2000 Nr.12
Mečislovas Vrubliauskas
Meditacijos mokyklos vizija ir praktika | |
Gyvenimas yra daugiau
nei mato įprasta akis, nei paprastai jaučia žmogus. Gyvenimui reikalinga dvasia. Ne
tikėjimas, dogmos, o laisva, ieškanti ir kurianti dvasia. Iš tikrųjų giliau žiūrint
tai netgi ne dvasia, o dvasingumas, kuris yra neasmeniškas. Tiesa, Meilė, Sąmoningumas
nebūna asmeniški. Atvirkščiai, jie visuomet neasmeniški, universalūs. Fizika,
biologija, psichologija, religija, kiti tikri mokslai, kaip ir pati Tiesa negali būti
pasaulėžiūriniai: judaistiški, krikščioniški, induistiški ar islamiški.
Pasaulėžiūra tėra požiūris į Tiesą, o ne pati Tiesa. Tikras dvasingumas,
sąmoningumas, meilė, kaip ir Tiesa, Gėris, Grožis nėra kokio nors tikėjimo ar
religijos nuosavybė. Tai pati religijos esmė. Manyje gimus tokiam dvasingumui
rutuliojosi vizija, kaip jame toliau augti, juo dalintis. Tam netiko nei vienuolio ar
šventiko gyvenimas, kadangi jis atskirtas nuo kūno, nei pasauliečio gyvenimas, nes jis
atskirtas nuo dvasios.
| | | | |
|
|
|
|
| | | |
| | | Meditacijos mokyklos vizija ir praktika gimė
manyje prieš ketvertą metų iš tikro dvasingumo, dvasingumo,
sujungto su kūnu, paieškos ir atradimų. Jie nesukausto žmogaus, o jį išlaisvina. Jie
kaip dėsniai, energijos, pažinimo ir sąmonės dėsniai, kuriuos supratus gyvenimas
tampa palaimingesnis, kūrybiškesnis, turtingesnis. Panašios proto koncentracijos,
minties mokyklos Lietuvoje ir pasaulyje žinomos nuo seno. Tik masinėmis jos tapo visai
neseniai. Ši meditacijos ar išminties mokykla, kol kas vienintelė. Bet nėra jokių
egzistencinių kliūčių joms plėstis, daugintis. Atvirkščiai, yra daug priežasčių,
kad jų skaičius augtų. Norint išvengti nelaimių, ligų, kančios, ieškant būdų
būti konstruktyviais, mylinčiais, laimingais, išmintis ir meditacija būtini.
Štai keli tikros religijos ar
sąmonės mokslo, sąmonės mokslo apjungiančio gyvenimą ir mirtį, kūną ir dvasią
dėsniai: 1. Energijos bioenergijos, psichoenergijos, dvasinės energijos judėjimui
reikalingi du poliai. 2. Energija juda ratu. 3. Įsisąmoninanti save (aukščiausia)
sąmonė juda ratu. 4. Energijos pagal panašumą grupuojasi. 5. Energijos gali būti
transformuotos viena į kitą ir pan. Nors šių dėsnių supratimas ir taikymas nėra
sudėtingas, bet vis tik tam reikalingos studijos ir praktika. Pagaliau gyvenimas,
gyvenimas ir mirtis, jų kaita visuomet yra daugiau nei gali apie juos pasakyti ar
išreikšti.
Salėje stovi kelios grupelės
žmonių. Kiekvienos iš jų centre - žmogus.
Jis iš lėto užsimerkia,
susicentruoja, atsipalaiduoja. Visi nuščiūva, nutyla. Po to žmogus pradeda svyruoti,
linguoti, ir
griūva. Tai sakrališkas momentas kritimas gali virsti pakilimu.
Griūvantį žmogų pagauna mylinčios sąmoningos rankos. Žmogus pakyla ir pratimas
kartojamas dar keletą kartų
. Čia vyksta Meditacijos mokyklos seminaras.
Žmonės atidūs, įmanomai sąmoningi. Ne protingi, o sąmoningi. Tai visai kas kita.
Protas kausto, sąmonė laisvina. Protas gimsta iš konkurencijos, koncentracijos,
sąmonė - iš meilės, meditacijos. Tuo nereikia tikėti. Tai reikia patirti. Net ir
tokioje sąmoningumo aplinkoje ne visi įžvelgia momento gylį. Tai natūralu. Mokinys ne
iš karto pagauna Meistro judesį, o dar sunkiau jo tylą. Jame yra begalinis gylis,
dvasia. Šis pratimas turi daug pusių.. Žvilgtelėkime į jį truputėli giliau.
Jis iš lėto užsimerkia,
susicentruoja,
Apie 80 procentų žmogaus energijos teka per akis. Išteka
ir nesugrįžta. Dėl to žmonės išsenka ir nesupranta kaip ir kodėl. Užsimerkus ši
energija lengviau apsigręžia vidun. Apsigręžusi ji gali tekėti vidun arba gali
pasisukti į emocijas, protą ar vaizduotę. Tuomet džiaugsmas, kūrybiškumas,
palaimingumas ir sąmoningumas mažai augs arba ir visai neaugs. Yra daug klaidingų
energijų tekėjimo krypčių. Tai reikia žinoti. Kitaip metų metais galite klaidžioti
klystkeliais niekur nenueidami, bereikalingai kentėdami. Deja, kol kas taip dažniausiai
ir atsitinka.
Tarp žmonių mes bijome būti
užsimerkę. Būti užsimerkus neįprasta, nemandagu, gal net pavojinga. Užsimerkus
pradžioje mažiau jaučiame aplinką. Bet tai padeda judėti vidun. Kokia nelaimė!
Žmonės nežino ką reiškia judėti vidun, dvasion, būti viduje. Jeigu jūs nejaučiate
kitų, nesate mylintis, jei esate nelaimingas, tai jūs esate išorėje, žmogiškos
būties paviršiuje - kūne, prote ar emocijose. Jūs su jais susitapatinote. Jūsų
energijos teka paviršiuje, nesugrįžta vidun ir negaivina jūsų širdies, sielos.
Nevyksta energijų dalijimasis tarp kūno ir dvasios. Gyvybės ratas gali būti labai
mažas ar net nutrūkęs. Energijai apsigręžus vidun, apsigręžus vidun sąmonei ir
dėmesiui žmogus gali įeiti ir likti dieviškume.
susicentruoja,
atsipalaiduoja.
Susicentravimas tai - individualios pabudusios sielos,
individualios sąmonės buvimas pačioje sąmonėje, gal būt net aukščiausioje,
Kosminėje sąmonėje. Tai meditacija, grįžimas namo, grįžimas į širdį, į meilę,
į natūralią ir harmoningą būtį savyje, su kitais ir egzistencija. Tuomet jokia
įtampa, joks noras ar planas, jokia emocija ar mintis neskiria mūsų nuo visumos, nuo
dieviškumo, nuo universalaus sąmoningumo. Susicentruoti - tai reiškia išskleisti
dvasios sparnus ir būti natūralioje atsitapatinusioje nuo kūno, emocijų ir proto
sąmonės būsenoje. Jei nors kartą panaši būsena atsitiko, tai žmogaus gyvenimas
nebuvo tuščias. Ši sielos patirtis, ši akimirka pereis per mirtį, lydės ir primins
apie šią asmens potenciją net ir ateities gimimuose. Nuo šio momento asmuo patyrė,
pažino save, savo nemirtingumą. Koncentracija yra priešingas dalykas centravimuisi.
Koncentruojantis judame į paviršių, į protą, kūną, centruojantis į mūsų
būties centrą, į širdį, sąmonę, sielą.
Naudinga, jei meditacinį seminarą
veda meditacijos ir meditacinės praktikos meistras, kuris gali padėti žmogui
susicentruoti. Gali padėti nieko nedarant. Tiesiog esant. Padėti savo vidine šviesa,
vidiniu matymu. Per meistrą teka dieviška srovė. Tai jaučia žmogus, jaučia meistras
ir aplinkiniai. Jaučia, nes tuo metu teka subtili dvasinė energija. Rytuose tai vadina
šaktipat dvasinės energijos transmisija. Meditatoriai tai apibūdina kaip lengvumą,
gerumą, šiltumą, atvirumą, meilę, ramybę ir pan. Stovint vertikaliai, susicentravus
kitaip veikia net vestibiuliarinis aparatas. Iš jo į kūną pradeda sklisti nauji
signalai. Nuo šių signalų atsipalaiduoja, nurimsta kūnas, kvėpavimas, protas. Gilus
atsipalaidavimas ateina iš vidaus, iš mūsų būties centro, iš sielos tylos. Tai
būtina sąlyga subtiliai, dvasinei energijai tekėti. Tuo metu kūnas ir siela yra tam
tikroje vienovėje, sąlytyje. Iš šios vienovės ateina naujas virpesys, nauja banga,
nauja dvasios banga. Iki šiol ji negalėjo praeiti, pratekėti, nes žmogus buvo
įsitempęs, uždaras, užblokuotas. Jam buvo reikalingas mediumas, dvasios mediumas,
gyvas kanalas link dvasios. Ši laikina priemonė žmogui gali būti labai naudinga, lyg
ištroškusiam dykumos pakeleiviui gurkšnis vandens. Tai atgaivina, įkvepia. Po to vėl
galima eiti, ieškoti.
Visi nuščiūva, nutyla.
Po to žmogus pradeda svyruoti, linguoti, ...
Šį atbėgusį virpesį gali
pajausti visi. Šiuo momentu reikalinga tyla, ypatingas sąmoningumas, dėmesys. Tik
tuomet atsiranda galimybė išlikti sąmonėje, suprasti, kas ir kaip vyksta, dalyvauti
misterijoje. Šios tylos nepaliečia pasaulis. Ji tyra. Iš šios tylos ateinantis
svyravimas, lingavimas yra tyro sielos virpesio išraiška išorėje, pasaulyje. Šių
judesių priežastis ne kūne, pasaulyje, o sieloje, dvasioje. Reikėtų mokytis gyventi
iš vidaus, iš dvasios. Tai patyrę žmonės pradeda gyventi naujai. Jų gyvenimas tampa
autentiškas, dvasingas. Jų veiksmas neateina iš knygų, draugų, tėvų ar
kolektyvinės pasąmonės. Jų veiksmas sąmoningas - nesuterštas, nekaltas. Nuo pirmo
įsisąmoninto vidinio virpesio, žmogus nuolat jo ieškos, džiaugsis jo šokiu, daina,
jo poezija pasaulyje.
ir
griūva.
Žmogus griūva gyvenime daug kartų. Tai jau prasideda kūdikystėje. Kūdikis dar
nežino kas yra kritimas, skausmas, pavojus, baimė. Jo siela per tyrą sąmonę žiūri
į pasaulį ir jį džiaugsmingai geria, tyrinėja. Ne kartą vaikas griūdamas
užsigauna, po to patiria skausmą gal net kančią. Blogiau, jei vaiką pargriauna
didesni, stipresni vaikai. Jį kartais sumuša net tėvai, globotiniai. Mažas žmogus
vėl ir vėl griūva. Niekas jo nemoko griūti. Griūti tiesiog neleidžia, uždraudžia.
Kaip galima uždrausti griūti? Tai tiesiog atsitinka. Imtynininkus moko griūti. Bet
griūna ne tik imtynininkai. Griūna ir vaikai. Ypač vaikai. Jūs galite uždrausti
skristi, o ne kristi. Dievai baudžia prometėjus. Žmonės baudžia jėzus ir sokratus.
Bet ikarai atsiranda vėl ir vėl. Pažiūrėkite, kiek daug valstybių ir tikėjimų
kodeksuose ir tiesiog gyvenime draudimų ir įsakymų. Dėl to žmogaus pasitikėjimas
savimi ir kitais nuolat mažėja. Atsipalaidavimą ir atvirumą pakeičia įtampos ir
užsidarymas. Tai atsispindi tam tikrose jo kūno vietose: raumenyse, diafragmose,
smegenyse. Taip atsiranda blokai - energijos tekėjimo ir medžiagų apykaitos sutrikimai.
Šią energiją Indijoje vadina prana, Kinijoje tiesiog či. Priklausomai nuo to, kokiame
kūne ši energija pasireiškia, ją vadina bioenergija, psichoenergija, dvasine energija.
Negyvuose kūnuose tai kinetinė, potencinė, elektros energija ir pan. Organizme blokų
vietose formuojasi negalia, liga. Iš čia skausmas, kančia. Tai kas vyksta fiziniame
kūne ataidi iki sielos ir atvirkščiai. Todėl, galimas dalykas, tai bus ne tik fizinė,
bet ir psichinė ar net dvasinė negalia. Centruotas griuvimas padeda įsisąmoninti
energetinius blokus, juos išrišti, atpalaiduoti. Net griuvimas, jei jis ateina iš
vidaus gali būti palaimingas.
Tai sakrališkas momentas
kritimas gali virsti pakilimu. Griūvantį žmogų pagauna mylinčios sąmoningos
rankos.
Tai gali tapti pakilimo, dvasinio atbudimo pradžia. Jei žmogus
griūdamas neužsigaus, jei jį palies mylinčios ir sąmoningos rankos, jis gali
patikėti savimi, patikėti kitais, egzistencija. Jis vėl atsivers ir pradės vidiniai
augti, augti dvasia. Jeigu žmogus nepražiopsos sąmoningų mylinčių rankų palietimo,
jo siela gali prisikelti naujam gyvenimui, dvasingumui. Net tokiame paprastame
meditacinės praktikos pratime galima patirti, kad tuomet, kai žmogaus dėmesys apima ir
rankas, kai jo sąmonė užpildo ranką iš vidaus, ranka pradeda šviesti ypatinga
šviesa, dvasios šviesa. Tokia ranka gydo. Gydo ne tik ranką, bet ir sielą. Paliesta
siela, lyg sėkla žemėje, gali prasiveržti pro protą, lyg pro lukštą ir pradėti
dvasiškai augti, sąmoningai augti. Šis prasiveržimas, virsmas visuomet yra šventas,
sakrališkas. Potyrio įsiminimui, įsisąmoninimui tikslinga pratimą pakartoti keletą
kartų. Taip žmogus bunda. Jo energijos pasiekia vis aukštesnius centrus, lygmenis,
galiausiai sielą. Taip jo gyvybės ratas pagyja, atsistato, paauga.
Panašių meditacinių pratimų
mokykloje yra daug. Jų nesuskaičiuosi. Nesuskaičiuosi ir neaprašysi ir įvairiausių
meditacijų, kurios yra tiek naujos, šiuolaikiškos, tiek ir ateina iš tūkstantmetinės
metų glūdumos. Visos jos pritaikytos šiuolaikiniam ritmui, šiuolaikiniam žmogui. Jų
sujungimas į visumą, į gyvą kelią reikalauja ypatingo sąmoningumo ir meilės. Dabar,
kai pirmosios Meditacijos mokyklos laidos studentai ruošiasi su ja atsisveikinti, be
abejonės galima teigti, kad Meditacijos mokyklos viziją patvirtino praktika, pats
gyvenimas. Vizija pranoko bet kokius lūkesčius, bet kokias svajones. Iš tikrųjų joks
lūkestis, jokia svajonė nepasiekia vizijos, meditacijos. Ir tai įsisąmonina dauguma
mokyklos absolventų. Žvilgtelėkime ką jie patys sako apie mokyklą.
| | | | |
|
|
|
|
| | | |
| | |
Dalia, filologė
Man mokykla yra vieta, kur galima susitikti su savimi iš giliau, pažinti paslėptus
kompleksus, baimes, įtampas ir paleisti juos. Mokykla tai vieta, kur gaunu impulsą
kažką naujo daryti, augti. Aš dažnai bijau čia važiuoti, nes mano protas bijo
naujovių, laikosi senų šablonų, bet niekad nesu pasigailėjusi, kad aš čia.
Linas, inžinierius - programuotojas
Mokykla man yra labai geras būdas sujungti gyvenimą su meditacija ir ieškojimu. Ji
palaiko ir padrąsina pažiūrėti į savo problemas ir jas spręsti, o ne bėgti ar
bandyti jų išvengti. Ji padėjo pajusti kas tai yra meditacija ir kaip ją panaudoti
mano gyvenime.
Janina, docentė
Tai labai gerai! Tai vieta, kur išmoksti technikų, gali išsiaiškinti kas negerai
viduje, išmoksti pati susitvarkyti su savo problemomis, pamatai, kad nesi tokia, kokia
manai esanti. Nereikia jokių psichologų ar psichoanalitikų pagalbos. Pati gali sau
padėti."
Arūnas, architektas
Tai savęs pažinimo, religingumo ugdymo, mokymosi juos jungti su gyvenimu vieta. Tai
vieta, kur bunda emocijos, skaidrėja protas, skleidžiasi širdis
Per daug nesigilindami į daugiadimensinę ir daugiaplanę meditacijos
mokyklos programą, paminėsime, kad ji labai gerai suderinta su sielosomatine žmogaus
struktūra, įvairiausiais žmogaus ir egzistencijos ritmais bei sąveika tarp jo
energetinių centrų ir kūnų. Trumpą jos aprašymą galite rasti šio žurnalo
atitinkamame reklamos skyrelyje. Iš kitos pusės mokyklos programa yra atvira
keitimui, adaptacijai, tobulinimui. Panašiomis meditacinių studijų mokyklomis ir
institucijomis aš domėjausi žymiausiame pasaulyje meditacijų ir meditacinių praktikų
centre Ošo tarptautinėje komunoje (Indija, Puna). Kol kas tokios Meditacijos
mokyklos analogo pasaulyje nėra.
Meditacija ne tik nauja, bet ir
amžina! Būkite išorėje, būkite pasaulyje, nes tai žmogų praturtina. Bet būkite ir
viduje, nes tai žmogų laimina.
|