, netgi, kad nieko nedarant – tik medituojant, operacijos laikas buvo paskirtas pačiu geriausiu būdu. Ir net, kai gydytojai norėjo jį pakeisti – nesigavo. O tas „geriausias laikas“ savotiškai skamba, ateina iš vidaus. Pernai rudenį aš vedžiau Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje „Likimo keitimo“ grupes ir ji ruošėsi jose dalyvauti. Keitimo iš vidaus. Žinoma, kai operaciją daro, transplantuoja inkstą, tai irgi keičia likimą. Bet jeigu tas keitimasis iš išorės sutampa su keitimusi iš vidaus, tuomet viskas baigiasi pačiu geriausiu būdu. 

Tai šiuo atveju jie susiderino ir gavosi taip, kad jai pirmą operaciją darė ir paguldė tuo metu, kai vedžiau pirmą grupę Kaune, po to Klaipėdoje, ir Vilniuj. Ir antrą, ir trečią operaciją darė tuo metu, kai vedžiau kursus Klaipėdoje ir Vilniuje. Ir iš tikrųjų jai viduje reikėjo dar užeiti už kai kurių normų, už kai kurių norų, kurių žmogus laikosi, kurių siūlo laikytis visuomenė, tėvai, kolegos. Tai operacijos metu iš tikrųjų ji turėjo nueiti vidun giliau. Į tą vietą, kurioje ji yra laisva, ir gali laisvai, naujai susijungti su kūnu. Tą galima daryti ir ne operacijos metu – meditacijos metu, bet ne visuomet ir ne visi gali į ten tinkamai prieiti iš vidaus.

Meditacijoje tiesiog atsitraukiame nuo kūno ir kiekvieną kartą po meditacijos susitinkame naujai su kūnu. Taip, kaip su mylimuoju.  Jūs galite atsitraukti ir susitikti naujai. Kiekvieną kartą, kai mes atsitraukiame nuo kūno ir po to su juo susijungiame, galime leisti dar apsčiau tekėti dvasinei energijai, kuri teka kaip nuo kalnų vanduo – nuo nieko nepriklauso, į nieką nesiderina. Meditacija, tikra meditacija, yra judėjimas tik savo vidun. I nieką kitą nereikia derintis – nei į Krišną, nei į Jėzų, nei į mane, nei į Ošo, nei į Krišnamurti, nei į Gurdžijevą – į nieką, tik į savo vidų. Kaip kiekviena upė leidžiasi nuo kalnų savo trasa, taip ir kiekvienas meditatorius juda vidun ir išorėn savo keliu, savo unikaliu būdu, kuris yra sukurtas per milijonus gyvenimų ir milijonus metų.

Kundalini energija ir giliu atsipalaidavimu džiaugiasi tik meditatoriai. O galėtų džiaugtis visi. Tuomet nereikėtų evakuotis į užsienius.

Žmoguje teka trys bazinės energijos rūšys. Pati giliausia yra kundalini energija. Bet Lietuvoje, net ir pasaulyje rasit labai nedaug žmonių, kurie junta tą energiją. Ta energija yra visiškai laisva ir tik tuomet, kai žmogus yra labai atsipalaidavęs ir gali viską paleisti, tuomet ta energija kyla. Ir ji teka labai aktyviai. Reikia tik atsipalaiduoti, leisti jai tekėti, nusiderinti, palaikyti. Ir taip, kaip mobiliame telefone teka elektra, taip mumyse kundalini teka. Ji teka sušumnos kanalu, mūsų stuburo viduj. Tai yra juntama. Tiesiog galima atsipalaiduoti ir ta energija pradeda virpinti kūną. Jeigu tiktai mes tai leidžiame. Ši energija budinama ir naudojama Ošo kundalini meditacijoje.

Arba ji neteka, jeigu mes nesame jautrūs. Kiek žmonių Lietuvoje junta kundalini energiją? Faktiškai tikintis žmogus negali justi tos energijos. Todėl, kad jis įsikabina į ką nors, į kokį nors šventąjį arba ganytoją ir save pameta. Jeigu ką nors represuojame, jeigu ką nors apmeluojame, jeigu ką nors vogsime, tos energijos nejusime. Jeigu eisim su įsakymais, tos energijos nejusim. Jeigu eisim, žiūrėsim, kur yra mūsų natūrali prigimtis, iš kur energija teka, kokiu mes keliu einame, tai vidus atsiveria.

Ir tai gali kiekvienas pajusti, patirti atėjęs medituoti. Žinoma, šiuo atveju reikia, kad kai kada trumpesnį, kai kada ilgesnį laiką derintis. Gerai, jei yra į ką derintis. Taip, kaip mokantis muzikos, mokantis šokio, mokantis virti ir mokantis daugelį kitų dalykų – reikia, kad būtų, į ką derintis. Net jeigu meditacijos meistras rodo į Mėnulį, tai reikia žiūrėti ne į pirštą, ne į meditacijos meistrą, o į Mėnulį. Net jeigu žmonės žiūri, sakysim, į mano kūną, reikėtų derintis ne į mano kūną, ne į mano išvaizdą, bet į tą energiją, kuri teka. Ir atrasti savyje panašią energiją. Bet tuo metu teks keisti gyvenimą – iš nelaimingo į laimingesnį, iš nelabai sveiko į sveikesnį, iš nelabai džiugaus į džiugesnį.

Faktiškai, mes meditatoriai Lietuvoje, turėjome praeiti tokį gana įnirtingo puolimo etapą, bet dabar meditacija randa savo vietą. Todėl, kad tai, kas tikra, yra labai sunku užgožti, užmušti. Meditatorius yra nepaprastoje darnoje su gamta, su lietum, su medžiais, su žole, su žeme, su siela, su vidum. Jis yra skirtingose vietose išsiplėtęs ir tai duoda jam tas kokybes – aš turiu omenyje – ir malonumą, ir džiugumą, ir sveikumą.

Sakysim, jeigu žmogus per daug protauja  ir negali atsitraukti nuo proto, tai pirmiausiai jis įsitempia ir kūnas nebus laidus, jis pradės terštis. Tuo metu, matyt, įvairios žolelės, specifinis maistas, badavimas gali šiek tiek padėti. Bet jeigu žmogus moka atsitraukti ir tiesiog pasirenka būti savimi, tai, galima sakyti, bus paskutinis pasirinkimas. Būti laimingam, būti kūrybiškam, būti tuo, kuris dalijasi savo atradimais, – tai būtų paskutinis pasirinkimas. Todėl, kad, pavyzdžiui, valgyti skanų maistą, kuris man patinka, pasirinkimas nereikalingas. Jeigu aš esu alkanas, kramtymas valgant nėra darbas. Nereikia rinktis kramtyti – tai tiesiog malonu.

Meditatoriai ne mėsėdžiai. Jie nevalgo savo evoliucijos proprotėvių. Jie valgo tik tai, kas iš ištiestos rankos nebėga.

Sakysim, medituotojas nevalgo mėsos. Net dėl kelių priežasčių. Viena priežastis yra ta, ką aš jaučiu: suvalgius mėsos – iš karto teršiasi kūnas. Tai yra, aš taip aiškiai juntu, kad negaliu kažkaip tą įžvalgą atmesti. Tai yra viena iš priežasčių – iš karto juntu, kad užsiteršia kūnas, yra nemalonu. Kita vertus, valgant mėsą daug sunkiau būti labai jautriu. Todėl, kad mėsa užteršia kūną ir jis yra ne toks jautrus, negu nevalgant mėsos. Trečias dalykas, meditatorius mato, kaip mūsų kūnas evoliucionavo. Galima sakyti, kad žinduoliai yra mūsų protėviai, mūsų šaknys. Valgyti savo protėvius nėra humaniška. Todėl aš sakau, kad jeigu jaučiu, jeigu aš esu jautrus, tai valgyti mėsą... Ypač jeigu aš matau, kaip pjauna kiaulę, vištą... Po to tie nuodai – organizmas ginasi – papuola į mano organizmą... Aš juntu tą visą grandinę ir tai ne tik teršia fizinį kūną, bet teršia ir astralinį, mentalinį kūną, ir tas yra juntama ir tai juntant mėsos valgymas natūraliai atkrinta.

Privalumų yra dar daugiau. Aš ne taip seniai vėl ėjau tikrintis kraują. Mano kraujo hemoglobino lygis yra 160. O kai gydytojai pamato vegetarą, paprastai sako, kad jeigu žmogus mėsos nevalgo, tai hemoglobinas ir kiti kraujo parametrai bus žemesni. Bet aš esu vienas iš tų, kurie savo gyvenimu tvirtina, kad taip nėra. Ir gydytoja sako: „Ai, dabar mes jau tais mitais nesekam, netikime. Mes dabar žinom, kad tiesiogiai mėsos valgymas su kraujo kokybe nėra susijęs. Jeigu žmogus junta, kad jam mėsa nereikalinga, tai jis gali nevalgyti ir visi jo parametrai yra geri.“ Aš tikrinausi visai neseniai.

Prieš keletą metų buvo truputį didesnis mano kraujo spaudimas, nes mus valdžia ir katalikai puolė. Kai kada reikia atlaikyti tokį puolimą. Pasitikrinus dabar – kraujo parametrai geresni, ir širdies vožtuvai geriau funkcionuoja. Ir gydytoja sako – tą gyvenimo stilių prašom tęsti toliau. Tai reiškia medituoti ir meditaciją taikyti gyvenime.

Ir dabar jūs klausydami pabandykit atsiverti taip, kad klausytumėtės ne protu, o kad galėtų energija judėti, tekėti per jus iš jūsų vidaus iki jūsų kūno, ir iš jūsų kūno energija tekėtų. Ir ta energija, kuri yra mūsų kūne, ji transformuojasi. Ji tokia negali patekti vidun, ji yra per daug grubi. Bet jeigu mes atsipalaiduojame ir mūsų dėmesys yra visaapimantis ir liečia visas mūsų ląsteles, visus mūsų organus... ta energija transformuojasi ir juda vidun. Ir tuomet prasideda darnos kūrimas. Darnos kūrimas, kuris atneša visus kitus dalykus, tarp jų ir sveikatą.

Meditacija atveria vidinę pusę, medicina atveria išorinę pusę. Bet šiuo metu, medicina yra neigiama. Tai reiškia, gydytojui reikia iš tikrųjų ne sveikų žmonių, o ligotų, reikia ligų. Jeigu jūs nesirgsite, kam ta medicina. Tai, matyt, dabar būtų laikas ir medicinai keistis – rūpintis sveikumu, o ne ligom, ne ligas gydyti, o kurti sveikatą.

Mes, meditatoriai, rūpinamės sveikumu ir beveik nesinaudojam medicina, todėl, kad sveikumas savaime ateina į mūsų kūną.

Kiekvienas individas turi pirmą, pagrindinę gebą. Viena, pirma pagrindinė geba yra susitraukti, ir antra – atsitraukti, atsipalaiduoti. Tai reiškia, prasideda pulsacija. Su ta pulsacija prasideda ir kvėpavimas. Per kvėpavimą, čia yra mūsų centras hara, porą pirštų žemiau bambos, – energija iš vidaus, dvasinė energija iš vidaus persiduoda į kūną, iš kūno energija persiduoda vidun. Ir jeigu mes galim intensyviai, giliai arba, pagaliau, giliai, labai ramiai kvėpuoti, prasideda transformacija, prasideda dalijimasis.

Vienas iš gerų dalijimosi būdų yra turgus. Jūs galit nueiti pažiūrėti... ir paprastai turguose būna labai gyva situacija: vienas duoda, kitas ima, žiūri, kuris daugiau duoda, kuris mažiau, kuris skaniau, kuris pigiau ir vyksta dalijimasis. Panašiai dalijimasis vyksta mūsų haroj, jeigu žmogus yra atsipalaidavęs, iš vidaus paleidęs įtampas. Ir sielą traukia susitraukti iki kūno, taip, kaip ir perkąsti riešutą. Taip, kaip išspausti citriną. Ir sielą traukia labai atsipalaiduoti, viską paleisti ir pagaliau pabūti visiškoje laisvėje, kurioj gimsta meilė. Taigi per meditaciją kvėpuojasi labai lengvai, giliai įkvėpiant ir iškvepiant. Ir kai mes kvėpuojam, sakysim, per paruošiamąją meditacijos fazę, tai labai energizuoja kūną, antra vertus, labai padeda išvalyti kūną.

Ką aš esu pastebėjęs – kadangi aš dirbau universitete su akim, o dabar dirbu su odontologine vadyba, – tai darbe iš tikrųjų yra labai daug įtampų. Ypač įsitempę žmonės, kurie turi problemų su dantim. Reikėtų mokėti atpalaiduoti veidą, mokėti atpalaiduoti dantis. Netgi kartais pavalgyti kažką kieto, kai kada pakalenti dantimis, kai kada grimasas padaryti, kai kada šakelę medžio pakramtyti, kai kada duoti kitam veidą pamasažuoti, kad atpalaiduoti dantis ir dantenas. Tuomet dantenos irgi nustoja sirgti, dantys geriau laikosi žandikauliuose. Ir šiaip dantys turi dirbti optimaliai, kad būtų nei per daug apkrauti, nei per daug neveiklūs, nes abiem atvejais pradeda gesti ir dantys, ir žandikauliai.

Mes darbe prirenkam daug įtampų. Jeigu aš tiesiog praeinu pro įsitempusį žmogų, tai dalis jo įtampų pereina į mane ir aš paskui tas įtampas turiu atpalaiduoti. Tai yra panašiai kaip ir, jeigu aš esu švarus, nusiprausęs ir dirbu darbą, aš truputį išsitepu. Tas išsitepimas yra ne tik fizinis, bet ir mentalinis. Tai yra, aš išsitepu, nes energija, jeigu aš esu atviras, – teka į mane ir iš manęs. Tai natūralu. O intensyvesnis ir gilesnis kvėpavimas, labai padeda išvalyti, energizuoti, užpildyti kūną ir valyti. Bet kūnas absoliučiai neišsivalys, jeigu aš iš vidaus neatpalaiduosiu proto ir kūno. Kūno atpalaidavimas yra per mažai. Tai yra tik pirmas laipsnis. Jeigu neatpalaiduosiu proto, kūnas neišsivalys ir jokios žolelės beveik nepadės.

Kūnas seka protą,
kaip vaikas - tėvus

Kūnas seka protą, vaiko protas seka tėvų protą, įpročius, jų įtampas. Įtampos susidaro per tėvų mėgdžiojimą, įsakymus, melą. Vaikas tiesiogiai supranta, kad, meluoti nereikia. Meditacijoj nereikia įsakinėti „nemeluoti“, nes tai suprantama per patirtį. Jeigu sumeluoji, iš karto atsiranda vidinė įtampa. Ir mes tą įtampą juntam, ji nemaloni, slegianti, norim ją atpalaiduoti.

Tarp dviejų mylimųjų netekės energija subtili, jeigu jie vienas kitam nors truputį sumeluos. Jeigu tarp dviejų artimų žmonių yra melo, tarp jų energija iš karto silpsta, ypač subtili energija nustoja tekėti. Ir tas yra juntama.

Todėl nereikia įsakinėti: „nemeluok“. Jeigu tėvai yra jautrūs ir niekad nemeluoja vaikams, teka nuostabi meilės energija į vaikus, vaikai ją junta ir jie nemeluos tėvams. Todėl, kad kai jie sumeluoja, iš karto junta – kažkas nustoja tekėti. Ir jie ateina ir sako: „Aš ten, mamyte arba tėveli, sumelavau“ ir atsiveria, ir vėl energija pradeda tekėti.

Kadangi tėvai Lietuvoj yra įpareigoti prižiūrėti vaikus ir bausti, tai vaikai paprastai būna atviresni seneliams. Tada, kadangi seneliai, močiutės beveik nebara vaikų, tai, jeigu vaikai negali atsiverti tėvams, nes tėvai baudžia, tuomet jie atsiveria seneliams. Jeigu ir seneliai nesupratingi, tada vaikai kuria bandas, gaujas, nes reikia kažkur atsiverti, reikia, kad tekėtų. Tuomet vaikai atsiskiria nuo tėvų, nuo mokytojų, nuo senelių, nes gali atsiverti tik tam tikroj erdvėj. Bet jeigu tėvai yra mylintys, ir tai yra nesvarbu, ar tėvai, ar įtėviai, svarbiausia, kad būtų mylintys, tai vaikai atsivers. Jeigu tėvai nemyli, tai mylintys įtėviai bus geriau. Bet tada įtėviai neturi kurti jokių lūkesčių dėl ateities, nes bet koks lūkestis yra mintis ir nutraukia meilės tekėjimą.

Meditatorius pažįsta tikrą meilę, besąlygišką meilę, besąlygišką laisvę. Ir tuomet teka pati nuostabiausia, pati labiausiai įkvepianti energija, kurios mums trūksta, kurios mes ieškom, kuri yra pamesta, jeigu tik mes pametam save, ir įlendam į kažkokias mintis.

Taigi, jokių įsakymų. Meditatoriai neturi nė vieno įsakymo. Todėl, kad nereikia. Visa Visata taip funkcionuoja ir meditatorius tą mato. Ir Visata evoliucionuoja, funkcionuoja, ir kūnas evoliucionuoja be jokių įsakymų. Juda viskas nuostabiausiu būdu. Tik mes, pametę save, kuriam įvairiausius planus, įsakymus ir tai sugadinam.

Meditacija yra būdas grįžti į natūralų savo kelią, prigimtį. Dabar... Yra įvairios blogybės, kurios atsitinka, kai žmogus pameta save. Ir kai pameta – meditacija yra būdas sugrįžti į save. Pametus save... Lietuvoj paplitęs alkoholizmas. Kai žmogus pameta save, kai jis turi daug įtampų ir nori atsipalaiduoti, jis geria. Jeigu pradedi medituoti ir būti savimi, alkoholis tiesiog atkrinta, jo nereikia. Man visiškai nesvarbu visokie mūsų vyriausybės ir bažnyčios įstatymai. Tai yra tokie vaikiški dalykai, kaip žaislų ar kaladėlių nešiojimasis vaikštant į šokius. Ir išleidžia tokius įsakymus...

Gyvūnai atsipalaiduoja ir be taurės. Jie nekelia vyno taurės, kaip politikai per rinkimus ar kunigai per mišias.

Jei esi natūralus, jei pradedi rasti save, alkoholis tiesiog natūraliai pradeda atkristi. Jauti, kad tai nereikalinga. Dar daugiau, dėl alkoholio mažėja vidinis tekėjimas, kadangi alkoholis suardo kūno proto darną. Alkoholis nekuria darnos viduj. Taip, jeigu, viduj yra betvarkė ir yra vidinės įtampos, tai, žinoma, išgėrus įtampos šiek tiek sumažėja. Tarp proto ir kūno sumažėja įtampa, tarp sielos ir proto taip pat sumažėja. Todėl, kad mes nustojam jausti protą ir kūną ir tuomet galim viduj atsipalaiduoti. Bet nuo to ilgai gerai nesijaučiam, po išgėrimo yra pagirios, darna neatsistato.

Aš esu tyręs, kad jeigu išgeri vyno arba alaus, tai ryte gerai pameditavus viskas atsistato, gali eiti toliau. Bet visai nėra būtina gerti, todėl, kad išgėrimui reikalinga priežastis. Jeigu esi atsipalaidavęs, gėrimas tiesiog pradeda atkritinėti. Bet meditatorius gali gerti. Gali išgerti alaus butelį, šampano taurę ir dvi taures, ir vyno gali išgerti, ir būti kompanijoj. Ir jis nenusigers beveik niekad. Jis gali visuomet likti sąmoningas ir jis nepratrūks. Ir meditatorius niekad nepradės muštis. 

Atkrinta įvairios muštynės, prievarta, nes, kai mes pradedam medituoti, viena vertus, mes nelaikom minčių, nelaikom jokių normų, giliai jaučiam kitą. Jeigu kitam smūgiuoji – jauti jo skausmą, tuomet jauti skausmą ir savyje. Meditatorius dėl savo atvirumo negali prievartauti kito. Todėl, kad jisai jaučia kitą, jaučia kito skausmą ir nuo to skausmo nėra kaip pabėgti. Tada gali sukurti tikėjimą, mintis įvairias ir atsiskirti, bet šitam arba kitam gyvenime teks jas atpalaiduoti, kitaip mes neatsipalaiduosim. Tai gilesni meditatoriai tą žino: kam man kurti sienas toj vietoj, kurias reikės vis tiek paleisti, nuversti ir kurios yra našta. Nuo to momento, kai statau sieną tarp savęs ir kito ir iš kito ko nors reikalauju, tai nuo to momento aš pradedu jausti įtampą ir sunkumą ir energijos mažėjimą. Tarp meditatorių visur teka energija. Jos kiekis ir kokybė yra moralės ir savijautos matas.

Raukšlės yra mūsų minčių atspindys kūne. Plastinės operacijos nekeičia proto ir negražina veido iš vidaus.

Meditatoriai paprastai nedaro plastinių operacijų, nes plastinė operacija pakeičia tiktai išorę. Meditatorius mato, kaip energija teka. Ir meditatorius niekad neis pas moterį, kuri yra graži, bet netaki. Todėl, kad energija netekės. Užtai daug žmonių – moterų, vyrų – daro operacijas ir nesijaučia gerai, todėl, kad vitališkumas dėl operacijos nepradeda tekėti. Kaip ir televizoriaus vaizdo kokybė beveik nepriklauso nuo televizoriaus grožio. Kartais gali būti gerai operacija, jeigu veidas tikrai yra kažkoks defektuotas ir ji atstato tam tikrą balansą. Dėl to žmogus gali jaustis geriau, dėl to gali pradėti tekėti vitalinė energija.

Bet, bendru atveju, tą reikia gerai pasižiūrėti iš vidaus, iš gilios įžvalgos ir tik tuomet operuotis, kai esi tikras, kad energija tekės. Kitaip, operaciją padarai – dar mažiau teka energija, ta vieta dar labiau subjaurėja. Ir susidaro užburtas ratas: darai operacijas ir nei gražesnis, nei kažkodėl kitos arba kiti labiau žiūri.

Bet jeigu žmogus yra gyvas, jo pati energija traukia. Ar jūs eisit prie gražios statulos ar prie vidutiniškos moters arba vyro? Visi ieškos gyvybės. Tai, jeigu yra moteris graži, bet neteka, tai ji netraukia. Kaip žemė traukia kūnus – gravitacija, taip ir vitalinė energija, analogiškai, traukia kitą, jeigu mes esam takūs. Todėl reikėtų jausti ir rūpintis tuo takumu.

Ir pasižiūrėjus į žmogaus veidą, jo laikyseną, jo rankas, galim matyti, ar jis yra laisvas, ar ne. Daug žmonių nėra takūs... Jūs galit pabandyti pakelti rankas. Vieni, sakysim, sunkiai pakelia rankas – va taip. Kiti gali laisvai. Tai per meditaciją yra ištiriama. Ir iš tikrųjų, jeigu pradedi medituoti, rankos savaime kyla. Pati energija kelia. Taip, kaip medis kelia viršūnę ir šakas, taip ir meditatorius junta, kad jam energija kyla. Žinoma, visa laiką nereikia laikyti rankų aukštyn, net jeigu ir kelia.

Žiūrint į žmogų iš karto matosi... Žiūri – ir matosi, su kuo energija teka iš karto, ir ar žmogus prote ar širdyje, ar jis yra takus. Kai du žmonės vienas kitam patinka, tai reiškia, kad tarp jų teka vitalinė energija, meilė teka. Meilė jau yra labai subtili, labai kokybiška vitalinė energija.

Taigi, jeigu mes esam darnoj, alkoholis atkrinta. Bet yra daug klystkelių... Žmonės naudoja įvairiausias dietas. Meditatorius junta kūną, junta apetitą ir jis nustato, randa optimumą, kad per daug valgant blogiau jautiesi. Per mažai valgant – irgi blogai. Visuomet randi kiekį ir ką valgyti, kad gerai jaustumeisi. Savaime meditatorius paprastai nebūna nutukęs, todėl, kad jis junta kūną, yra labai jautrus.

Iš tikrųjų, kai žmogus eina nuo proto į širdį... Jūs pažiūrėkit į mūsų vėliavą – apačioje raudona, viduryje žalia, o viršuje geltona. Joje sukeista tvarka, joje yra bardakas. Turėtų būti raudona, geltona ir žalia. Jeigu būtų normali Lietuva, jeigu būtų joje supratingi žmonės, tai žalia būtų viršuj. Taip, kaip yra čakros. Nes žalia yra aukštesnė už geltoną. O dabar čia, Lietuvoj, protas pastatytas virš širdies. Ir tai žiūrint sukuria chaosą. Jeigu žiūri į vėliavas, galima pasakyti iš karto, žiūrint ne tik į žmones, bet ir į vėliavas, galima pasakyti, ar ta šalis yra gyvesnė, ar ji yra dvasingesnė, ar joje yra kažkokios tiesos daugiau ar mažiau. Sakysim, Europos Sąjungos vėliava yra gana graži, gana išmintinga, todėl, kad mėlynam fone yra geltonos žvaigždės. Taip, kaip saulė mėlynam danguj. Mėlynas ir geltonas energetinis regėjimo kanalas žmogaus akyje yra žymiai gilesnis nei raudonas – žalias ir tai rodo tam tikrą gylį, tam tikrą gilesnį susijungimą.

Kai mes pradedam matyti protą, atkrinta rūkymas, atkrinta narkotikai. Narkotikai savaime, gali būti kažkiek gerai. Todėl, kad pavartojus narkotikų, žmogus patiria atskirumą nuo kūno ir atskirumą nuo proto. Tas patyrimas yra labai naudingas. Todėl, kad kai žmogus labai į juos įsikabina, jis labai sunkiai jaučiasi. Taip galime pamatyti sunkumo priežastis.

Daug žmonių jaučiasi sunkiai, nes yra labai įsikabinę į kūną, labai įsikabinę į protą.

Meditacijoje atsitraukiame nuo kūno ir minčių ir juos liudijame, kaip žemę ir debesis
Jeigu aš pradėčiau galvoti dabar kalbėdamas – aš iš karto pradėčiau jaustis blogai. Tai yra, aš šnekėdamas niekad negalvoju. Galima sakyti, kad galima matyti, kaip kalba. Iš proto ar iš širdies. Ir jeigu tiktai pradedi galvoti – iš karto jautiesi sunkiau, daug sunkiau.

Matyt, jautrumas, kai paleidi protą ir mintis, padidėja, nuo kokio tūkstančio iki kokio milijono kartų. Tai yra, meditatyvus žmogus gali nusiderint į žmogų, kuris yra Maskvoj, Niujorke, kosminiam laive ir tik nusiderinant padidinti jautrumą. Ir tas nusiderinimas yra įmanomas tuomet, kai mes nesam prote. Ir, ypač, kai mes nesam tikėjime. Todėl, kad tikėjimas, tai reiškia, kad nėra gebos atsitraukti. Kai mes galim galvoti, mes galim galvoti vienaip arba kitaip. Kai žmogus tiki, jis jau negali pakeisti tikėjimo. Todėl meditatyvus žmogus yra daug jautresnis ir dėl to daug nelaimių tiesiog jis išvengia. Išvengia todėl, kad jis mato nelaimę. Jeigu žiūrėti laike, tai pamatoma daug anksčiau. Panašiai kaip vairuotojas gali matyti kliūtį prieš kilometrą, prieš kelis kilometrus, taip meditatorius gali matyti daug anksčiau kliūtį.

Meditacijoje du tampa vienu, nes nelieka skiriančių minčių, nuostatų. Tai širdžių ir sielų šokis.

Jeigu meditatorius ieško poros, tai jis gali rasti porą dešimčiai, dvidešimčiai metų,  visam gyvenimui. Dauguma žmonių nemato, su kuo sueina. Jeigu žmonės vienas kitą atitinka tik fiziniam kūne, tai reiškia, jiems poroj bus kartu gerai vienerius metus. Jeigu jų ir vitaliniai kūnai atitinka – reiškia, dvejus metus bus gerai. Jeigu astraliniai – trejus metus. Bet, kad ir mentaliniai kūnai atitiktų, kad jie galėtų gyventi galbūt visą gyvenimą, tai jie turi matyti ir mentalinį kūną. Labai sunku nė karto nepabandžius iš karto rasti žmogų, su kuriuo mano ir jo mentaliniai kūnai atitinka. Man jaunam amžiuj nepavyko taip. Kiti gal, žinot, tobulesni, bet... Todėl natūralu, jeigu žmogus yra inteligentiškas, jeigu jo vidiniai kūnai auga, kad jam gali tekti keisti žmoną arba vyrą, jeigu vyras ar žmona kartu proporcingai neauga. Tai yra natūralu, panašiai, kaip ir persodinti augalą. Ne visuomet iš karto mes pataikom pasodinti augalą į tinkamą dirvą, ne visuomet jie susiderina.

Taigi meditacija sugrąžina mums tam tikrą balansą, darną. Ir tuo pat metu daug visokiausių neigiamų dalykų pradeda atkritinėti. Vienas iš sudėtingesnių dalykų vyksta, sakysim, pavasarį. Tai yra, kai prasideda gamtos, energijos budimas, gamta pradeda busti ir energija pradeda tekėti išorėn. Rudenį teka vidun – spalį, lapkritį. Kovą, balandį, gegužę energija teka išorėn ir dėl to padaugėja seksualinės energijos, padaugėja visokių prievartavimų. Ir vyrai, kadangi jie yra prote, jie neranda, nemato, kaip reikėtų seksualinę energiją transformuoti.

Savaime, jeigu žmogus yra darnus ir teka kundalini energija, tai kanalas vidun, aukštyn yra atviras. Bet, kadangi dauguma žmonių yra, sakysim, krikštijami – tai jie susitraukia, išsiderina. Jiems yra duodamas tam tikras modelis, siauras ir jis jau negali po to atsipalaiduoti. Todėl daugelyje žmonių tas vertikalus kanalas yra užblokuotas. Jūs galit ateiti ir paklausti. Jūs galit ateiti pažiūrėti į Meditacijos centrą, ką reiškia kundalini energija ir kaip jinai teka. Žinoma, geriausia, kai žmogus pats junta savyje, bet galima tai matyti ir kitame. Lygiai taip jūs galit praeiti per pasaulį ir pažiūrėti, kas realiai junta kundalini energiją.

Yra gerai, kad kundalini energija yra nesuplėšyta, neperskelta, neoponentiška, nėra pliuso–minuso, o yra vientisa. Ji gali kilti aukštyn, panašiai kaip šviesa, kaip fotonas. Ji nėra duali, kaip pliusas ir minusas, kaip elektronas ir protonas. Už tai ji lengviausiai gali kilti, bet taip nėra. Taip būtų, jeigu jums nesakytų ką daryti, nieko nedraustų nuo pat kūdikystės, o tiktai sakytų, kur ir ką dar geriau galima daryti. Kad jūs matytumėt, ko dar nežinot, ir tėvai to jus pamoko: taip gražiau, taip maloniau, taip džiugiau, čia kūrybiškiau, čia lengviau ir taip toliau. Mokyti turėtų tėvai.

Aš su vyriausia dukra naudojau šiek tiek smurto, kadangi buvau mažiau inteligentiškas. Bet su viduriniąja ir jauniausia buvo nulinis smurtas. Tai yra nebuvo jokio smurto. Aš sakyčiau, kad visi tėvai turėtų siekti nulinio smurto, absoliučiai jokio smurto vaikų atžvilgiu. Tuomet vaikai augs įmanomai laisvi, įmanomai inteligentiški. Jie nenaudos smurto kitų atžvilgiu, jie jaus labai kitus žmones, jie jais pasitikės. Jie jus, jiems bus lengva, lengviau surasti savo mylimuosius, mylimąsias. Jie perduos tą meilę savo vaikams ir Lietuva tuomet bus pažangesnė, tuomet ji kelsis, tuomet ji... Grįš į Lietuvą žmonės, nes čia bus daugiau ekstaziškumo, čia bus daugiau meilės. Ne bėgs iš Lietuvos, o čia liks.

Meditacinės įžvalgos tūkstančius kartų tikslesnės ir humaniškesnės nei proto ir vaizduotės  išvados ar tikėjimų įsakymai

Kita vertus, meditatorius labai jautriai junta energijas ir jis mato naujus sprendimus darbe... Pradžioj, kai mes nustojam galvoti ir pradedam medituoti, yra truputį sudėtingiau. Kaip pakeitus darbą į naują labiau patinkantį. Bet vėliau, kai mes pramokstam naudotis savo matymu, mūsų sprendimai yra labai jautrūs, labai tikslūs. Ir tuomet darbe sekasi daug geriau negu, kad naudojantis protu. Negu kad naudojantis įvairiais tais modeliais, kuriuos mums duoda.

Taigi, meditacija sudaro galimybę ir daug turtingiau gyventi; ne tik laimingiau. Bet tada mūsų gyvenimas turi keistis, mes turim būti pasiruošę šiek tiek keistis.

Ar jūs galit sau pasakyti šiuo metu, kad jūs norit laimingai ir turtingai gyventi? Galbūt ne toj pačioj vietoj ir galbūt ne su tais pačiais žmonėm? Dauguma žmonių, sakys: „Ne, jau...“. Daug žmonių sakys, kad geriau kitą gyvenimą arba kada nors vėliau. Žinoma, galima keistis ir vėliau. Bet, man atrodo, kad jeigu tai yra dalykas tikras, tai kuo anksčiau keistis, tuo geriau. O meditacija tikriau negu galvojimas, tikriau negu mintis, nes mintis yra siena, o meditacija yra vienovė. Mintyje nėra nieko tikro, ją galit pakeisti.

Kai man  buvo apie dvidešimt metų, aš galvojau: ką noriu, tą galvoju apie žmogų. Nori, gali sakyt: „Jis geras“, pagalvoji per kitą mintį – „Jis blogas“. Ir kai aš pamačiau... Mat ne visi tą pamato. Bet jeigu pamatai, kad galvoti gali, ką nori, tai yra labai daug. Jeigu sugalvosi pavogti, tai protas labai kūrybiškai padės išspręsti uždavinį. Jeigu nori apgauti kitą, arba daryti biznį, spausti kitą – protas taip pat padės. Žinoma, dėl to jis taps vis bukesnis ir bukesnis.

Jūs galit stebėti: jeigu jūs spaudžiat kitą, šiek tiek naudojat prievartą – psichologinę ar fizinę – jūsų protas palaipsniui bukės. Bukės – tai yra, palaipsniui bus bukesnis.

Kas yra alzhaimerizmas arba parkinsonizmas. Parkinsonizmas – pavyzdžiui yra, kai žmogaus rankos kratosi. Tai reiškia, kad žmogus yra užslopinęs energijas, o jos vis tiek prasiveržia, jos vis tiek teka. Mes nesugebam visiškai jų užslopinti, jos vis tiek teka. Jeigu mes galėtume atsipalaiduoti ir leisti energijai laisvai tekėti, rankos nustotų virpėti. Alzhaimerystė yra, kai mes padarom betvarkę prote. Mes užmirštam, ką kuo laikėm, sukuriam įvairiausius savo minčių labirintus. Senatvė gali būti vis lengvesnė ir vis malonesnė, jeigu mes medituojam. Todėl, kad savaime, norim ar nenorim, bet siela šiek tiek atsitraukia nuo kūno, nes ji jau atsigėrė to artumo, to susitraukimo.

Taip, meditacija yra metodas atsitraukti, rasti darną ir nuo to ligos pradeda nykti panašiai, kaip laikantis higienos. Dar daugiau, todėl, kad mes medituodami pradedam naudoti ir proto higieną.

Prieš keletą metų aš esu išleidęs knygą. Neturėjau, kur dingti, taip tekėjo. „Meditacija – sielos dalijimasis“. Jūs galite ją įsigyti „AUM“, ezoterikos centre, ir čia, paviljone. Kiti, tie kurie juntat, kad jums meditacija gali būti naudinga, kad jums reikalinga neigiamų emocijų, įvairių minčių transformacija į teigiamas ir darną, tai jūs galit dalyvauti kursuose. Gegužės šeštą dieną Ezoteriniam centre „AUM“ bus paskaita ir savaitgalinis meditacinis kursas.

Meditacijoje atsakymai išteka iš pačios sąmonės, tuštumos. Tai daug subtiliau nei mikro-, nano- ar net piko-pasaulis

Meditacija yra subtilus dalykas, kaip sodas. Pirmykščiai žmonės sodų neaugino. Meditacija neauga taip greitai, kad šiandien pasodinai, rytoj vaisius valgai. Paprastai meditacijos vaisiai ateina po kelerių metų, kai kada greičiau. Jeigu pasodinat uogas, tai šiemet valgot, jeigu medį – tai po kelerių metų. Panašiai yra su meditacija. Protą lengviau, greičiau transformuojam, kūną truputį lėčiau. Bet vaisiai ateina ir jie yra daug nuostabesni, negu kad iš paties gražiausio ir skaniausio sodo.

Ačiū, mielieji, kad jūs buvot su manim, klausėtės, neškitės savo meilę, dalinkitės. Iki malonių susitikimų.”  

 

 

 


Ojas info, 2011-07-17






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551   | tel. (8-5) 2153398    
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2019. All rights reserved. Copyright information



Naujienos