Kundalini – mieganti gyvatė

Puslapis 5 iš 9

Erdvė, kurioje gyvenimo energija yra saugoma kaip kunda – baseinas, yra arti sekso centro, todėl ši energija yra žinoma kaip kundalini, lyg tai būtų kunda ar vandens baseinas. Kita priežastis, dėl kurios ji vadinama kundalini, yra tai, kad ji atrodo lyg susisukusi spiralė ar mieganti gyvatė. Jei jūs matėte miegančią gyvatę, jūs žinote, kaip ji guli susisukusi su gaubtu viršuje. Bet jei jūs sutrikdysite miegančią gyvatę, ji pabus, išsivynios ir pakels galvą. Gyvenimo energija yra vadinama kundalini ir dėl to, kad jos gyvenimo jėgos baseinas ar gyvybės sėkla yra išdėstyta arti sekso centro ir nuo jo gyvybė sklinda visomis kryptimis.

Pravartu prisiminti, kad mažas malonumas, kuris atsiranda sekso metu, yra ne sekso malonumas; jis iš tikrųjų ateina iš virpesių, atsirandančių vitalinės energijos baseine, kartu su seksu. Mieganti gyvatė truputį juda seksualinio akto metu, ir mes manome, kad tai ir yra visas gyvenimo malonumas. Mes visiškai nežinome, kas atsitiks, jei visa gyvatė bus pažadinta ir pradės judėti visa mūsų būtimi ir pasieks aukščiausią centrą smegenyse. Mes visiškai to nežinome.

Mes gyvename pirmajame gyvenimo kopėčių laiptelyje. Be jų yra ir kiti laipteliai, didingesni laipteliai, tie, kurie veda į Dievą. Mažas dviejų – trijų pėdų atstumas, kuris yra mūsų kūne, iš kitos pusės yra labai didelis atstumas; tai yra atstumas tarp gamtos ir Dievo, tarp materijos ir sielos, tarp miego ir pabudimo, tarp mirties ir nemirtingumo. Šis atstumas yra labai didelis. Bet tai taip pat mažas atstumas mūsų būties viduje, kurią mes galime perkirsti meditacijoje.

Jei jūs pažadinate šią energiją, kuri miega jumyse, jūs turėtumėte gerai žinoti, kad tai yra nemažiau pavojinga, negu bandyti sutrikdyti ir pažadinti miegančią gyvatę. Faktiškai miegančios gyvatės pažadinimas yra ne taip pavojingas. Jis yra ne tiek pavojingas visų pirma todėl, kad devyniasdešimt septyni procentai visų gyvačių nėra nuodingos. Taigi jūs galite lengvai žaisti su devyniasdešimt septyniom gyvatėm iš šimto; jos yra nepavojingos. Ir jei kas nors miršta nuo įkandimo, jis miršta ne nuo realaus įkandimo, bet nuo minties, kad buvo įkąstas gyvatės. Šios gyvatės nėra nuodingos, todėl devyniasdešimt septynios iš šimto gyvačių neužmuštų nieko, nors, nepaisant to, daugelis žmonių nuo jų įkandimo miršta. Jie miršta, nes tiki, kad tas, kuriam įkando gyvatė, turi mirti. Ir jei kurį pagauna šis tikėjimas, tai tampa realybe. Žaisti su tikrai nuodinga gyvate yra ne taip pavojinga, kadangi blogiausiu atveju dėl to jūs galite prarasti savo kūną. Bet žaidžiant su kundalini energija, apie kurią aš kalbu, tai didžiulis pavojus; nieko nėra pavojingesnio kaip tai. Nėra didesnio pavojaus kaip šis. Bet koks šis pavojus?

Tai yra naujos rūšies mirtis. Jeigu jūsų vidinė energija bus pažadinta, jūs numirsite toks, koks esate dabar ir jumyse gims visiškai naujas individas – individas, kokio iki tol niekuomet nebuvo. Ši baimė trukdo žmonėms tapti religingais. Tai yra tokia baimė, kuri, pagavusi sėklą, trukdo jai tapti medžiu. Dabar sėkla junta didžiausią pavojų, kad bus užkasta į dirvą, bus laistoma vandeniu ir tręšiama trąšomis ir po to mirs kaip sėkla. Tai toks pat pavojus, kurį patiria kiaušinis, kai paukštis auga ir kevalas sutrūksta. Tuomet jis turi mirti kaip kiaušinis tam, kad taptų paukščiu. Tokiu būdu mes esame pradinėje būklėje kažko, kas turi gimti. Mes esame lyg kiaušinis, kuris dar taps paukščiu. Bet mes laikome kiaušinį esančiu visu kuo ir dar patogiau jame įsitaisome.

Kuomet kundalini energija kils, jūsų neliks; nėra būdo jums išgyventi. Jeigu jūs išsigąsite, jūsų lemtis bus kaip ją aprašo Kabiras savo nuostabiame kuplete. Kabiras yra pasakęs nuostabų dalyką. Jis sako: „Tas rado tai, kas ieškojo giliai nerdamas į jūrą. Bet aš sau įrodžiau, kad kvaila sėdėti ant jūros kranto, nors aš ir ieškau“. Kai kažkas paklausė Kabiro, kodėl jis liko sėdėti, jis pasakė: „Tas rado tai, kuris ieškojo giliai nerdamas į jūrą. Bet aš supratau, kad esu kvailas bijodamas nuskęsti ir sėdėdamas ant jūros kranto“.

Kas buvo rasta, buvo rasta ieškant giliai. Kas yra svarbu, tai pasiruošimas nuskęsti, pasiruošimas dingti. Jei tai turi būti pasakyta vienu žodžiu – nors tai nėra tikęs žodis – tai mirtis, pasiruošimas mirti. Ir tas, kuris bijo nuskęsti, žinoma, išgyvens, bet jis išgyvens tik kaip kiaušinis; jis niekad netaps skraidančiu paukščiu. Tas, kuris bijo nuskęsti, žinoma, išgyvens, bet jis išgyvens tik kaip sėkla; jis niekad netaps medžiu, kurio pavėsyje tūkstančiai keliautojų gali pailsėti. Ar verta išlikti sėklai? Tai bus blogiau negu tikra mirtis.

Taigi yra didelis pavojus. Pavojus yra tas, kad asmuo, kuriuo buvau iki vakar, neišliks; jeigu energija bus pažadinta, ji visiškai transformuos mane. Nauji centrai bus pabudinti, nauja individualybė pasirodys, naujas potyris įvyks – viskas bus nauja. Jeigu jūs esate pasiruošę tam naujam atsitikimui, tuomet kaupkite visą drąsą atsiskirti nuo to, kas sena.

Bet sena mus taip stipriai pagavo ir taip stipriai mus suvaržė, jog vitalinė energija negali kilti į galvą, negali kilti aukštyn.

Kelionė link Dievo iš tikrųjų yra kelionė į nesaugumą. Bet gyvenime gėlės ir grožis sužysta tik nesaugume. Todėl aš jums papasakosiu apie šią kelionę keletą svarbių dalykų ir keletą mažiau reikšmingų dalykų.

Pirma, aš tikiuosi, kad kai mes rytoj ryte čia susirinksime ir pradėsime kelionę gyvenimo jėgai pabudinti, jūs rizikuosite viskuo, nepasilikdami sau nieko. Tai nėra smulki rizika. Tas laimės viską, kuris rizikuos viskuo. Jeigu jūs sulaikysite bent truputį, jūs prarasite viską. Neįmanoma sėklai išsaugoti dalį savęs ir leisti likusiai daliai tapti medžiu. Jei sėkla miršta, ji miršta totaliai, ir jeigu ji išlieka, tai išlieka totaliai. Negali būti dalinės mirties. Jei jūs sulaikote bent truputį savęs, jūsų visas darbas nueis niekais. Todėl prašom atsiduoti tam visiškai, totaliai. Daug kartų yra atsitikę, kad ignoruojant kurią nors dalį, viskas yra prarandama.

Tęsinys - puslapis 6

Puslapiai: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9

Ošo, Nargolas (Gudžaratas, Indija), 1970 metų gegužės 2 d.

Ištrauka iš Ošo "Stebuklo beieškant" 1 t.

© Osho International Foundation, 1984

© M. Vrubliauskas, 1995