LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Kodėl katalikai ir religijotyrininkai falsifikuoja ir meluoja?

2006 m. vasario 26 dienos sekmadienį per TV3 buvo parodytas atsakas į 2005-11-13 d. „Savaitės komentarų“ paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją apie religinę bendruomenę Ošo „Ojas“ meditacijos centrą (toliau Bendruomenė) ir jos narius.

Šiuolaikinis Indijos buda Ošo kalbėjo per trisdešimt metų. Jo žodžiai buvo jo praėjusių gyvenimų ir paskutinio gyvenimo eksperimentai ir atsakymai. Kai kada per dieną jis kalbėdavo porą kartų po porą valandų. Pagal jo diskursus išleista per šešis šimtus knygų apie aukščiausius dvasios fenomenus, įvairias religijas, teisingą dvasios, proto ir kūno sujungimą, būtį po mirties, perėjimą per mirtį. Nieko panašaus nėra tikėjimuose, nes juose nėra nei žmonių lygybės, nei tiesos, nei laisvės.

Iš šešių šimtų Ošo knygų bene tik vienoje jis išsamiau paliečia sekso ir seksualinės energijos transformacijos fenomenus ir parodo išeitį. Ten jis kalba ir apie krikščionybės, islamo ir induistų iškrypimus – homoseksualizmą, lezbijanizmą, pedofiliją, daugpatystę, vaikų apvesdinimą ir kaip jų išvengti. Lietuvoje ir pasaulyje katalikai vis dar bijo tiesos ir laisvės, todėl cituoja iš konteksto ištrauktus žodžius, dalį žodžių ar sakinius, nepažymėdami praleidžiamų dalių ir griebiasi falsifikacijų. Tarp Lietuvos katalikus atstovaujančių katalikiškų religijotyrininkų daugiausiai nusikalbėjęs, apsimelavęs ir sufalsifikavęs yra klierikas ir vienuolis Arūnas Peškaitis. Gal dėl to jis už 2005 metus gavo „Sugiharos fondo – diplomatai už gyvybę“ palaiminimą ir Tolerancijos žmogaus titulą.

Meditatoriai džiaugiasi, kad A.Peškaičio vadovaujama lietuviška inkvizicija jų dar neišgyvendino ir neišnaikino. Bet tai ne A. Peškaičio, o žmonių sąmoningumo pasekmė – žmonės jau neseka paskui inkviziciją. Įstojus į Europos sąjungą jau ir kai kurie valdininkai neseka paskui katalikus, kurie tiki į fantastiškiausius dalykus. Kita vertus, štai nuėmė gražią TV3 laidą „Sugrįžimas“, kurioje be visa ko rodė, kaip mušant ir prievartaujant vaikus ir paauglius, gimsta gyvačių ir žalčių baimės. Ši baimė itin būdinga krikščionims.

Iš per šimto mano publikacijų, tik vienoje iš jų žurnalistės Jolantos Vazbutaitės prašymu bene 1995 metų vasario mėnesį esu šiek tiek plačiau kalbėjęs apie tantrą – seksualinės energijos transformacijos į meilę ir palaimą tradiciją. Pačią publikaciją galite skaityti „Tantra“. Keletas ano interviu žodžių buvo šiek tiek netiksliai žurnalistės perfrazuoti, o po to religijotyrininkas Arūnas Peškaitis juos katalikiškai sufalsifikavo ir pakišo Lietuvos studentams ir skaitytojams. Pažiūrėkime, kaip tai vyko.

Prem žodžiai anuomet buvo: „Kas yra? Pirmiausiai mes sukuriam tūkstantį barjerų seksualinei energijai kilti. Po to mes sakom, kad seksas gaunasi negeras. Nėra Lietuvoj beveik žmogaus, merginos, moters, kuri galėtų iš tėvų mokytis, kas yra vibracija akte.

Rytuose yra tantristinės tradicijos. Netgi rašo, kad būtų gražu, jeigu tėvai mylisi, o vaikas dalyvauja, atneša sulčių. Jisai junta koks yra dieviškumas tame. Tai jisai vibruoja tuo. Jis, nereikia jam žodžių. Visas kūnas jo pagauna. Pagauna emocijos tas vibracijas. Jo siela pagauna. Ir jis nusiderina, jis mato, kad tai yra gražu. Jokio barjero nėra. Ir tada jisai išmoks mylėti, atgaminti savyje sužadintas vibracijas.“ Audio: Tekste pabraukti A.Peškaičio naudoti, o pastorinti - jo išmesti žodžiai.

Žurnalistė J.Vazbutaitė tik truputį pakoregavo tekstą: „Religijos, mokytojai, politikai sukūrė tūkstantį barjerų, trukdydami kilti seksualinei energijai. Paskui sakome, kad seksas nėra pilnavertis. Aš nežinau Lietuvoje žmonių, merginos, vaikino, moters, kurie galėtų iš tėvų mokytis, kas yra džiaugsmo virpėjimas akte.

Rytuose – kiek kitokios tradicijos. Būtų gražu, jei, tėvams mylintis, vaikas bent trumpam pabūtų su tėvais, atneštų sulčių. Tuomet jis pajus, kas yra dieviškumas. Tada jam nereikės žodžių, jis vibruos tuo. Virpesius pagauna visas jo kūnas, emocijos, jo siela pagauna. Vaikas mato, kad tai yra gražu. Tik tada jis išmoks mylėti, atgaminti, sužadinti savyje tas vibracijas.“

Ponas A.Peškaitis knygoje „Šiuolaikinis religingumas“, Vilnius, Vaga, 2000, p.138 galiausiai taip sufalsifikuoja Prem tekstą: „ Aš nežinau Lietuvoje žmonių, merginos, vaikino, moters, kurie galėtų iš tėvų mokytis kas yra džiaugsmo virpėjimas akte.

Būtų gražu, jei tėvams mylintis, vaikas bent trumpam pabūtų su tėvais, atneštų sulčių<...>“ praleisdamas sakinį „Rytuose – kiek kitokios tradicijos.“ ir nenurodydamas, jog jis praleidžiamas. Taip jis gavo tai, ką ir norėjo gauti – įsivaizdavimą, jog yra už katalikus amoralesnė Bendruomenė.

Tačiau jis neturi nė vieno amoralumo atvejo, net kad nors vienas meditatorius būtų užsikrėtęs AIDS, smurtautų prieš vaikus, moteris, būtų pedofilas, gertų, muštųsi, dalyvautų okupacinėse pajėgose, kurtų ar žiūrėtų pornofilmus ir pan.

Pateiksime dar keletą pono Arūno Peškaičio, 2005 metų „Sugiharos fondo – diplomatai už gyvybę“ palaimintojo ir Tolerancijos žmogaus titulo nešiotojo melagysčių ir falsifikacijų.

A.Peškaitis „Lietuvos ryto“ 2004-03-13 d. publikacijoje „Sielų medžiotojai prisidengia Dievo vardu“ kurstė religinę neapykantą prieš Bendruomenę melagingai teigdamas: „Jie reikalauja <...> užrašyti visą turtą grupei, lyderis gali nubausti grupės narį, nepaaiškindamas už ką, čia vyrauja autoritarizmas.“ Absoliučiai nė vieno požymio bendruomenėje nėra. Bendruomenėje vyrauja neįtikėtina laisvė ir tiesa, nėra jokių įsakymų ir nėra jokio kišimosi į asmeninį žmogaus gyvenimą.

Be to, A.Peškaitis nuo 1996 metų Lietuvoje daugiausiai prisidėjo prie nekrikščionių diskriminacijos ir neapykantos jiems skatinimo, sukūrė lietuviškai katalikišką gąsdinantį sektos apibrėžimą, jog tik sektos lyderis gali keisti tikėjimo doktriną, tik sekta gali išgelbėti ir sekta draudžia pažinimą ir melagingai bandė šiuos katalikybėje esančius požymius prilipdyti Bendruomenei.

Ar katalikai meluoja ir ar natūralu meluoti? Visoje gyvoje gamtoje teka vitališkumas - gyva elektros energija - ir jo jautimo pamatas yra tiesa. Pagonys vitališkumą jaučia, bet nežino kaip jį pakelti iki širdies. Vitališkumas skiriasi nuo elektros srovės tiek, kiek ir medžio kamienas nuo rąsto. Mažiausias melas ne tik sumažina vitališkumo srovę, bet ir sumažina žmogaus jautrumą. Vitališkumo nejautimas rodo esant melą. Kuo daugiau melo, tuo žmogus daugiau įsitempęs ir mažesnis jautrumas. Katalikų, jų kunigų vitališkumo nejautimas ir ypač vitališkumo neigimas rodo didelį egzistencinį melą. Tik pradėjus žengti su tiesa vitališkumas pradedamas justi, jausti. Tai kiekvienas gali patikrinti ir patirti.

Įsakymas nemeluok nereikalingas ir klaidina. Melą ar netiesą reikia ištirti, kaip ir gadinimą ar neprofesionalumą. Truputį pameluokite pačiam artimiausiam žmogui ir žiūrėkite kaip jaučiatės, kaip pasikeitė jūsų artumas. Iš karto pajausite įtampas viduje ir artumo sumažėjimą. Pasiklauskite, kaip jautėsi jūsų artimas ar mylimas žmogus jums sakant netiesą ar ją nutylint.

Bendruomenė yra ateities religinės bendruomenės prototipas. Joje nėra doktrinos, o yra praktikuojamas vidinis mokslas, kuris yra Rytuose dalinai sukurtas ir kuriamas toliau. Jame atrasta, jog žmogaus absoliučiai niekas negali išgelbėti – jis pats dvasiškai bunda medituodamas. Bendruomenė yra absoliučiai už pažinimą, nes vidinis mokslas nepaprastai darniai papildo išorinį mokslą ir priešingai nei krikščionybėje yra visiškoje darnoje su gyvenimu ir evoliucija.

Prem Buda


Ojas, 2006-02-25
papildyta 2006-02-26






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551   | tel. (8-5) 2153398    
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos