LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Kodėl kiekvienas, kuris nori medituoti arba klausytis diskurso, turi už tai mokėti?

Ošo atsakymas, kurį turite perskaityti.
Transcendencijos disciplina, 4 t.
10 skyrius
Skyriaus pavadinimas: Proto palaikymas
1979 m. lapkričio 9 d. popietė Budahole
Antras klausimas
Kodėl kiekvienas, kuris nori medituoti arba klausytis diskurso, turi už tai mokėti?

 

O kodėl gi ne?
Rabis savo pamokslo kulminacijos taške pasakė:
- Gyvenimas panašus į arbatos puodelį.
Vėliau vienas parapijiečių jo paklausė:
- Rabi, kodėl gyvenimas panašus į arbatos puodelį?
Rabis atsakė:
O kodėl gi ne?
Aš taip pat jums sakau, kodėl gi ne? Gyvenime už viską mokate, kodėl ne už meditaciją? Jūs mokate už viską savo gyvenime, kodėl ne už Dievą? Kodėl norite Dievo nemokamai? Faktiškai jūs nenorite Dievo. Jūs esate pasiruošę mokėti už bet ką, ko norite. Jūs žinote, kad turite mokėti. Jūs nenorite meditacijos. Jeigu ji būtų nemokama, netgi ir jeigu su Prasadu (religiniu paaukojimu, vert. past.), tuomet jūs apie tai pagalvotumėte. Jūs pasiruošę eiti į kiną ir mokėti už tai, kodėl neturėtumėte mokėti už meditaciją ir diskursą, kurį norite išgirsti?
Klausimas natūraliai kilo indui, ne sanjasinui, kuris visiškai manęs nesupranta, kuris tikriausiai yra naujokas. Indai galvoja, kad yra patys religingiausi žmonės pasaulyje. Tai mėšlas. Jie yra patys nereligingiausi žmonės pasaulyje. Jie tik turi egoistinę idėją, kad yra labai religingi. Jeigu esi tikrai religingas, esi pasiruošęs viskuo sumokėti už meditaciją, netgi savo gyvenimu.

Kas yra pinigai? Jeigu už ką nors sumoki penkias rupijas, o uždirbi dešmt rupijų per dieną, tuomet tu sumoki puse savo dienos. Pinigai tik simbolis, kad tam paskyrei pusę savo darbo dienos. Jūs einate į kiną ir mokate dešimt rupijų už bilietą, o uždirbate dešimt rupijų per dieną. Jūs sakote, kad filmas to vertas, kad galite už tai atiduoti vienos dienos darbą. Tačiau jūs nesate pasiruošęs atiduoti nieko už meditaciją, maldą ir religiją. Faktiškai religija yra paskutinis dalykas jūsų sąraše. Jūs norite jos nemokamai, iš esmės jūs jos nenorite. Jeigu ji turi kainą, jūs pradedate jaustis nejaukiai. Tu klausi, kodėl tau reikia mokėti.

Kaina, kurią reikia sumokėti, yra niekas. Jūs tik pradedate išmokti tam tikrą pamoką - kiekvienas turi mokėti už viską ir neabejotinai už maldą ir meditaciją, nes tai yra aukščiausi dalykai gyvenime. Tos kelios rupijos, kurias turite sumokėti yra labai simbolinės, tik simbolinės. Jos tik ženklas, kuris kažką nurodo. Jeigu jūs esate pasiruošę kažką sumokėti, tuomet aš žinau, kad būsite įtikinti sumokėti daugiau. Pamažu vieną dieną jūs už tai galėsite sumokėti savo gyvenimu.

Jeigu nesate pasiruošę sumokėti netgi penkių rupijų, neįmanoma kad sumokėsite visu savo gyvenimu. Gurdžijevas prašydavo daug pinigų už savo diskursus ir ne tik pinigų. Jis sukurdavo įvairiausių kliūčių. Pavyzdžiui, apie diskursus nepranešdavo iš anksto. Jeigu diskursas būdavo ryte, aštuntą valandą, penktą valandą ryte jūs sulaukiate telefono skambučio: "Aštuntą valandą turite būti tam tikroje vietoje, kuri yra maždaug už dvidešimt, trisdešimt ar penkiasdešimt mylių. Gurdžijevas kalbės, o jūs jau už tai esate sumokėjęs".

Žmonės klausdavo, kodėl jis sukuria tiek nepatogumų. Kodėl jis negali pasakyti iš anksto, kad žmonės galėtų atvykti? Gurdžijevas atsakydavo:
- Jeigu jūs galėsite atvykti, tai nieko verta.
Jeigu jūs galite atvykti staiga, palikdami viską, ką ruošiatės daryti... Galbūt jūs turėjote susitikti su ministru pirmininku aštuntą valandą ir staiga atsiranda alternatyva ir jūs galite susitikti su Gurdžijevu arba ministru pirmininku ir jūs pasirenkate Gurdžijevą. Tuomet kažkas įvyks. Jūs rizikavote, jūs priėmėte rūpesčius. Tuomet vėlgi, nėra aišku, ar Gurdžijevas kalbės. Jis gali atvykti, apsidairyti ir pasakyti:
- Ne dabar, ne šiandien. Pranešiu jums vėliau.

Vieną kartą taip atsitiko Paryžiuje. Aštuonias dienas jis kvietė žmones, ir visas aštuonias atšaukė. Pirmą dieną susirinko maždaug keturi šimtai žmonių, o paskutiniąją - maždaug penki ar šeši. Jis pažvelgė į juos ir pasakė:
- Dabar liko tikrieji. Minia dingo ir aš galiu sakyti tai, ką noriu jums pasakyti.

Manęs taip pat nedomina sambūris, minia. Manęs nedomina atsitiktiniai lankytojai. Mane domina tik tie keli nuoširdūs ieškotojai. Jie turi parodyti savo energiją.

Pinigai, kurios turite sumokėti, yra tik pradžia. Tai tik alfa. Palaipsniui aš įtikinsiu jus sumokėti savo gyvenimu. Jeigu neturite tiek drąsos, nieko neįvyks. Religija nėra pigi ir, žinoma, nėra nemokama.

Indų protas yra labai apsėstas pinigų. Jie kalba apie buvimą religingais, bet yra labai orientuoti į pinigus. Visas jų požiūris į daiktus yra pinigai. Nė vienas vakarietis nėra to paklausęs. Jie supranta, kad ašramą reikia išlaikyti, vieta turi būti jums parengta, muzikantas turi paruošti jums muziką, kažkas turi vesti meditaciją, sodai turi būti prižiūrėti, pastatai - pastatyti. Viskam reikia pinigų, o iš kur jie ateis? Jūs gerai žinote, kad aš nedarau jokių stebuklų.

Galimi tik du būdai. Vienas, kai jums duos kažkas kitas. Bet kodėl kažkas turėtų jums duoti? Jūs medituosite, o kažkas mokės už jus? Kodėl? Jeigu norite medituoti, mokėkite už tai. O jeigu iš tikro norite medituoti, jūs būsite pasiruošęs už tai sumokėti, tam neturėtų būti kliūčių. Jeigu neturite pinigų, eikite ir užsidirbkite. Jeigu tai absoliučiai neįmanoma, tuomet ateikite ir dirbkite ašrame ir mokėkite tokiu būdu, darbu. Bet neprašykite nemokamai.

Idėja, kad religija gaunama nemokamai, taip giliai įsišaknijo prote, kad žmonės mano, kad turi tokią teisę. Žmonės atvyksta į ofisą ir klausia, kodėl jų neįleidžia? Bet kodėl juos turėtų įleisti? Turite užsidirbti, kad būtumėte įleistas. Tik tai, kad norite įeiti nieko daug nereiškia.

Jūs turite parodyti, kad esate draugiškas. Turite parodyti, kad čia esate ne tik iš smalsumo. Koks būdas tai patikrinti? Paprasčiausias būdas yra pinigai, nes tai didžiausias godumas.

Didžiausias godumas yra pinigams, todėl tuomet, kai prarandate pinigus, jūs netenkate mažos dalies savo godumo. Kai sumokate penkias rupijas už įėjimą, jūs sumokate paleisdami šiek tiek godumo. Pinigai nėra problema, godumas yra problema, jūs paleidžiate šiek tiek godumo. Ir tai tik pradžia, nes meditacija atsitinka tuomet, kai godumas dingsta. Jeigu jumyse yra bent kiek godumo, meditacija nėra galima. Godžiam protui meditacijos nėra. Meditacija atsitinka tik ne godžiam protui. Kai neturite pinigų, tai veikia. Mokėkite savo darbu ir būkite nuoširdūs.

Žmogus, kuris uždavė klausimą, turėjo turėti pinigų, nes kitaip jis čia nebūtų įėjęs. Jis turėjo sumokėti, tikriausiai yra godus ir nori viską gauti nemokamai, bent jau Dievą, nes niekas nesirūpina Dievu.

Aš buvau minioje metų metus. Aš greitai nenusprendžiau palikti minios. Mačiau, kad tai absoliučiai absurdiška - kalbėjau žmonėms, kurie nepasiruošę klausytis, kurie nėra ieškotojai, kurie visai neieško, kalbėjau tiems, kurie atėjo tik pramogauti. Kodėl turėčiau švaistyti energiją ir laiką. Visokiausiais būdais mėginau būti prieinamas didesnėms grupėms, bet supratau, kad tai neįmanoma. Jie ateina pramogauti, tai ką sakau įeina jiems pro vieną ausį, o pro kitą išeina. Papasakosiu istoriją apie Baizidą, sufijų mistiką.

Jis ėjo per kapines ir aptiko kaukolių krūvą. Iš smalsumo jis paėmė vieną kaukolę. Jis visuomet manė, kad visos kaukolės yra beveik vienodos, bet taip nebuvo. Kelios kaukolės buvo susijungusios ausimis ir tarp jų buvo praėjimas. Kelios kitos susijungusios ausimis nebuvo, tarp jų nebuvo praėjimo. Kelių kitų kaukolių ausys buvo sujungtos su širdimi, o ne viena su kita ir praėjimas buvo į širdį.

Jis buvo nustebęs. Jis meldėsi ir klausė Dievo:
- Kodėl čia taip? Ką mėgini man atskleisti?
Pasakojama, kad jis išgirdo balsą. Dievas pasakė, kad yra trys žmonių rūšys. Vieni, kurie girdi viena ausimi ir tai, ką išgirsta niekada niekur nenuveda, faktiškai jie negirdi, garsas tik suvibruoja ir dingsta. Kiti girdi, tačiau tik tą akimirką - jiems per vieną ausį įeina, o per kitą išeina. Tačiau yra keletas tokių sielų, kurios girdi ausimis ir tai pasiekia jų širdį.

Dievas pasakė:
- Atvedžiau tave, Baizidai, prie kaukolių krūvos, kad padėčiau tai prisiminti, kai kalbi žmonėms. Kalbėk tik tiems, kurie viską, ką sakai priima į širdį, kitaip švaistai savo energiją ir nešvaistyk laiko. Tavo gyvenimas yra brangus, nes turi skleisti žinią.

Vieną dieną aš taip pat supratau ne eidamas į kapines ir rasdamas kaukolių krūvą, o žiūrėdamas į gyvus žmones. Baizidas teisus, yra trys žmonių rūšys. Istorija gal ir nėra tikra, tai nėra svarbu. Aš žiūrėjau į tūkstančius žmonių ir aptikau, kad yra tiktai keli, kurie priima sėklą į širdį ir tampa jai dirva, kurie ją sugeria. Kiti yra tik pramogauti norintys smalsuoliai. Galbūt pramoga yra religinga, bet ji - beprasmė.

Taigi, aš esu čia ne miniai. Tebūna tai žinoma kartą ir visiems laikams. Manęs nedomina minia, mane domina individai. Jūs turite parodyti savo nuoširdumą.

Ir tai yra tik ašramo pradžia. Tinkamai įsteigus ašramą, bus vis sunkiau į jį įsijungti naujiems žmonėms.

 

Ošo

 

Atnaujinta 2018-07-30






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551   | tel. (8-5) 2153398    
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos