LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Katalikiškai Lietuvos ir EŽTT teisei trūksta humanizmo

Ar praktika ir mokslas gali būti atskirti? Ar galima daryti priešingai, nei sako mokslas? Žinome, kad praktiką nuo mokslo atskiria tikėjimai. Ne religija, o tikėjimai. Vaikai mokyklose eina iš proto bandydami suprasti, kaip katalikų Dievas sukūrė gamtą ir žmogų, jei jie evoliucionavo.Tikėjimas sako, žmogų sukūrė. Faktai, mokslas rodo – evoliucionavo. Tą patvirtina ir meditacija. Tyrinėdamas Vilniaus universitete regimąjį suvokimą pamačiau, arba seki tikėjimą ir nieko nesupranti, lieki atsilikėliu, arba priimi evoliuciją ir pažangos kryptis tampa aiški. Tuomet tik spėk įkūnyti įžvalgas. Žinome ir tai, kad visa Vakarų gerovė pasiekta per mokslo ir praktikos vienovę. Šalys, kuriose mokslas nevystomas ir jo rezultatai bei išvados netaikomi praktikoje, lieka atsilikusios, neteisingos ir nelaimingos. Tokia kol kas yra Lietuva. Ir padėtis dar blogėja.

Parodiniai rinkimai ir pasirinkimai. Šiomis dienomis Lietuvoje yra reikšmingas ne nuoširdus, tikras atsakymas, o neobjektyvus, demonstracinis vaikų pasirinkimas, kuris, deja, gali tapti blogu pavyzdžiu ir taip jau blogai vaikų ir suaugusiųjų padėčiai. 2010 liepos 28 dieną keli Lietuvos laikraščiai ganėtinai panegiriškai pranešė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) sekdamas pavyzdingais Lietuvos teismais galutinai atėmė iš motinos su ja gyvenusias mažametes dukras, remdamasis neva jų norais. Čia reikia paminėti, kad mergaičių „norai“ buvo išsakyti per apgaulę ir prievartą jas jau atėmus iš motinos. Okupavus panašius „norus“ per rinkimus išreikšdavo ir suaugę Lietuvos žmonės. O ką jau kalbėti apie vaikus.

Kokie šios istorijos faktai ir ką apie tokius „norus“ ir rinkimus sako gyvenimas ir mokslas?

Kolūkietiška tiesa [1] 
Kolūkietiška tiesa [1] 

Sovietinėje Lietuvoje ir visoje Sovietų Sąjungoje kolūkiečiai kolūkio pirmininkus rinkdavo. Bet per keliasdešimt metų šimtuose tūkstančių kolūkių nė karto nebuvo išrinktas inteligentiškas, žmonėms tinkantis, bet valdžiai neįtinkantis pirmininkas. Čia ir atsakymas. Neįtikusius jei ir išrinkdavo, tai juos tuojau pakeisdavo įtinkančiais, pataikaujančiais. Tam naudodavo ir kolūkiečių pagąsdinimus vargais bei papirkinėjimus sausainiais, bananais ir medaliais. Visos suaugusių ir vaikų auklėjimo ir apsaugos tarnybos nuo spaliukų, pionierių iki komjaunuolių ir komunistų, milicijos, teismų ir armijos veikdavo darniai ir efektyviai. Galiausiai įtinkančius išrinkdavo šimtu procentų. Visur. Iki tol, kol žmonės prasimerkė ir pradėjo sakyti ir daryti pagal tai, ką mato, o valdžia jau negalėjo masiškai meluoti ir smurtauti.

Šių istorijų išvada ir įžvalga viena. Net suaugę žmonės negali brandžiai pasirinkti fizinės, psichologinės ir dvasinės priespaudos akivaizdoje, nes tai sukelia kai kurias ar net ir visas tris – fizines, psichologines ir dvasines kančias. Dar akivaizdžiau, kad mažamečiai vaikai objektyviai pasirinkti priespaudos ir dovanų bei pažadų akivaizdoje gali dar mažiau. Ir tokia, neva objektyvi ir laisva, ateinanti iš vidaus pasirinkimo galimybės konstatacija tampa visiškai bevertė, jei priespaudos ir dovanų-pažadų aplinkybes nustato objektyvūs specialistai. O blogiausia tai, kad tokiais „pasirinkimais“ vaikų nenaudai naudojasi suinteresuoti tėvai ir kitos suinteresuotos įstaigos, organizacijos, tikėjimai.

Lietuvos katalikiškos keistenybės. Kalbame apie dvi mergaites, kurioms Lietuvos ir Europos Žmogaus Teisių teismai neįskaitydami elementarių ir objektyvių moksliškai ištirtų dalykų galimai pakenkė dabar ir dar labiau pakenks ateityje, nes jų nekvalifikuoti ir suinteresuoti sprendimai apsunkina mergaičių psichosocialinę raidą. Kalbame ir apie mergaičių motiną Iloną Gineitienę, iš kurios dėl religinės diskriminacijos nepateisinamai atimtos jos iki šešerių ir septynerių metų augintos dukros, kurios paskutiniuosius dvejus metus gyveno su mama ir negavo beveik jokios paramos iš tėvo. Keista, bet netolimos istorijos su Ingos Rinau dukra atveju, didesnė Lietuvos valdžios ir teisėsaugos dalis reikalavo, kad mergaitė turi gyventi ne su tėvu, o tik su motina, o Ilonos Gineitienės atveju teigiama priešingai, kad mergaitės turi gyventi su tėvu, o ne su motina. Nuomonė pakeičiama, ko gero, tik todėl, kad ne katalikais yra Rinau dukros tėvas ir motina Ilona Gineitienė. O tai, kol Lietuvą valdo katalikai, savaime yra blogai.

Ar gali bet kuri moteris jaustis saugi Lietuvoje, kai iš jos valdžia, joms pavaldžios vaikų apsaugos tarnybos, teismai bet kada gali atimti vaikus? Ar gali vaikai jaustis saugiai, jei jų motinos nesaugios? Ne! Tuomet ir vaikai, ir motina nesaugūs. Tuomet galima tik suvaidinti saugumą. Ir vaidyba duos vaisius. Melo, priespaudos ir prievartos vaisius. Iš tikrųjų, vaisiai jau regimi. Lietuvos žmonės ne tik nelaimingi, bet ir evakuojasi į kitas šalis.

  [2]
  [2]

Ekspertų išvados ir įžvalgos. Vilniaus universitetinės ligoninės Vaiko raidos centro specialistai, remiantis klinikiniais interviu, klinikiniu stebėjimu nustatė, kad mergaičių tėvas „Vilmantas Gineitas bendraudamas su dukromis neigiamai vertina jų mamą Iloną Gineitienę bei jos elgesį. Savo žodžiais bei elgesiu demonstruoja, kad labai nori, kad mergaitės gyventų kartu su juo, žada dukroms tai padaryti, iškovoti. Tai akivaizdu iš pačių mergaičių pasisakymų, kuriuose atkartojamos tėvo frazės. Tokiu būdu mergaitės yra įtakojamos tėvo.

Mama Ilona Gineitienė užėmusi gana neutralią poziciją, iš turimos klinikinės medžiagos negalima daryti išvados, kad motina formuotų neigiamą nuostatą dukroms tėvo atžvilgiu.<..>

Įvertinant tai, kad ilgą laiką tęsiasi konfliktinė situacija, į kurią yra įtrauktos mergaitės, kad tėvas Vilmantas Gineitas formuoja nepalankią nuostatą mamos Ilonos Ginetienės atžvilgiu, manome, kad šiuo metu mergaitės negali išreikšti objektyvios nuomonės. Šiuo metu mergaitės yra įtrauktos į lojalumo konfliktą, jos jaučia poreikį likti emociškai ištikimos tėvui. <..>

Siūlome, kad laikinai vyresnioji dukra gyventų su tėvu Vilmantu Gineitu, o jaunesnioji – su mama Ilona Gineitiene, neribojant kito tėvo galimybės bendrauti su kita dukra.

Manome, kad palikus gyventi abi dukras su tėvu, mergaitėms susiformuos neigiama nuostata motinos atžvilgiu, kas apsunkins jų pačių vėlesnę psichosocialinę raidą.“

Šios svarbiausios objektyvios ir išsamios psichologinės ekspertizės 2004-03-18 išvados ir įžvalgos nebuvo įskaitytos lemiant Ilonos Gineitienės dukrų gyvenimo vietą tiek Lietuvos, tiek EŽT teismuose. Nebuvo įskaityta ir visos bylos pradžia, kai abi dukros buvo atimtos tik dėl religinės diskriminacijos ir tik vėliau Lietuvai baigiant stojimo į Europos Sąjungą procedūras, valdžia pradėjo keisti sprendimus, kailius. Bet kailio išvertimas nesukuria humanizmo. Atvirkščiai. Tik paslepia diskriminaciją ir korupciją. Ant žaizdos uždėtas blizgutis ne tik jos neišgydo, bet net apsunkina diagnozę ir gydymą. Lietuvos ir EŽT teismams trūksta humanizmo. Gerovė yra humanizmo pasekmė, o ne atvirkščiai.

Katalikiški religinės diskriminacijos faktai. Tikrus valdžios ir teismų ketinimus atskleidžia ir kiti jų piktnaudžiavimo ir diskriminacijos faktai, kurie sprendžiant dukrų ir kai kurių kitų žmonių likimus, anuomet nebuvo žinomi.

Pažangiai meditacinės religijos bendruomenei Meditacijos centras „Ojas“ (toliau Ojas) įregistruoti dokumentai Teisingumo ministerijai buvo pateikti 2003-03-12. Teisingumo ministerija turėjo atsakyti per šešis mėnesius iki 2003-09-12. Oje praktikuojama meditacinė religija, kuri neturi jokio panašumo į tikėjimus ir remiasi praktika, patyrimu, dvasios mokslu. Tuo laikotarpiu katalikų bažnyčia, vadovaujama kardinolo A.J.Bačkio kartu su Lietuvos valdžia, teismais, katalikiška Lietuvos nacionaline televizija darė viską, ką gali, kad melu ir šmeižimais sukompromituotų ir jėginėm struktūrom bei teismais įbaugintų Ojas narius.

Pirmiausia 2003-05-07 valdžios ir katalikų ultimatumas eiti į bažnyčią arba į psichiatrinę buvo pareikštas pradedančiai meditatorei Neringai Mockutei. Nepasirinkusią katalikybės merginą per apgaulę ir prievartą 52 dienoms uždarė į psichiatrinę. Leido „raminančius“ vaistus ir rišo prie lovos. Neva dėl ligos. Jokios ligos požymių nuo ištrūkimo iš katalikiškų psichiatrų gydymo iki dabar nepasimatė. Tik gal tikėjimas, kad gal kas nors negerai. Jei ir sirgo iki tol Neringa Mockutė, tai katalikybe. Ją paleidus – tik sveikata ir gerėjantis gyvenimas. 2003-06-17 buvo transliuota LNK televizijos Audrės Kudabienės sufalsifikuota „Srovių“ laida, palaikanti katalikišką raganų ir sektų paieškos isteriją. Neringos Mockutės byla taip pat yra EŽTT rankose.

Katalikiška ieškinio nutartis dėl meditavimo atimti iš Ilonos Gineitienės dvi dukras pagal Vilmanto Gineito 2003-07-01 pareiškimą buvo priimta 2003-07-14, nors tėvo užmačios gimė, matyt, irgi gegužės mėnesį, kaip ir Neringos Mockutės sufalsifikuotas priverstinis uždarymas į psichiatrinę. Užkulisiuose katalikiškiems žygiams kažkas dirigavo. V.Gineitas maždaug irgi gegužės mėnesį paprašė I.Gineitienės leidimo leisti pasisvečiuoti pas jį jaunesniajai dukrai, kurios po to su teismų pagalba jau niekada negrąžino.

VAVMI Operatyvinės kontrolės skyriaus
vyr.specialistas A.Venckus ir
policininkas J.Kateščenko neteisėto Ojo užpuolimo metu [3].

Per numatomą registracijos pusmetį, nuo 2003-07-11 Ojas vadovas Prembuda (Mečislovas Vrubliauskas) pradėjo gavinėti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VAVMI) mokesčių administratoriaus nurodymus apie neva neteisėtą imitacinę religinę veiklą, o 2003-08-05 neteisėtai, diskriminaciškai Oją užėmė ir norėjo meditatorius išguldyti policijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai. Tai nepaneigiama religinė diskriminacija. Pamokantis galutinis šios sufalsifikuotos istorijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) retrogradiškas sprendimas dėl neva neteisėtos dvasinės veiklos nubausti Prembudą 1000Lt bauda, nors dvasinę veiklą leidžia net ir Lietuvos katalikiškas Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymas. Vietoje gilinimosi į labai jautrius širdies ir dvasios dalykus, LVAT karinio tribunolo retorika pareiškė: „Apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kas religinė bendruomenė, bei teiginiai apie religinės bendruomenės registravimo klausimus išeina už bylos nagrinėjimo ribų, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja. Nepriklausomai nuo to, gali ar negali būti dalis apelianto veiklos laikoma dvasininko veikla, apelianto patraukimas administracinėn atsakomybėn yra teisėtas.“ Šis kaltinimas galiausiai buvo paneigtas įregistravus Oją kaip religinę bendruomenę.

  [4] 
[4] 

2003-08-05 tuo pat metu kaip ir į Oją, tikrintojai įsiveržė ir į meditatorės, tuo metu meditavusios Oje individualią įmonę. Intensyvus Lietuvos katalikiškas visuomenės apdorojimas vyko per spaudą, internetą, radiją ir televiziją apmokant persekiojimus valdiškais pinigais iš mūsų kišenės. Veikė dar 2000-04-14 premjero Andriaus Kubiliaus įkurta inkvizicinė pinigų plovimo ir pažangių religijų persekiojimo Komisija (Valstybės žinios, 2000, Nr.32-906). Seimas pylė pinigus sektų sužalotų žmonių paieškai ir svarstė naujų religijų užkardymo įstatymus. Per dešimt metų nerasta nei sektų, nei jų sužalotų žmonių. Tą Ojas registracijos pusmetį ir maždaug tuo metu vyko dar ir kitų smulkesnių panašių katalikiško persekiojimo įvykių. Tokioje meditacinės religinės bendruomenės Ojas ir jos narių diskriminacijos aplinkoje ir vyko Ilonos Gineitienės dukrų atėmimo istorija.

[5]

Meditacijos centras Ojas, neradus nė mažiausio neinteligentiško žodžio ar veiksmo, jokių doros ar sveikatos pažeidimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo įregistruotas 2005-04-12 dieną. Dar ir vėliau keli retrogradai, kunigas Arūnas Peškaitis, kunigas Edmundas Naujokaitis, kardinolas Audrys Juozas Bačkis šmeižė Oją, bet atsilikėlių, melagių, šmeižikų ir juos palaikančiųjų vis mažėjo. Kita vertus, dar ir šiandien katalikai skleidžia melą ir šmeižtą apie meditaciją ir Ojas per klierikų paskaitas Vytauto Didžiojo universitete, per Vilniaus universiteto katalikybės propagandos centrą, kurį jie vadina Religijos studijų ir tyrimų centru ir pan.

[6]

Katalikybės teisė ir humanizmas. Mums suprantama katalikų baimė ir įtūžis humaniškos, pažangios naujos meditacinės religijos akivaizdoje. Meditacinė religija, praktikuojama Oje, neturi nė vieno įsakymo, jokio kaltinimo ar gąsdinimo. Tik būdai, kaip pažinti save ir įvykdyti egzistencinę savo misiją.

Katalikai jau vos gimusį žmogų paskelbia kaltu. Tai nežmoniška. Tai nėra tiesa. Tai melas. Po to naudodamiesi šiuo melu paskelbia, kad pradeda išganymą, iš kurio nėra išėjimo, nes teisiškai neįmanoma atsisakyti katalikybės. Tokia yra Lietuvos teisė. Tokie nepagrįsti kaltinimai ką tik gimusiam kūdikiui yra prieš nekaltumo prezumpciją, prieš tarptautinę teisę, prieš žmogaus prigimtį, prieš tiesą.

[7]

Nehumaniškas yra ir katalikų išganymo ir prisikėlimo kelias bei simbolis – kryžius. Kryžius niekada neišauga į medį, o medis niekada neišauga į kryžių. Medžiui tai būtų retrogradija. Medyje daug daugiau humaniškumo ir meilės nei visose pasaulio kryžiuose. Per medį vyko evoliucija. Daug paprastesnis ir humaniškesnis yra nesąmoningas sėklos prisikėlimas per medį, o žmogaus sąmoningas prisikėlimas per meditaciją. Nė vienas žmogus neprisikėlė per kryžių. Ir tūkstančiai pabudo ir prisikėlė per meditaciją.

Katalikiška Lietuvos ir EŽTT teisė ir pasekmės. Mieli Lietuvos žmonės! Mes už mūsų ir jūsų fizinę ir dvasinę laisvę. Be korupcijos, be melo, be nelygybės, be katalikiškos falsifikacijos, veidmainystės ir prievartos.

EŽTT teigia, kad svarstė Ilonos Gineitienės religinės diskriminacijos aplinkybes. Apie tai net pašneka. Bet, pirma, jis neįskaitė, kad Lietuvos teismai pradžioje dukras iš motinos atėmė tik dėl religijos diskriminacijos. Tik po to jie išvertė kailius ir pradėjo vaidinti geradarius. Kaip Kinija prieš Tibetą. Antra, Lietuvos teismai ir EŽTT nepagrįstai nevertino ir atmetė ir psichologų bei psichiatrų aukščiau pateiktas ekspertizės išvadas, kurios rodo, kad mergaitės yra veikiamos tėvo, jis jas žaloja nuteikinėdamas prieš motiną ir, trečia, jos negali objektyviai pasirinkti. Ta jų negalia ir paskelbta didžiąja geradaryste. Mat teismai labiausiai ir atsižvelgė į mergaičių norus. O visi kiti Lietuvos, neva vaikų apsaugos specialistai, kurie ateidavo į mergaičių namus, elgėsi ir rašė raštus kaip komunistai apie katalikus, kryžiuočiai apie Lietuvą arba sekliai apie meditacijos centrą.

Lietuvos ir EŽT teismai jau paskelbė savo nuosprendį psichologijos ir psichiatrijos specialistų, mūsų, bei dvasios mokslo supratimu labai žalingą mergaitėms ir dalinai - motinai. Kita vertus, Lietuvoje tai įprasta. Lietuvos valdžią ir teismus gudrumo stoka neapkaltinsi. Bet gudrumas - tai ne humanizmas, ne bendražmogiškumas. Ir gerovės, pažangos bei evoliucijos pamatas yra ne gudrumas, o humanizmas, bendradarbiavimas. Lietuva žinoma kaip žydšaudžių tauta. Ar nuteistas nors vienas žydšaudys? Ne. O pyktis Lietuvoje žydams žymiu mastu ateina iš Vatikano, katalikybės. Taip buvo šimtmečiais.

  [8]
  [8]

Ar buvo užkardyta Lietuvoje ir pasaulyje kunigų pedofilija ir nuteistas nors vienas vyskupas pedofilas, nors jau dešimtmečiais jų gyvenančios aukos kenčia ir prašo apsaugos ir teisingumo? Tik dabar ir tik užaugus dešimtims, šimtams tūkstančių pedofilų aukų, ir tai - tik ne Lietuvoje, teisingumas ir humanizmas po truputį atstatomi. Vatikanas ir katalikybė kol kas yra vienintelė valstybė ir organizacija, kurioje pedofilija yra masinė ir sisteminga. Tai natūrali pasekmė, nes kurgi nukryps seksualinė kunigų energija, jei ji represuojama ir niekinamos moterys? Į vaikus, kuriuos katalikiški Lietuvos valdžia ir Seimas labai „mėgsta“. Vaikai patys neina į bažnyčią ir globos namus. Tai vaikus tempia į globos namus ir į juos bei mokyklas atvedė kunigus ir moka jiems „sielovadinius“ pinigus. Katalikybė nemokšiškai slopindama seksualinę energiją tiesiogiai ir netiesiogiai daugina ir seksualinių iškrypėlių bei prievartautojų skaičių.

Kunigai ir katalikai viską darė ir labai pavydžiai seka, kad meditatoriai neįžengtų į mokyklas, o vaikai – į meditacijos centrus. Ir tas dvi nepilnametes jau „priglobė“. Tuo tarpu Indijos mokyklose ir universitetuose psichosocialinių įtampų ir savižudžių skaičių sumažinimui taiko būtent meditaciją.

Alegorinė istorija ir humanizmas. Pas išminčių atvedė dvi moteris, abi teigusias, kad vaikas yra jos. Išminčius pasiūlė moterims paimti vaiką už rankučių ir tempti. Pergalė ir parodys, kurios vaikas jis yra. Kai kenčiant ir klykiant vaikui viena moteris laimėjo, išminčius vaiką atidavė kitai, paaiškinęs, kad nė viena motina neištrauks rankučių savo vaikui. Tokia pati tiesa yra ir ginčo dėl vaikų tarp tėvo ir motinos byloje, ypač kai tėvas išsukinėja vaikų ir jų motinos rankas. Tegul ir psichologiškai.

  [9] 
[9] 

Dėl tėvo, valdžios ir teismų priespaudos mergaitės, turinčios atmesti savo motiną, niekada gerai nejus savo kūno, negalės atsipalaiduoti, gerai jausti savo moteriškumo, motiniškumo, meilės ir visuomet jaus baimę, kad ir iš jų taip pat gali būti atimti vaikai. Jos jaus ir konfliktą su vyrais, nes jų patyrimu, vyrai nuteikinėja dukras prieš jų motinas, kuriomis jos ruošiasi būti. Tai jau yra jų pasąmonėje. Specialistai tai ir vadina mergaičių psichosocialinės raidos apsunkinimu. Iš tikrųjų mergaitės jau suluošintos dvasiškai.

Tėvas tokių poelgių atveju taip pat reikšmingai sužaloja save ir visuomet tai ardo jo artumą su moterimis ir vaikais. Taip veikia psichologijos, meilės ir dvasios dėsniai. Laimės ir meilės ieškantiems vyrams taip elgtis niekuomet nereikėtų. Vyrai patys neturėdami laimės ir meilės, negali jomis dalintis ir su kitais.

Ilona Gineitienė, gynusi dukras, jų teises ir nenuteikinėjusi jų prieš tėvą, liko su savo šaknimis ir savo sparnais, ir galės toliau augti. Tai ir yra tikrasis humanizmas. Atrodo, tik ji su meile ir humaniškai ir buvo įgali auginti dukras. Dabar jas beveik galutinai atėmus, jai teks netektį ir vidinį skausmą transformuoti į meilę. Bet tikras skausmas kuria ir tikrą laimę, meilę.

[10]

Gyvenimas ir ateitis atneša mūsų darbų vaisius. Kita vertus, Lietuvos katalikiškų seimūnų, valdininkų, teisininkų darbo vaisių skonį jau šiandien parodo gyventojų savijauta, jų bėgimas iš Lietuvos ir statistika, o jų skonis ir taip yra aiškus įžvalgesniam žmogui. Jų darbams trūksta humanizmo, nuoširdumo ir meilės. Tai įdėkime. Ir dar pridėkime. Ne minties, o sąmoningumo. Tuomet gims aukščiausia galima gerovė, laimė ir meilė.



Prembuda, Ojas, 2010-08-02




[1] Paveikslėlis iš shapkino.ru
[2] Paveikslėlis iš www.teatreetells.ca
[3] Nuotraukos iš Meditacijos centro Ojas archyvo
[4] Paveikslėlis iš 4.bp.blogspot.com
[5] Paveikslėlis iš stjohnsvaldosta.blogspot.com
[6] Paveikslėlis iš thehostess.files.wordpress.com
[7] Paveikslėlis iš www.wyomingcatholiccollege.com
[8] Paveikslėlis iš necropolitica.com
[9] Paveikslėlis iš www.ontariofamilylawblog.com
[10] Nuotrauka iš Meditacijos centro Ojas archyvo






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551   | tel. (8-5) 2153398    
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos