LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Kaip gimsta teisimas, galvojimas? Ar jis buvo būtinas evoliucijoje?*

  

Labai svarbu suprasti teisimo, galvojimo priežastis, turėti teisingą viziją, perspektyvą. Tai padeda darniai sujungti dvasią su protu ir kūnu ir gyventi turtingai bei dvasingai. Į teisimą pažiūrėkime plačiau ir giliau – mokslininko ir mistiko akimis. Dvasios ir materijos susijungimo atspindžius lengvai galima įžvelgti pasaulyje, gyvybėje. Kas turi akis, mato. Iš kur ir kaip atėjo gyvybė, į kur ji juda? Kokie jos požymiai, pakopos? Mokslas jau ganėtinai giliai atsakė į šį klausimą ir tai nuostabiai sutampa su budų atverta tiesa.

Visas mokslas liudija, jog žmogus nebuvo sukurtas, o evoliucionavo. Evoliucionavo iš sąmonės, iš sąmoningos tuštumos, iš tuštumos. Sąmonė nemateriali. Tai Rytuose atverta tiesa, kurią gali patirti kiekvienas. Į ją ir sugrįžta. Evoliucija ateina iš vidaus, iš vidinės potencijos. Tai jūs galite patirti ir stebėdami, kaip ateina veiksmas iš vidaus iki kūno, iš bemintės sąmonės iki kūno, kaip kristalizuojasi veiksmas. Meditacija tai įgalina stebėti. Bet jūs tikriausiai įstrigsite mintyje ir visa jūsų kelionė pasibaigs beveik ir neprasidėjusi.

Ar kūnas seka protą, sąmonę, ar sąmonė seka protą, kūną? Mokslininkai ir materialistai sako, jog protas seka kūną, o mistikai teigia, jog kūnas seka protą, o protas – sąmonę. Jie sąmonę patiria atskirai nuo kūno ir rado, jog kūnas ir protas yra beveik mechanika, o laisvė ir atsakomybė yra tik sąmonėje. Atsakymas priklauso, ar jūsų veiksmas ateina iš vidaus, ar iš išorės. Jei iš vidaus, tai jūs esate mistikas, meditatorius, jei iš išorės, tai jūs esate materialistas ar mokslininkas. Pradžioje pažiūrėkime, kaip gimsta daiktas, kaip jis tobulėja. Ar tobulėja pats daiktas, ar jį tobulina tobulėjanti sąmonė, protas? Kaip vyksta, pavyzdžiui, kompiuterio „evoliucija“. Patys kompiuteriai neevoliucionuoja. Tik susidaro jų evoliucijos įspūdis, nes evoliucionuoja, – o gal geriau sakyti bunda – juos kuriančio žmogaus sąmonė, kuri tobulina protą ir tik po to protas per rankas ir instrumentus tobulina kompiuterių konstrukciją bei savybes. Kompiuteriai „evoliucionuoja“ jau apie šešiasdešimt metų ir gal tai tęsis dar kelis šimtus milijonų metų. Panašiai šimtus milijonų metų „evoliucionuoja“ ir augalų bei gyvūnų kūnai, ląstelės, nors gyvoje gamtoje proto ir kūno sąveika yra artimesnė, takesnė, nes vyksta per organines medžiagas.

Gyvybės evoliucijoje dvasia juda link materijos, materija – link dvasios. Atsiranda vitališkumo tekėjimas, bunda individo sąmoningumas, sąmonė. Panašiai žmogaus sąmonė bunda kiekvieną rytą. Nuo gyvybės atsiradimo pradžios Žemėje iki dabar praėjo apie keturis milijardus metų, o žmogaus kūnas toks, koks jis yra dabar, atsirado tik maždaug prieš du šimtus tūkstančių metų. Tuo metu, kaip teigia mokslininkai, Žemėje jau buvo neandertalietis, kuris labiau lavino kūną, ir evoliucionavo kromanjonietis, kuris vystėsi proto lavinimo keliu. Kūnas, jėga pralaimėjo protui ir neandertalietis išnyko. Protas nugalėjo kūną ir kromanjonietis išliko, nes protas yra daug sąmoningesnis nei kūnas. Bet sąmonė nepalyginamai sąmoningesnė už protą. Žmonių, prisirišusių prie proto, laukia išnykimas, žmonių, einančių su sąmoningumu, laukia neišmatuojama gerovė ir palaima.

<...> Geba galvoti yra gerai, bet be gebos negalvoti, be tylos ir ramybės tai tampa nelaime. Tai primena žmogaus gebą užkurti ugnį, bet be gebos ją užgesinti. Taip ugnis tampa gaisru. Praeityje protas davė didelę naudą, tačiau šiandien dėl proto pervertinimo žmogus prarado gebą negalvoti, gebą justi kūną ir realybę, gebą jausti ir tekėti kartu su egzistencija, gyvenimu, gebą judėti širdin. Tekėdami jaučiame lengvumą, laisvę, gyvumą, meilę, palaimą, galvodami – sunkumą, nelaisvę, tingumą, kančią.

Jeigu kitas žmogus ar aplinkinis gyvenimas neatitinka mūsų astralinio kūno – o taip beveik visuomet ir yra – atsiranda neatitikimas tarp mūsų vidaus ir išorės. Dėl to gimsta reakcija į tuos neatitikimus – mintys, vertinimai, lūkesčiai, reikalavimai, dogmos, teisė ir įsakymai, kurie ir yra šydai, blokai, varža vitališkumui, gyvybei. Dėl jų mumyse mažiau teka energijos. Be to, dėl nuolatinio galvojimo žmogus neturi ramybės, senka, prote gimsta konfliktai, įtampos, kurie persiduoda į kūną, ir jis negali nei atsipalaiduoti, nei nusiraminti.

  

<...> Jaučiant, neteisiant nepalaikoma proto reakcija į išorinį poveikį, impulsą. Tuomet esant išoriniams poveikiams prote negimsta mintys, vaizduotėje – įvaizdinimai ir įsivaizdavimai. Protas lieka tylus. Didinga tyla, didinga palaima užlies jus. Atsiverkite, absoliučiai atsiverkite. Leiskite meilei tekėti į jus ir dalinkitės vitališkumu, meile, dvasia. Pažvelkite į mylimojo akis. Tai lengviausia. Dalinkitės darna, dharma, tyla, energija. Jei jus traukia žiūrėti į mylimo žmogaus akis, jausti jo vidinę erdvę, vidines energijas, tuomet meilė, dieviškumas ir liudijimas bei meditacija – netoli. Galvojimas ir vertinimas buvo reikalingas žmogaus evoliucijai, panašiai kaip laivas perplaukiant per okeaną, bet po to laivo nebūtina vežtis ar vilkti, o jį reikia palikti. Išėjus teisimui, ateina liudijimas ir tiesa, išėjus teisimui ateina meilė ir meditacija – du sparnai skrydžiui į dieviškumą, į beribį išorinį ir vidinį dangų. Tai egzistencijos dovana evoliucionuojančiam ir bundančiam žmogui.

 

 

* - Citata iš Prembudos knygos "Meditacija – sielos dalijimasis", kurią galima rasti.  

Atnaujinta 2015-10-26






Meditacijos centras OJAS

Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |   tel. (8-5) 2153398   |   faks. (8-5) 2153507    
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob.tel. 8 685 11533  
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos