LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Kaip gimsta agresija gamtoje? Kur jos pradžia?*

Agresija yra viena iš šešių bazinių emocijų, kurias turi visi aukštesnieji gyvūnai. Prie jų dar priklauso baimė, liūdesys, pasišlykštėjimas, smalsumas ir džiaugsmas. Agresija turėjo savo vietą ir paskirtį gamtos bei sąmonės evoliucijoje. Milijonus metų ji buvo būtina saugant save, savo palikuonis ir pan. Kaip kitaip gyvūnas juos apgins, jei nebus agresijos, nebus atitinkamos energijos ir instinkto?

Paimkime pavyzdį: vaikas nori valgyti. Jeigu tėvai pasirūpins vaiko poreikiais – maistu, žaislais, saugia teritorija, meile, tai vaikas neturės agresijos. Be to, vaikas pasąmoningai derinasi į tėvus, ir jei juose nėra agresijos, tai ir vaikas paprastai jos neturės.

O štai kitoks pavyzdys. Vaikas nori valgyti, bet neturi ko. Tuomet jis pasiruošęs paimti ar atimti maistą iš kito, nes egzistencijoje visos neveikiamos dalelės ir energijos vienodai juda visomis kryptimis. Vaikas natūraliai veikia lygybės, balanso kryptimis. Jei vaikui neduosite valgyti ir neleisite paimti iš kito, vaike pradės kauptis įtampa – nepasitenkinimas, agresija, pavydas. Neleidus veikti, vaiko energija bus užslopinta, nukreipta į pasąmonę, o poreikis liks nepatenkintas. Nepatenkinamas ne tik kūno poreikis, bet ir visa vaiko būtis pajaučia netiesą, nelaisvę. Vaike gims reakcija, požiūris, jog kiti blogi, agresyvūs, nes taip elgiasi, o prote – neapykanta. Neapykanta yra agresija, nukreipta į kitą individą. Palaipsniui agresija, pyktis, galbūt ir pavydas bei neapykanta kaupsis vitaliniame bei kituose kūnuose. Vieną dieną tai prasiverš. O kiek realiai nepatenkintų poreikių ir kiek tokių slopinimų patiria žmogus nuo kūdikystės? Natūrali agresija gimsta, kai individui – gyvūnui ar žmogui trukdoma patenkinti natūralų poreikį – maisto, troškulio, miego, judėjimo, sekso, pažinimo ir pan. Taip veikia instinktyvus protas ir pasąmonė, juose ir yra agresijos pradžia. Agresija pasireiškia išorėn ir žemyn nukreipta vitaline energija. Ji gimsta ir nepatenkinus egoisto norų, ambicijų. Bet tai jau ne poreikių, o norų netenkinimo pasekmė. Poreikius reikia tenkinti, o norų ir ambicijų geriau iš karto nemaitinti ir netenkinti.

Jei žmogaus poreikiai, norai ir energijos dažnai ir ilgai yra slopinami, jame išsivysto nevisavertiškumo kompleksas, depresija, savižudžio ar žudiko savybės. Jei vaikas dažniau girdėjo slopinimą: „To nedaryk, tas negalima“ ir negirdėjo: „Daryk taip. Aš tave myliu“, noras griauti, niekinti, naikinti gali viršyti ūpą gyventi, kurti, mylėti. Gimė žudikas – kitų ar savęs. Atminkime, čia svarbu ne žodžiai, o ta energija, kuri sklinda iš sakančiojo. Labai svarbu, jog sakant energija sklistų iš širdies. Tai jaučiama. Ir vaikas tai jaučia, tai įgeria. Be to, tai, ką perduodame išorėn kitam, lieka kaip reakcija ar atsakymas ir mumyse.

Aukštesniems gyvūnams nepatinka agresija, todėl jos vengia ir dalinai moka ją transformuoti į smalsumą ar džiaugsmą. Agresijos transformacija į aukštesnes energijas ir būsenas – laimę, meilę ir kūrybiškumą yra tik žmogaus potencija. Žmoguje yra natūralūs vitalinės energijos tekėjimo keliai. Kad ši energija natūraliai tekėtų, turime gyventi natūraliai, tiesiai, kūrybiškai ir mokytis iš gyvenimo patys, o po to suprasta išmintimi dalintis su kitais ir ypač su vaikais. Auginti ir mokyti, kaip jiems deramu būdu patenkinti savo biologinius, psichologinius, o vėliau ir dvasinius poreikius. Akivaizdu, jog įsakymai ir taisyklės mokymui netinka, nes ne tik neparodo poelgių pasekmių ir jų keitimo galimybių, bet ir pagal įsakymus laisvai neteka vitališkumas. Jei jis teka tik žemyn, gims agresija, o jei jis užblokuojamas – depresija. Todėl be to, ko moko Vakarų mokyklos ir universitetai, šiandien dar reikėtų žmones mokyti ir gilesnių pojūčių, emocijų, jausmų, vitališkumo, minčių ir vaizdinių kūrimo bei transformacijos. Visai lengva sukurti situaciją, kurioje pamatoma, kaip kyla pyktis, agresija, ir po to pamokyti, kaip nauja mintimi, įsivaizdavimu ar tiesiog sąmone tyliai stebint ir liudijant sukilusią energiją panaudoti ar transformuoti.

Pagaliau visus reikia supažindinti ne tik su koncentracijos, susitapatinimo, bet ir su atsipalaidavimo, atsitapatinimo, meditacijos būdais. Tai leistų pažinti giliausias ne tik agresijos, bet ir kitų emocijų bei minčių gimimo, kūrimo ir transformacijos sąlygas. To galima išmokti. Nuostabu, jog filosofai jau pradeda mokyti meditacijos vyresniųjų klasių mokinius. Tai atveria didingus šansus kiekvienam mokiniui, Lietuvai ir visai Žemei.

Meditacijos dažnai ieško ne tik agresyvūs, bet ir be energijos, baimingi, depresiški, užblokuoti žmonės. Išlaisvinus susidariusius blokus – neigiamus gyvenimo ar žmonių atžvilgiu įpročius ir nuostatas, pirmiausia pyktis bei baimės ir randami. Gyvenimas pradeda skleistis ir sušvinta visomis varsomis po to, kai tas energijas „suvirškiname“, transformuojame. Į džiaugsmą, gerovę, meilę, kūrimą. Tai natūralu ir prieinama kiekvienam.

 

* - Citata iš Prembudos knygos "Meditacija – sielos dalijimasis", kurią galima rasti.  

 

Atnaujinta 2016-05-27






Meditacijos centras OJAS

Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |   tel. (8-5) 2153398   |   faks. (8-5) 2153507    
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob.tel. 8 685 11533  
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos