LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Liudijimas – meditacijos dvasia *

Me­di­ta­ci­ja yra nuo­ty­kis, di­džiau­sias nuoty­kis, ku­rį ga­li pa­tir­ti žmo­gaus pro­tas. Me­di­ta­ci­ja reiš­kia tie­siog bū­ti, nie­ko neda­ryti – ne­veik­ti, ne­gal­vo­ti, nepatirti emocijų. Jūs tie­siog esa­te, ir tai yra gry­nas ma­lo­nu­mas. Iš kur tas ma­lo­nu­mas at­ei­na, jei­gu jūs nie­ko ne­da­ro­te? Jis at­ei­na iš nie­kur ar­ba at­ei­na iš vi­sur. Jis ne­tu­ri prie­žas­ties, ka­dan­gi eg­zis­ten­ci­ja yra gi­mu­si iš džiaugs­mo.

Kai jūs vi­siš­kai nie­ko ne­da­rote – nei kū­nu, nei pro­tu jo­kia­me lyg­me­ny­je, – kai bet koks jū­sų ak­ty­vu­mas lio­vė­si ir jūs tie­siog esa­te, tie­siog bū­na­te, tai yra medita­cija. Jūs ne­ga­li­te jos pa­da­ry­ti, jūs ne­ga­li­te jos prak­ti­kuo­ti: jūs tu­ri­te tai tik su­pras­ti.

Ošo Dinaminės meditacijos "Stop" fazė – ypač tinkamas metas liudijimui atsitikti. ©  Foto iš Ojas MC archyvo

Kai jūs tu­ri­te nors kiek lai­ko tie­siog bū­ti, nu­trau­ki­te bet ką da­rę. Gal­vo­ti – tai taip pat da­ry­ti, koncentra­ci­­ja yra taip pat da­ry­mas ir kon­tem­plia­ci­ja yra da­ry­mas. Net­gi jei tik vie­ną aki­mir­ką nie­ko ne­da­ro­te ir esa­te sa­vo cen­tre vi­siš­kai at­si­pa­lai­da­vęs, tuo­met tai me­di­ta­ci­ja. Jei kar­tą įgi­jo­te įgū­dį, tuo­met to­s bū­se­nos ga­li­te lik­ti tiek, kiek no­ri­te; pa­ga­liau ta bū­se­na ga­li tęs­tis dvi­de­šimt ke­tu­rias va­lan­das per pa­rą.

Kar­tą su­pra­tę, kad jū­sų bū­tis ga­li lik­ti ne­su­trik­do­ma, iš lė­to pra­dė­si­te da­ry­ti da­ly­kus, iš­sau­go­da­mi sa­vo bū­ties są­mo­nin­gu­mą ne­su­trik­do­mą. Tai jau an­tra me­di­ta­ci­jos da­lis – pir­ma da­lis yra tie­siog bū­ti ir tik po to iš­lie­kant cen­truo­tam iš­mok­ti šiek tiek veik­ti: plau­ti grin­dis, iš­si­mau­dy­ti po du­šu. Po to ga­li­te da­ry­ti su­dė­tin­ges­nius da­ly­kus.

Pa­vyz­džiui, aš kal­bu jums, bet ma­no me­di­ta­ty­vu­mas ne­su­trik­do­mas. Aš to­liau kal­bu, bet pa­čia­me ma­no bū­ties cen­tre nė­ra nė ma­žiau­sios ban­ge­lės; ja­me tik ty­la, ab­so­liu­ti ty­la.

Me­di­ta­ci­ja nė­ra prieš veiks­mą. Jums ne­rei­kia pa­lik­ti gy­ve­ni­mo. Tai mo­ky­mas gy­ven­ti nau­ju bū­du, jūs tam­pa­te cik­lo­no cen­tru.

Jū­sų gy­ve­ni­mas tę­sia­si ir tę­sia­si in­ten­sy­viau – dau­giau džiaugs­mo, aiš­kiau, aiš­kes­nis ma­ty­mas, di­des­nis kū­ry­biš­ku­mas – ir vis tiek jūs esa­te nuo­ša­ly, tie­siog ste­bė­to­jas ant kal­vos, pa­pras­čiau­siai ste­bin­tis vis­ką, kas vyks­ta ap­link jus.

Jūs ne­sa­te da­ry­to­jas, jūs esa­te ste­bė­to­jas.

Vi­sa me­di­ta­ci­jos pa­slap­tis ta, kad jūs tam­pa­te ste­bė­to­ju. Ati­tin­ka­ma­me lyg­me­ny­je da­ry­mas tę­sia­si, tai ne pro­ble­ma: pjaus­to­mas mais­tas, ne­ša­mas iš šal­ti­nio van­duo. Jūs ga­li­te da­ry­ti ma­žus ir di­de­lius dar­bus, tik vie­na ne­lei­džia­ma – pra­ras­ti cen­tra­vi­mąsi.

Są­mo­nin­gu­mas, ste­bė­ji­mas tu­ri lik­ti ab­so­liu­čiai ne­už­tem­dy­tas, ne­su­trik­dy­tas.

<...>

Abi masažo dalyvės stebi savo fizinį kūną, emocijas, mintis, po to centruojasi – mokosi praleisti iš kūno vitališkumą, iš vidaus - dvasią. © Foto iš Ojas MC archyvo

 Pir­mas žings­nis į są­mo­nin­gumą yra mo­ky­ma­sis ste­bė­ti sa­vo kū­ną. Iš lė­to, iš lė­to pra­de­da­me įsi­są­mo­nin­ti sa­vo ges­tus, kiek­vie­ną ju­de­sį. Kai tik tam­pa­te są­mo­nin­gas, pra­si­de­da ste­buk­las: dau­ge­lis da­ly­kų, ku­riuos nau­do­jo­te iki tol, pa­pras­čiau­siai dings­ta, jū­sų kū­nas la­biau at­si­pa­lai­duo­ja, jis la­biau su­si­de­ri­na. Gi­li tai­ka pra­de­da sklis­ti net jū­sų kū­ne, sub­ti­li mu­zi­ka pra­de­da vir­pė­ti jū­sų kū­ne.

Po to pra­de­da­ma įsi­są­mo­nin­ti sa­vo min­tis; tas pats tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta min­čių at­žvil­giu. Jos yra sub­ti­les­nės ne­gu kū­nas ir, sa­vai­me su­pran­ta­ma, pa­vo­jin­ges­nės. Kai jūs įsisąmoninsite sa­vo min­tis, ste­bė­si­tės tuo, kas vyks­ta ju­my­se. Jei už­ra­šy­si­te vis­ką, kas vyks­ta ju­my­se kiek­vie­nu mo­men­tu, jūs la­bai nu­steb­si­te. Ne­pa­ti­kė­si­te, kad tai yra jū­sų vi­du­je.

Po de­šim­ties mi­nu­čių tai per­skai­tę, pa­ma­ty­si­te, kad jū­sų vi­du­je pa­mi­šęs pro­tas! Dėl to, kad to ne­įsi­są­mo­ni­na­te, šis pa­mi­ši­mas tę­sia­si ju­my­se kaip po­že­mi­nė tėk­mė. Ji vei­kia vis­ką, ką da­ro­te, ir vis­ką, ko ne­da­ro­te; ji vei­kia vis­ką. Vi­so to su­ma yra jū­sų gy­ve­ni­mas! Šis pa­mi­šė­lis tu­ri bū­ti pa­keis­tas. Są­mo­nin­gu­mo ste­buk­las yra tai, kad nie­ko ne­rei­kia da­ry­ti, iš­sky­rus tai, kad rei­kia bū­ti są­mo­nin­gam.

Pats ste­bė­ji­mo reiš­ki­nys tai pa­kei­čia. Iš lė­to, iš lė­to pa­mi­šė­lis dings­ta, pa­laips­niui, pa­laips­niui min­tys su­si­kra­to į tam tik­rą mo­de­lį; cha­o­sas dings­ta, o jos tam­pa kaž­kuo kos­miš­ku. Po to įsi­vy­rau­ja gi­les­nė ty­la. Kai kū­nas ir pro­tas nu­rims, pa­ma­ty­si­te, kad jie tar­pu­sa­vy­je su­si­de­ri­na, kad tarp jų yra til­tas. Da­bar jie ne­bė­ga skir­tin­go­mis kryp­ti­mis, da­bar jie ne­jo­ja ant skir­tin­gų žir­gų. Tuo­met pir­mą kar­tą iš­girs­ta­te akor­dą ir jis ne­pa­pras­tai reikš­min­gas žen­giant tre­čią žings­nį – įsi­są­mo­ni­nant sa­vo jaus­mus, emo­ci­jas, nuo­tai­kas...

 

 

 

* - Meditacijos centro Ojas išverstą ir išleistą Ošo knygą "MEDITACIJA – PIRMOJI IR GALUTINĖ LAISVĖ. Senovės ir šiuolaikinių meditacijų praktinis vadovas." galima rasti.  

 






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551   | tel. (8-5) 2153398    
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos