LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Juk tikėjimas nieko bloga nemoko?*

II dalis

Tiesiogiai nesilaisvindami iš tikėjimų ir sąlygotumų smurto nesumažinsime ir laimės nepadauginsime, nes už fizinio smurto slypi gilus dvasinis smurtas, dvasinės priežastys. Tikėjimuose nėra tekėjimo, lygybės, laisvės ir tiesos. Dėl to tikėjimas trukdo tėvams ir vaikams matyti ir suprasti visą situaciją, trukdo ieškoti ir rasti gilų ir harmoningą atsakymą, dialogą, bendrumą. Bendrumui, dalijimuisi absoliučiai būtinas vitališkumo tekėjimas, jo jutimas ir jautimas. Be jo žmogus aklas, kaip ir elektrikas, nežinantis, iš kur, į kur, kodėl ir kokia teka elektros srovė. Tuomet jis blaškysis savo dogmose, nežinodamas, kaip turi būti, bet elektra neteka pagal įsakymus ir biblijas. Kaip ir vitališkumas.

Ošo pasakoja, kad jo mama niekada nedrausdavusi jam nieko daryti, o tik paaiškindavo netikusio elgesio pasekmes. Nereikia drausti vaikui kišti į ugnį pirštą, reikia paaiškinti, jog ji degina, ir pamokyti tai patirti be žalos. Taip reikia mokyti vaikus elgtis ir su šalčiu, slidumu, šunimis ir pan. Tuomet vaikui susijungs išorinis ir vidinis pasauliai, jis taps vientisas, integralus ir gąsdinimų bei rykščių nereikės. Tikėjimas labai trukdo tėvams, nes jie jau turi atsakymą; atsakymą, kuris kažkada, gal prieš tūkstantmetį tiko. Jie jau yra užprogramuoti bei sąlygoti ir negirdi vaiko bei nemato situacijos, todėl ir nežino, koks yra tiesiausias poelgis. Iš tikrųjų, bent jau iki penkerių, gal net iki septynerių metų, kol dar yra natūralūs, nesąlygoti ir atsipalaidavę, vaikai mato aiškiau nei tėvai ir šie galėtų iš vaikų daug ko išmokti.

Dievas primena šviesą. Ji būtina, bet ji nieko nepadarys. Ji gali tik šviesti. Šviesa yra bent jau besąlygiška ir nešališka. Dievas, deja, ne. Dievas, pavyzdžiui, išsirinko žydus ir krikščionis. Saulė šviečia visiems vienodai. Be to, Saulei nereikia melstis, nereikia ja tikėti. Žmogus turėtų uždegti vidinę šviesą, širdį, sąmoningumą ir visa vidine šviesa žiūrėti, kokia yra realybė, kas vyksta. Ne tikint, o žiūrint yra šansas pamatyti, suprasti ir pakeisti. Tiesios veiklos, poelgio matas yra bemintė sąmonė iki poelgio ir po jo, bemintiškumas, tyla ir ramybė. Ramybės reikia ne linkėti, o ją rasti. Saulė jums nešvies, jei neišeisite į Saulę. Ramybės ir taikos nereikia linkėti, nes jos yra arčiau mūsų nei palinkėjimas ar nerimas. Jos jau yra mūsų prigimtyje, mūsų viduje, mes tokie gimstame, bet užsidarėme nuo jų. Deja, tikintieji, visi tikintieji žiūri toli, žiūri į dievus, biblijas, pranašus ir visad pražiopso skonį, aromatą, džiaugsmą ir palaimą, paprastą ir aiškų atsakymą "čia ir dabar". Jis ir tėra tik čia ir dabar. Suaugę skaito knygas apie laimę, vaikai yra laimingi, suaugę skaito apie dvasingumą, vaikai jau yra dvasingi. Kodėl vaikai yra geri ir gražūs?

  

Meditatorius yra kaip vaikas. Natūralus, atsipalaidavęs, nesmurtaujantis ir ne tik kad ne blogas, o visad geras, visad kuriantis gėrį ir grožį savyje, aplink save ir visoje egzistencijoje. Tai pamatyti ir rasti padeda meditacija – vienintelis būdas, suderinantis individą ir visumą, vidų ir išorę. Meditatorius yra atviras ne tik kūnu, bet protu ir dvasia. Kurdamas blogį, jis iš karto tai pats junta ir jaučia, kurdamas gėrį – taip pat. Tai yra matas. Argi dešine ranka skaudiname kairę ranką? Būdamas sąmonėje negali skaudinti kito, neskaudindamas savęs. Tai ir yra kelias.

Aš nekaltinu tikinčiųjų. Bet sakau, kad padėčiai pagerinti tikėjimas trukdo, nes jame nelaimės jau užprogramuotos, kadangi elgiamasi ne iš momento ir situacijos, sąmonės, o iš praeities, iš proto. Be to, sąmonė mato, atsako, o protas tik reaguoja. Tinkamam proto orientavimui reikalinga sąmonė, visuma. Argi galima vairuoti mašiną pagal dešimt ar bent pagal tūkstantį ir vieną įsakymų? Ne. Reikia matyti. Vairuojant mašiną – ypač greitą ir dinamišką mašiną – reikia būti nors santykinai "čia ir dabar", o kartais net nesilaikyti jokių taisyklių, nes jos neaprašo visų situacijų, dėl ko gali bereikalingai žūti gyvūnas ar net žmogus. Smurtas ir žūtis net ir pagal teisę ar tikėjimą nepateisinami. Nebent pagal tiesą. Sąmonė mato visumą, protas – tik siaurai, tik tikslą. Tikslas ir protas visuomet yra siauri ir ardo visumą. Protu net kuriant gėrį sukuriamas blogis. Jeigu kūnas ir protas seka širdį, tuomet blogis niekuomet nebus sukurtas, o jei kūnas ir protas seka sąmonę, tuomet visuomet bus sukurtas tik gėris ir grožis, tuomet blogis neįmanomas, nes sąmonėje suderinamas individas su visuma, vidus su išore, kūnas su dvasia. Tikėjimas, kaip ir bet kuri logika ar šventraštis, turi taikymo sritį, bet gyvuose dalykuose jis duoda mažai naudos. Dabar – daugiau žalos, nes atsivėręs pasaulis tapo didesnis už bet kurį tikėjimą. Žmogui nepakanka nesimokyti blogio ir nepadaryti nieko bloga. Tai nebus laimingas žmogus. Laimės ir palaimos žmogui absoliučiai reikalingas ne tikėjimas, o atsipalaidavimas ir meilė, gėris ir grožis. Visos pusės, visi atspalviai.

 

 

 

 

* - Citata iš Prembudos knygos "Meditacija – sielos dalijimasis", kurią galima rasti.  

Atnaujinta 2020-03-09






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551      

Telefonais atsakome I-V 9-12 val., VI 14-17 val., išskyrus per meditacinius kursus

el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2020. All rights reserved. Copyright information



Naujienos