LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Laisvės orientyrai *

Trys es­mės

Medi­ta­ci­jo­je  vi­suo­met yra ke­le­tas es­mi­nių da­ly­kų, to­kių es­mi­nių, kad jie tu­ri bū­ti kiek­vie­na­me me­to­de. Pir­ma, yra bū­ti­na re­lak­suo­ta bū­se­na: su pro­tu ne­ko­vo­ti, jo ne­kon­tro­liuo­ti ir ne­si­kon­cen­truo­ti. An­tra, vi­sai ne­si­ki­šant su re­lak­suo­tu są­mo­nin­gu­mu ste­bė­ti, kas be­vyk­tų, – tie­siog ty­liai, ne­tei­siant ir ne­ver­ti­nant ste­bė­ti pro­tą.

Štai šie trys da­ly­kai: re­lak­sa­ci­ja, stebėji­mas ir ne­tei­si­mas, ir iš lė­to, iš lė­to di­din­ga ty­la nu­si­leis ant jū­sų. Vi­si ju­de­siai vi­du­je liau­sis. Jūs esa­te, bet nė­ra po­jū­čio "aš esu" – tie­siog gry­na erd­vė. Yra šim­tas dvy­li­ka me­di­ta­ci­jos me­to­dų, apie vi­sus šiuos me­to­dus aš esu kal­bė­jęs. Jie ski­ria­si sa­vo struk­tū­ra, bet fun­da­men­ta­lūs da­ly­kai lie­ka tie pa­tys: re­lak­sa­ci­jos, ste­bė­ji­mo ir ne­tei­si­mo nuo­sta­tos.

  

Bū­ki­te žais­min­gi

Mi­li­jo­nai žmo­nių ne­at­ran­da me­di­ta­ci­jos, nes me­di­ta­ci­ją pri­ima iš­kreip­tai. Ją pri­ima la­bai rim­tai, niū­riai, kaip tu­rin­čią kaž­ką iš baž­ny­čios, ją pri­ima kaip tin­ka­mą tik tiems žmo­nėms, ku­rie mi­rę ar­ba be­veik mi­rę – tiems, ku­rie yra nu­si­mi­nę, rim­ti, iš­tį­su­siais vei­dais, ku­rie pra­ra­do šven­tiš­ku­mą, žais­mą, žais­min­gu­mą, iš­kil­min­gu­mą...

Štai me­di­ta­ci­jos sa­vy­bės: re­a­liai medita­ty­vus as­muo yra žais­min­gas; jam gy­ve­ni­mas yra žais­mas, gy­ve­ni­mas yra ly­la, žai­di­mas. Jis be ga­lo džiau­gia­si juo. Jis nė­ra rim­tas. Jis at­si­pa­lai­da­vęs.

Bū­ki­te kan­trūs

Nesku­bė­ki­te. Taip daž­nai sku­bė­ji­mas bū­na vė­la­vi­mo prie­žas­tis! Kai jūs trokš­ta­te, lau­ki­te kan­triai – kuo di­des­nis lau­ki­mas, tuo grei­čiau tai at­ei­na.

Jūs pa­sė­jo­te sėk­lą, da­bar at­si­sės­ki­te paunks­nė­je ir ste­bė­ki­te, kas at­si­tin­ka. Sėk­la pra­trūks, žy­dės, bet jūs ne­ga­li­te pro­ce­so grei­tin­ti. Ar ne vis­kam rei­ka­lin­gas sa­vas lai­kas? Jūs tu­ri­te dirb­ti, bet re­zul­ta­tus pa­li­ki­te Die­vui. Nie­kas gy­ve­ni­me ne­pra­ei­na tuš­čiai, ypač tie žings­niai, ku­rie nu­kreip­ti į tie­są.

Kar­tais pa­si­ro­do ne­kan­tru­mas; ne­kan­tru­mas at­ei­na su troš­ki­mu, bet tai yra kliū­tis. Iš­lai­ky­ki­te troš­ki­mą, bet at­si­sa­ky­ki­te nekantru­mo.

Ne­pai­nio­ki­te ne­kan­tru­mo su troš­ki­mu. Troš­ki­me yra il­ge­sys, bet nė­ra ko­vos, nekan­tru­me yra ko­va, bet nė­ra il­ge­sio. Il­gė­ji­me­si lau­kia­ma, bet ne­rei­ka­lau­ja­ma, ne­kan­tru­me rei­ka­lau­ja­ma, bet ne­lau­kia­ma. Trokš­tant aša­ros yra ty­lios, ne­kan­tru­me yra ne­rims­tan­ti ko­va.

Tie­sa ne­ga­li bū­ti už­pul­ta, ji pa­sie­kia­ma ka­pi­tu­liuo­jant, ne­ko­vo­jant. Ji už­ka­riau­ja­ma to­ta­liai ka­pi­tu­liuo­jant.

Ne­lau­ki­te re­zul­ta­tų

Ego yra orien­tuo­tas į re­zul­tatą. Pro­tas vi­suo­met gei­džia re­zul­ta­to. Pro­tas nie­kuo­met ne­si­do­mi pa­čiu veiks­mu, jis vi­suo­met suinte­re­suo­tas re­zul­ta­tu. "Ką aš iš to lai­mė­siu?" Jei­gu pro­tas ga­lė­tų lai­mė­ti ką nors neveikda­mas, jis vi­suo­met pa­si­rinks ne­da­ry­ti.

Štai ko­dėl iš­si­la­vi­nę žmo­nės tam­pa la­bai ka­rin­gi, nes jie ga­li ras­ti ke­lius, kaip ne­da­ry­ti. Jei jūs už­dirb­si­te pi­ni­gų le­ga­liu bū­du, tai ga­li už­im­ti vi­są gy­ve­ni­mą. Bet jei ga­li­te už­dirb­ti pi­ni­gų kon­tra­ban­da, spe­ku­liuo­da­mi ar kaip ki­taip – tap­da­mi po­li­ti­niu ly­de­riu, ­mi­nist­ru pirmininku ar pre­zi­den­tu – tuo­met jums pri­ei­na­mi bū­dai ne­da­ry­ti. Iš­si­la­vi­nęs žmo­gus tam­pa gud­rus. Ne­tam­pa iš­min­tin­gas, jis pa­pras­čiau­siai tam­pa gud­rus. Jis tam­pa to­ks gud­rus, kad no­ri vis­ką gau­ti nie­ko ne­da­ry­da­mas.

Me­di­ta­ci­ja at­si­tin­ka tik tiems, ku­rie nė­ra orien­tuo­ti į re­zul­ta­tą. Me­di­ta­ci­ja yra ne­tiks­li­nė bū­se­na. 

  

Ver­tin­ki­te ne­są­mo­nin­gu­mą

Kai esa­te są­mo­nin­gi, džiau­ki­tės sąmoningu­mu, o kai esa­te ne­są­mo­nin­gi, džiau­ki­tės ne­są­mo­nin­gu­mu. Nie­ko čia nė­ra blo­go, ka­dan­gi ne­są­mo­nin­gu­mas yra pa­na­šus į po­il­sį. Ki­taip są­mo­nin­gu­mas taps įtam­pa. Jei esa­te bud­rūs dvi­de­šimt ke­tu­rias va­lan­das, tai kaip ma­no­te, kiek lai­ko jūs ga­lė­si­te iš­gy­ven­ti? Be mais­to žmo­gus ga­li iš­gy­ven­ti tris mė­ne­sius, be mie­go per tris sa­vai­tes jis taps pa­mi­šu­siu ar­ba ban­dys nu­si­žu­dy­ti. Die­ną jūs esa­te bud­rus, nak­tį jūs il­si­tės, ir šis po­il­sis pa­de­da jums vėl būti gaivesniam, budresniam. Ener­gi­ja pail­sė­jo, to­dėl ry­tą ji vėl gy­va.

Tas pats at­si­tiks ir me­di­ta­ci­jo­je: ke­le­tą mo­men­tų jūs esa­te vi­siš­kai są­mo­nin­gi, vir­šū­nė­je, o ki­tus ke­le­tą mo­men­tų jūs esa­te slė­ny­je, il­si­tės. Są­mo­nin­gu­mas dings, jūs už­si­mir­šo­te. Bet kas čia blo­go?

Tai pa­pras­ta. Per ne­są­mo­nin­gu­mą są­mo­nin­gu­mas vėl iš­augs, taps jau­nas, ir tai tę­sis. Jei ga­lė­si­te džiaug­tis jais abiem, tai jūs tap­si­te tre­čias, ir šis taš­kas tu­ri bū­ti su­pras­tas: jei ga­li­te džiaug­tis abiem, tai reiš­kia, kad jūs ne­sa­te nė vie­nas iš jų – nei są­mo­nin­gu­mas, nei ne­są­mo­nin­gu­mas – jūs esa­te tas, ku­ris džiau­gia­si abiem. Ju­my­se at­si­ran­da kaž­kas iš anapus.

Fak­tiš­kai tai tik­ra­sis liu­di­ji­mas. Jūs džiau­gia­tės lai­me, kas čia blo­go? Kai lai­mė pra­ėjo, jūs ta­po­te liūd­nas, argi liūd­esys yra blo­gai? Džiau­ki­tės tuo. Kar­tą su­ge­bė­ję džiaug­tis liūd­nu­mu, jūs nu­sto­ja­te susitapatin­ti su juo.

Aš jums sa­kau: jūs ga­li­te džiaug­tis liūd­nu­mu, jis tu­ri sa­vą ža­ve­sį. Lai­mė yra tru­pu­tį pa­vir­šu­ti­niš­ka; liū­de­sys yra la­bai gi­lus, jis pa­si­žy­mi gy­liu. Žmo­gus, ku­ris nie­kuo­met ne­bu­vo liūd­nas, bus pa­vir­šu­ti­niš­kas. Liū­de­sys yra pa­na­šus į tam­sią nak­tį, la­bai gi­lus. Tam­sa tu­ri ty­los, liūd­nu­mas taip pat. Lai­mė bur­bu­liuo­ja, jo­je yra gar­sas. Ji pa­na­ši į kal­nų upę, jo­je at­si­ran­da gar­sai. Bet kal­nuo­se upė niekuo­met ne­ga­li bū­ti gi­li, ji vi­suo­met sek­li. Kai upė ati­te­ka į ly­gu­mas, ji tam­pa gi­li, bet tuo pat me­tu gar­sai nu­ty­la. Ji te­ka lyg ne­te­kė­da­ma. Liūd­nu­mas tu­ri gy­lį.

Kam kur­ti pro­ble­mas? Kai esa­te laimin­gi, bū­ki­te lai­min­gi, džiau­ki­tės. Nesusitapatin­ki­­te su lai­me. Kai aš sa­kau, bū­ki­te lai­min­gi, aš tu­riu ome­ny­je, džiau­ki­tės tuo. Te­gul tai bū­na lyg kli­ma­tas, ku­ris ju­da ir kei­čia­si. Ry­tą pakei­čia vi­du­die­nis, vi­du­die­nį va­ka­ras, o po to at­ei­na nak­tis. Te­gul lai­mė bū­na ap­link jus kaip kli­ma­tas. Džiau­ki­tės juo, o kai at­eis liūd­nu­mas, džiau­ki­tės ir juo. Aš jus mo­kau džiaug­tis vis­kuo, kas at­ei­na. Sė­dė­ki­te ty­lo­je ir džiau­ki­tės liūd­nu­mu. Ne­ti­kė­tai liūd­nu­mas dings; jis taps ty­liu, tai­kiu mo­men­tu, sa­vai­me nuo­sta­biu. Nie­ko čia nė­ra blo­go.

Po to at­ei­na aukš­čiau­sia al­che­mi­ja, taš­kas, ku­ria­me jūs ne­ti­kė­tai su­pran­ta­te, kad esa­te nei lai­mė, nei liū­de­sys. Jūs esa­te ste­bė­to­jas: ste­bi­te vir­šū­nes ir slė­nius, bet ne­sa­te nė vie­nas iš jų.

Kar­tą pa­sie­kę šį taš­ką, jūs ga­li­te švęs­ti vis­ką. Jūs šven­čia­te gy­ve­ni­mą, jūs šven­čia­te mir­tį.

 

 

Atnaujinta 2013-09-02






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551   | tel. (8-5) 2153398    
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos