LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Kai sakau netiesą, blogai jaučiuosi. Kodėl?*

II dalis

  

Mūsų savijautą dar labiau veikia mūsų pačių veiksmai. Bloga savijauta gimsta, kai kalbate ar kažką darote, bet energija beveik ar visiškai neteka, arba teka žema, grubi energija, arba ji teka neteisingais keliais. Panašiai lyg jūs sukinėtumėte rankenėles ir išderintumėte radijo aparatą ar neteisingai spaudytumėte mygtukus ir dėl to mobilus telefonas veiktų neteisingai. Akivaizdu, jog kuo situacija svarbesnė, tuo teisingos komandos, suderinimas ir sujungimas svarbesni.

Jeigu sakote netiesą, tai netinkamai keičiate astralinį kūną ir netinkamai sujungiate vidų su išore. Tai dėsnis. Jis visuomet veikia. Dėl to netekės vitalinė energija arba jos sumažės prote, vaizduotėje ir dvasioje. Iš karto ar vėliau prasidės depresija. Taip veikia net mintis ar įsivaizdavimas. Dėl to tikruose dvasiniuose mokymuose ir nurodoma galvoti, kalbėti ir daryti tą patį. Tuomet kūnai bus darnoje ir vitalinė energija tekės per visus kūnus, o jūs būsite pilni energijos ir geros nuotaikos. Astraliniame ir mentaliniame kūnuose yra panašiai kaip ir fiziniame; jei ką nors blogai padarote, bus ir blogos pasekmės. Tik subtilius kūnus mes keičiame ir transformuojame ne tiek fiziniu darbu, kiek kalbėdami, galvodami, įsivaizduodami, klausydamiesi, žiūrėdami, jusdami, jausdami, rašydami, darydami ir pan.

Tai, kad astralinio ir tuo labiau mentalinio kūno žmonės neįsisąmonina, rodo, jog jie viena kalba, kita galvoja, o trečia daro. Dėl to tarp jų atsiranda blokai, jie netinkamai sujungiami ir kaip pasekmė pradžioje jaučiama bloga savijauta, o vėliau gal net ir depresija, liga ar patiriamos kitokios nelaimės. Tai dėsnis, kurio niekas negali pakeisti. Rytuose tai vadinama karma.

Jūs galit stebėti žmonių akis... tiesiogiai ar per televiziją. Kai žmogus sako tiesą, akys beveik nejuda, yra atpalaiduotos. Jeigu akys blaškosi, šokinėja, įtemptos, sukiojasi į šonus ar panašiai, tai mažina tiesos tikimybę. Žmogus gali pasiruošti melagingą atsakymą iš anksto ir jį pasakyti beveik automatiškai, bet subtili vitalinė energija tuomet vis tiek netekės. Energija nemeluoja, energija neparsidavinėja.

Vitalinė energija gana lengvai jaučiama, patiriama – ypač jei jūs esate natūralūs, tiesūs, nuoširdūs, jautrūs, centruoti. Jeigu žmogaus energijos teka vienaip – jis taip jaučia ir mato, o daro kitaip, tuomet jo prote, širdyje ir sieloje pradeda kilti konfliktas. Iš karto po neteisingos minties, įsivaizdavimo, žodžio ar tuo labiau veiksmo sukyla įtampa jo pasąmonėje, kuri tuojau pat persiduoda išorėn link kūno ir vidun – link sielos.

Keista ir neteisinga, jog kai kuriuose tikėjimuose priimta norma daryti nuodėmes. Tai specialus savęs luošinimas. Vientisas žmogus, meditatorius nedaro nuodėmių. Jis iš karto eina su širdimi, sąmone. Taip jis gyvena iš momento į momentą, iš atsipalaidavimo į dar didesnį atsipalaidavimą, iš džiaugsmo į dar didesnį džiaugsmą, iš tylos ir ramybės į dar gilesnę taiką ir ramybę. Meditatorius padaro klaidų, bet jis tuomet jas tiesiogiai ir taiso. Jis nesimeldžia Žemei, Dzeusui ar kitam dievui, neprašo atleidimo, o labai paprastai ima ir jas ištaiso. Apie atitaisytą tiesą byloja ramybė, vidinė taika ir bemintė sąmonė. Jei jų nėra, nėra ir tiesos.

Tikėjimo tiesos žiūrint giliau išvis nėra tiesos, nes pagal jas energija lengvai ir laisvai neteka. Per subtilius kūnus, sukurtus pagal tikėjimo tiesas ir teisę, energijos teka tik esant spaudimui, įtampai. Gyvybei tai smurtas. O tai sekina, bukina, mažina jautrumą. Tuomet žmogaus nepasiekia nei kito skausmas, nei džiaugsmas. Arba pasiekia iškreiptai. Jūs kito nesuprasite ir bus taip, kaip dabar yra tarp tėvų ir vaikų, tarp skirtingų prietarų ar tikėjimų žmonių. Tekėti nepadeda teisė, žmonių ar dievų įsakymai, nes bemintė būsena pagal įsakymus, nuomonę ar tikėjimą negimsta. Patys įsakymai ateina iš minties, idėjos, proto, todėl jie niekur nenuveda. Jais širdis ir sąmonė neišvalomos. Priešingai, jais širdis ir sąmonė užteršiamos. Sąmonė išvaloma tik paleidus visas mintis, įsakymus, įsivaizdavimus, įžadus, tikėjimus ir pan. Faktiškai dauguma minčių ir visi įsakymai yra norų, melo, tikėjimų, jėgos ir smurto pasekmė. Nors už jų visų rasime tikėjimą. Tikėjimą, jog mūsų norai teisingi ir juos turime patenkinti, tikėjimą, jog melas geras, teigiamas, teisingas, tikėjimą, jog tikėjimas geras, naudingas ir panašiai. Bene didžiausią žalą daro tikėjimas, jog tikėjimas yra vertybė, jog reikia tikėti „dievų“, prezidentų, premjerų įsakymais, įstatymais. Bet koks tikėjimas sukuria sieną, įtampas ir „savą kryžių“. Faktiškai tikėjimas veikia panašiai kaip ir netiesa. Dėl to nėra gyvų maldininkų – palaimintųjų, o kita vertus, kiekvienas meditatorius jau yra palaimintasis ir palaimingasis.

Pradžioje sakoma netiesa pablogina savijautą, vėliau sukelia vidinius konfliktus, o galop įtampas, ginčus, girtavimą, narkomaniją, ligas, karus. Norint pagerinti savijautą, visų pirma reikia suderinti žodžius, mintis, įsivaizdavimus ir veiksmus taip, kad vitališkumas tekėtų, kiltų ir transformuotųsi laisvai. Tai šiek tiek įmanoma ir koncentruojant sąmonę – iki mentalinio kūno, bet iš esmės problema išsisprendžia tik medituojant ir persitvarkant iš amžinosios mūsų pusės, iš dvasinio kūno.

 

 

 

* - Citata iš Prembudos knygos "Meditacija – sielos dalijimasis", kurią galima rasti.  

Atnaujinta 2020-05-02






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2020. All rights reserved. Copyright information



Naujienos