LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Kundalini – mieganti gyvatė

Dvasios ir meditacijos praktikų mokslas

Puslapis 1 iš 9

Aš nežinau, kodėl jūs čia atėjote. Tikriausiai jūs taip pat nežinote. Dauguma mūsų gyvena tokiu būdu, kad yra visiškai nesąmoningi, nesuvokia, kodėl mes gyvename, kur mes einame ir kodėl. Mes nepaklausiame savęs „kodėl?“. Kai mūsų gyvenimas praeina nekeliant šių bazinių klausimų, visiškai nenuostabu, kad jūs atėjote nežinodami savo atėjimo tikslo. Galbūt keletas iš jūsų tai žino, bet ši galimybė yra labai maža.

Mes gyvename, vaikštome, žiūrime, klausome tokioje mieguistumo būsenoje, tokioje gilioje nesąmoningumo būsenoje, kad pražiopsome tą, kuris yra. Mes neišgirstame to, kas yra sakoma, ir nesuartėjame su tuo, ir nepatiriame to kontakto su tuo, kas mus supa iš visų pusių – iš vidaus ir iš išorės. Todėl visiškai nekeista, jei jūs atėjote čia nesąmoningai, nesuprasdami.

Mes net nežinome, kodėl esame gyvi. Mes sąmoningai nesuprantame to, ką darome ir nesuprantame taip giliai, kad net nesąmoningai kvėpuojame.

Bet aš gerai žinau, kodėl esu čia. Ir tuo žinojimu aš noriu su jumis pasidalinti.

Žmogaus ieškojimai tęsiasi iš gyvenimo į gyvenimą ir kai po nesuskaičiuojamų gyvenimų pastangų jis gauna blyksnį to, ką mes vadiname palaima, taika ar tiesa, ar Dievu, mokša ar nirvana – jūs tai galite pavadinti kaip norite, net ir tada nėra tokio žodžio, kuris galėtų tai išreikšti. Žmogus tai randa tik po daugelio daugelio gyvenimų. Visi tie, kurie ieško ir galvoja, kad turės tikrą džiaugsmą po to, kai jie ras, labai klysta. Jie aptiks, kad po pasiekimo prasideda naujas darbas, naujas dalykas, kad tai dar ne poilsis.

Iki vakar jie stengėsi tai rasti; dabar jie visais būdais tuo dalijasi su kitais. Jei taip nebūtų, Buda nebūtų keliavęs per miestus, Mahaviras nebūtų beldęsis į mūsų duris ir Kristus nebūtų kvietęs mūsų. Po to, kai pasieki tai, kas yra aukščiausia, prasideda naujas darbas. Iš tikrųjų viskas, kas yra paprasta gyvenime, atneša didžiulį džiaugsmą ir palaimą, kai tai randi, bet dar džiaugsmingiau ir palaimingiau yra tada, kada tuo dalijiesi su kitais. Žmogus, kuris yra apipiltas palaima ar Dievu, tampa nepailstančiu dalindamasis tuo su kitais. Tai kaip žiedas, skleidžiantis savo žavesį žydėdamas arba kaip lyjantys debesys, arba kaip riaumojanti banga, kuri išsilieja į jūros krantą – visa panašu į tai, kai kas nors randama, kažkas iš anapus, tuomet radusio siela trokšta, kad tas žavesys pasklistų ir pasiektų kiekvieną.

Aš žinau, kodėl čia esu. Ir mūsų susitikimas gali būti prasmingas tuomet, jeigu jūs irgi esate dėl tos pačios priežasties, ir jei aš ir jūs susitiksime toje pačioje vietoje. Kitu atveju, kaip tai dažnai atsitinka, neįmanoma susitikti viduje netgi tuomet, kai mes susitinkame kelyje. Jei jūs nesate dėl tos pačios priežasties, dėl kurios čia esu aš, mes nesusitiksime, nepaisant to, kad mes esame arti vienas kito kūniškai.

Aš norėčiau, kad jūs matytumėte tai, ką aš matau. Tai yra taip arti ir taip nuostabu. Keista, kad jūs to nematote. Daug kartų aš įtariau, kad jūs specialiai užsimerkiate ir nesiklausote. Kitaip kaip gi jūs galite tai praleisti? Jėzus sakė kartą ir dar kartą, kad žmonės turi akis, bet nemato, jie turi ausis, bet negirdi. Ne tik aklas yra aklas ir kurčias yra kurčias, bet netgi tie yra akli ir kurti, kurie turi abi akis ir ausis. Štai kodėl jūs nematote, negirdite ir nejaučiate to, kas yra arti ir kas supa jus iš visų pusių. Kokia problema?

Neabejotinai jūsų matymui yra kažkokia kliūtis. Ji yra, nors ir nedidelė. Tai panašu į dulkių dėmę, kuri yra ant akių ir trukdo jums pamatyti visą kalną. Ir plonytis dulkių sluoksnis gali aptemdyti jūsų akis. Logiška būtų sakyti, kad tai turi būti didžiulis daiktas, kad uždengtų kalno vaizdą. Aritmetiškai turėtume sakyti, kad daiktas, trukdantis matyti kalną, turėtų būti didesnis negu pats kalnas. Bet realybėje dulkių dėmė yra labai maža ir tokios yra mūsų akys. Bet dėl to, kad dulkės uždengia akis, kalno nesimato ir jis tampa nematomu akims.

Panašu, kad ir vidinio matymo kliūtis yra ne kažkas didelio kaip kalnas, bet tik nedaug dulkių. Tai mums užtemdė realybę. Dėl šios mažos kliūties visa gyvenimo tiesa lieka paslėpta nuo mūsų.

Iš tikrųjų aš nekalbu apie fizines akis, kuriomis mes matome daiktus. Tai sukuria didelį nesusipratimą. Gerai atsiminkite, kad egzistencijoje tik ta tiesa yra prasminga mums, kurią mūsų sensityvumas leidžia pagauti, priimti ir tuo gyventi. Jei aš neturiu ausų, aš negaliu girdėti jūros riaumojimo, kuris yra toks garsus ir galingas. Netgi tuomet, jei vandenynas riaumoja nuo amžių, aš negaliu to girdėti. Tik dėl ausų defekto vandenyno riaumojimas nedžiugins manęs. Ir net jei saulė pasirodys prie mano durų, aš negalėsiu jos pamatyti, jei neturiu akių. Ir panašiai, jei neturiu rankų, aš negaliu kito paliesti, kad ir kaip norėčiau tai padaryti.

Tęsinys - puslapis 2

Puslapiai:1, 2, 3, 4, 5 , 6, 7, 8, 9


Ošo, Nargolas (Gudžaratas, Indija), 1970 metų gegužės 2 d.

Ištrauka iš Ošo "Stebuklo beieškant" 1 t.


© Osho International Foundation, 1984

© M. Vrubliauskas, 1995






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551   | tel. (8-5) 2153398    
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos