LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 







Dvasios mokslas apie papildomą apvaisinimą ir meilę

Kalbame apie labai jautrų ir sudėtingą klausimą kiekvienam žmogui, Lietuvai ir pasauliui. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas penkta šešta pora be medikų pagalbos negali susilaukti vaikų.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18–49 metų) šeimų neturi palikuonių, tačiau iš jų tik mažiau nei pusė tiriasi ir vos apie 2 proc. siekia pagalbinio apvaisinimo. Taip yra, nes Lietuvoje didžioji dauguma pacientų negali net kreiptis į medikus dėl nemažos gydymo kainos. Profesionalų gydymą teikia tik privačios klinikos, o jų kaina siekia apie 10-14 tūkstančių litų, nes tyrimai ir gydymas yra gana sudėtingi. O tuos tyrimus ir gydymą gerai atlikti, pasirodo, trukdo dar ir valdžia bei senieji tradiciniai tikėjimai. Lietuvai reikalingas pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris numatytų nevaisingumo gydymo finansavimą, kaip ir kitų panašių ligų gydymo atvejais, bet kuris apsaugotų nuo kišimosi į žmogaus ir šeimos privatų gyvenimą. Būtent tokį pažangaus pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir trukdo priimti į svetimą lovą vis lendantys kunigai, vienuoliai, jų sekėjai ir jų išrinkta valdžia.

Pagal senuosius arba dar kitaip vadinamus tradicinius tikėjimus ir jų sekėjus, pavyzdžiui, vaikų tikėjimą turi apspręsti tėvai, o ar turėti ir kiek turėti vaikų besigydančioms nuo nevaisingumo poroms, turi apspręsti kunigai, vienuoliai ir vienuolės bei jų sekėjai.

E. Čepulionytė savo straipsnyje Delfyje [ 1] per daug apibendrintai teigia, kad tokius retrogradiškus ir nežmoniškus principus kiša religinės organizacijos. Ne. Kiša tik seni, tradiciniai, net vaikus aukojantys savo dievams tikėjimai. Naujos religijos eina su gyvybe, jos puoselėjimu ir saugojimu ir su pažanga. Naujos, ypač meditacinės religijos, palaiko humanišką ir pažangų technikos ir technologijų naudojimą papildomam apvaisinimui ir yra už nesikišimą į privačią žmonių ir šeimų sritį kuriant gyvybę, gimstant ir mirštant.

Ar turėti ir kiek turėti vaikų besigydančioms nuo nevaisingumo poroms, nulemti nori tik senieji tikėjimai, jų kunigai, davatkos bei sekėjai ir tai neturi nieko bendro su naujosiomis pažangiomis religijomis, kurios vadovaujasi šiuolaikiniu gamtos ir dvasios mokslu.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomi du papildomo apvaisinimo įstatymo variantai. Tradicinių tikėjimų atstovų įstatyme, net papildomas apvaisinimas specialiai vadinamas niekinančiai – dirbtinis apvaisinimas, kad atstumtų nuo jo visuomenę ir seimūnus. Žinia, pats papildomas apvaisinimas yra visiškai natūralus, nes apvaisinamos prigimtinės natūralios lytinės ląstelės tik šiek tiek palengvintomis sąlygomis. Paprastai mėgintuvėlyje. Dirbtiniai yra tikėjimai, o ne papildomas apvaisinimas. Neteisinga ir žalinga infekciją mesti nuo ligotos galvos ant sveikos.

Retrogradišką, prieš mokslo pažangą nukreiptą papildomo apvaisinimo įstatymą siūlo Seimo Darbo frakcija, pažangų, palankų besigydančioms nuo nevaisingumo poroms įstatymą – seimūnas Algis Čaplikas. Toliau nenagrinėsime seimūnų, sveikatos ir mokslo argumentų, kurie jau yra pakankamai nušviesti spaudoje, o paliesime tik tai, kas dar yra mažai žinoma, bet turi lemtingos įtakos gyvybės pradžios ir papildomo apvaisinimo diskusijai.

Šiandien, greta medicinos praktikos ir gamtos mokslo, būtina atsižvelgti ir į dvasios mokslo argumentus, kuris Lietuvoje bei Vakarų pasaulyje vis dar mažai žinomas. Šiuolaikinis dvasios mokslas tyrinėja ir atsakinėja į klausimus, kaip gimsta ir evoliucionuoja gyvybė, kaip gimti, gyventi ir mirti džiugiai, laimingai. Dvasios mokslo metodai yra panašūs į gamtos mokslo, yra patikrinami, bet yra dar jautresni, harmoningesni ir pažangesni. Dvasios mokslas remiasi įžvalga, eksperimentu, potyriu ir liudijimu. Jo pamatas yra meditacija, kuri įgalina matyti, patirti ir liudyti gimimą, mirtį, pomirtinį gyvenimą, reinkarnaciją ir panašiai. Meditacijoje matome atsakymus ir į žmogaus kūno pradėjimą, formavimąsi, gimimą, susijungimą su kūnu ir atsiskyrimą bei mirtį. Jeigu panašių fenomenų religijoje nėra ir jų netyrinėja, tai tebus siauras tikėjimas be tiesos, gal net sekta.

Dar vaikystėje pamačiau savo atėjimą į šį gyvenimą. Tai giliau nei fizinė atmintis ir to pamiršti neįmanoma. Meditacijoje aš prisiminiau save prieš gimimą ir po jo ir matau, kad tai yra sveika ir natūralu. Tai - dvasinio sveikumo požymiai. Jie atpalaiduoja, įkvepia. Ošo tik gimęs tris dienas nevalgė ir taip užbaigė praėjusiame gyvenime pradėtą 21 dienos dvasinę praktiką su badavimu. Jo motina patvirtino, kad niekas tris dienas negalėjo įduoti jam maisto, o po trijų dienų lyg nieko nebūtų atsitikę, Ošo pradėjo valgyti. Netolimos praeities prisiminimai yra naudingi visiems, nes pamatome, iš kur ir į kur einame. Žinoma, po tokių prisiminimų negali likti tikintis. Bet ir tikintieji, kaip ir pradinukai ar gimnazistai, gali būti nuostabūs, jei žino, iš kur atėjo ir kur eina.

Žmonių labui būtina atskirti religiją ir dvasios mokslą nuo tikėjimo. Kaip ir mokslą nuo tikėjimo ir politikos. Religijos yra grįstos dvasios mokslu, tikėjimai – įpročiais, papročiais, įsakymais, taip vadinamais apreiškimais, mitais, dažnai ir nemokšiškumu. Neretai katalikiški akademikai bando Kristaus tikėjimą, katalikybę pateikti kaip mokslą. Kadangi joje nėra eksperimento, atsikartojimo, hipotezės ar, dar geriau, įžvalgos, tai ji ir tėra tikėjimas, tradicija. Tikėjimus vadinant religija, infekciją vadinsime gydymu ir tai sukels daug ligų, daug nelaimių. Deja, bet taip daroma net Lietuvos vyriausybės ir Seimo prakišinėjamame Lietuvai šiais 2010 metais naujajame religinių bendrijų ir bendruomenių įstatyme. Kol kas tai katalikiškos Lietuvos vyriausybės projektas. Jame katalikai ir jų prieteliai iškilmingai pasivadina „tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos“ tikinčiaisiais, o kitiems, kad katalikams būtų pamatas puikuotis savimi, suteikiamas niekinantis „tradicine nelaikomos religinės bendruomenės ar bendrijos“ tikinčiųjų pavadinimas.

Analogiškai pagal katalikų ir jų ginklanešių terminologiją naujajame Lietuvos tikėjimų įstatyme, pasaulyje liks lietuviai ir lietuviais nelaikomi žmonės. Kiti pasaulio žmonės galės būti pavadinti žmonėmis tik tuomet, kai lietuviai katalikai šalia savęs turės omenyje ir juos. Kitaip pasaulio žmonės - ne žmonės. Tikrai, tikėjimai – žemiau proto.

Pagal naująjį Lietuvos katalikišką-komunistinį tikėjimo įstatymą budizmu, induizmu ir islamu tikintys piliečiai nebus laikomi tikinčiaisiais, o tik niekinančiai – tradicine nelaikomos religinės bendruomenės ar bendrijos tikinčiaisiais. Prie jų priklausys ir tikintieji, kad katalikų Dievo nėra ir tikintieji komunizmu. Svarbiausia bus ne tai, kas ir kuo yra, o tai, kuo juos laikys katalikai. Juk jie ir žydai yra saviškio Dievo išrinktieji. O tai ne dievo Neptūno ar deivės Kali išrinktieji. Pagal naująjį Lietuvos 2010 metų tikėjimo įstatymą vėliau turės elgtis ir gamta, mokslas, visata. Įstatymo įgyvendinimas kelia abejonių, nes jame nėra tiksliai paaiškinta, kas tie laikytojai ir kokie jų argumentai tokiai supriešinančiai visuomenę terminologijai bei iš kur bus imami pinigai jo įgyvendinimui. Aišku, naujasis įstatymas numato privilegijuotą katalikų gyvenimą, mokesčius ir mokymą, bei jų ir kitų tikėjimų žmonių apvaisinimą ir numarinimą pagal krikščionių tikėjimą.

Tikros religijos, religijos, pažinusios kūną, dvasią ir jų susijungimo mokslą, religijos, pažinusios kūno pradžią, reinkarnaciją, yra ne tik už papildomą apvaisinimą, bet ir net už humanišką, meile užpildytą klonavimą. Tai jau atliekama su gyvūnais ir duoda nuostabius vaisius.

Paprastai senųjų tikėjimų sekėjų argumentai papildomo apvaisinimo draudimui remiasi tikėjimu, kad embrionas jau neva esąs žmogus, nes turi visą genomą. Jie nekalba apie sielos buvimą embrione tiesiogiai, nes to nežino, to visiškai netyrinėjo, o jų dievai apie embrioną nieko nėra pasakę. Paprastai ir didingiausi tikinčiųjų dievai žino tik tiek, kiek prieš kelis šimtmečius žinojo mokslininkai. Čia turima omenyje pasaulio sandara, visatos ir gyvybės evoliucija, ekologija, gyvybės pradžia ir kiti pamatiniai dalykai ir fenomenai. Šiandien žinoma, kad ir odos ląstelė, kurių tūkstančiai kas minutę nukrinta nuo žmogaus kūno, turi visą genomą ir iš jos galima klonuoti kūnus ar jų dalis. Žmogų galima klonuoti ir tik iš vyriškos ar moteriškos lytinės ląstelės. Tokie gyvūnai jau yra klonuoti. Ar jie dėl to ne gyvūnai, kad neatitinka krikščionių tikėjimo? Gal geriau pakeisti atsilikusį tikėjimą pagal gyvenimą, mokslą ir tiesą, nei bandyti juos nutempti iki savęs. Kitaip visi normalūs žmonės pabėgs iš Lietuvos. Liks tik atsilikę tikintieji. Odos ląstelę, turinčią visą genomą, nėra nei protinga, nei humaniška vadinti saugotina gyvybės forma ir aplink ją šokinėti. Tuo labiau, kai beveik tokia pati gyvybės forma tų pačių sekėjų yra valgoma. Kartu su visu genomu.

Kodėl gebančiai mylėti moteriai humaniškoje ir pažangioją šalyje nepasigimdyti vaiko su kūnu, panašiu į jos kūną, pasinaudojant klonavimu? Žinoma, egoistams vyrams tai būtų šokas. Bet geriau su meile pradėtas kūnas klonuojant, nei per prievartą pradėtas tradiciškai. Dvasinio mokslo žiniomis ir meditatorių patyrimu, ateinančios prie pradėto ir augančio kūno sielos humaniškumas ir sąmoningumas labai priklauso nuo mylėjimosi kokybės. Prievartinis seksas sudarys prielaidas įsikūnyti Stalinui, Hitleriui, fanatikui, inkvizitoriui, klonavimas – tarpinio sąmoningumo sielai, o mylimųjų mylėjimasis sudarys sąlygas gimti talentui, genijui ar budai. Kuo daugiau meilės sukuriama mylintis, tuo aukštesnio sąmoningumo siela pasieks embrioną ir vaisių. Sąmoningiems žmonėms žinoma, kad kūnas - tai dar ne vaikas. Vaiku kūnas tampa tik prie jo prisijungus sielai. Tai – vaiko gimimas. O kūnas tampa lavonu, sielai atsiskyrus nuo kūno. Tai žmogaus mirtis.

Žmogaus gyvybės pradžia pagal Tibeto mediciną [2]

Medikai ir mokslininkai nustatė, kad tik apie ketvirtadalis pradėtų embrionų išgyvena. Kiti trys ketvirtadaliai žūva. Su tuo sutinka ir dvasios mokslo atstovai. Pavyzdžiui, Tibeto medicinos žinovai [ 2, 3] nustato tokias penkias pagrindines sąlygas, kad prasidėtų žmogaus kūnas ir gimtų žmogus: 1. Geros kokybės tėvų energija; 2. Sveikos lytinės ląstelės; 3. Bardo ar anapusiniame kelyje klajoja laukianti gimimo siela; 4. Yra karminis ryšys tarp klajojančios sielos ir tėvų; 5. Penki kosminiai elementai yra harmonijoje. Jeigu aukščiau paminėtų sąlygų nėra, siela arba iš viso nesąveikauja su besiformuojančiu embrionu, arba jis vėliau žūva. Dvasios mokslo tyrimais ir žiniomis, siela paprastai preliminariai susijungia su vaisiumi apie 4-6 mėnesį, o patikimai ir galutinai siela su kūnu susijungia per pirmą įkvėpimą ir atsiskiria - per paskutinį iškvėpimą.

Mokslininkai iš odos ląstelių jau gali klonuoti gyvybes. Labiausiai tam tinka žinios ir meilė. Dievas gyvybės pradžiai nereikalingas. Tai jau akivaizdu, ir tai, suprantama, labai gąsdina kunigus, nes jei jų dievas nereikalingas, tai ir jie nereikalingi. Gyvybei reikalinga ląstelė, kurioje jau yra daugiau gyvybės, dvasios ir meilės, nei visuose tikėjimuose ir jų bažnyčiose kartu sudėjus. Padėjus ant žemės bet kurias gyvas ląsteles po tam tikro laiko visuomet rasime evoliucionavusią gėlę, o vėliau ir - žmogų. O padėjus šventraščius, bažnyčias ir biblijas – pelėsių ir puvenų krūvą. Ne žmogus turi tarnauti šventraščiams, tikėjimams ir jų dievams, kaip dabar yra Lietuvoje, o šventraščiai ir tikėjimai - žmogui, humanizmui.

Dinozaurai neevoliucionavo link
jautrumo ir emocijų, todėl išnyko
Beždžionžmogiai neevoliucionavo
link jausmų ir proto, todėl išnyko
Tikintieji šneka apie tiesą, o
meluoja [4, 5]; kalba apie taiką,
o nuolat mušasi ir kariauja.
Foto: Muštynės Jeruzalės bažnyčioje.

Žinoma, humaniškam ir sėkmingam, pažangiam papildomam apvaisinimui ir klonavimui dar reikiažinių, dar daugiau reikia meilės ir sąmoningumo. Bet tam mes ir gimėme, kad tai savyje ugdytume ir tuo naudotumės, tą skleistume.

Tie, kurie per kitų galvas įkopė ir yra valdžioje bei dalijasi litus ir europinigus, paprastų ir natūralių žmonių nesupranta, nes žiūri į juos ne tiesiogiai, o per taip vadinamų savo šventraščių inkvizicines, klasines, tautines ir kitokias prizmes, o tiksliau šukes. Todėl ir nemato. Tai gresia išnykimu.

Valdžia ir fanatikai elgiasi kaip dinozaurai. Dinozaurai neevoliucionavo, kaip ir tikintieji, o gyveno kaip dievai savo ambicijomis, norais, draudimais, įsakymais, jėga, svoriu ir dydžiu. Bet jie maždaug prieš 65 milijonus metų išnyko, nes neevoliucionavo ir atsiliko. Juos pakeitė pažangesni emocionuojantys ir net šiek tiek protaujantys žinduoliai. Vėliau išnyko ir dauguma menkai protaujančių žmonių pirmtakų - beždžionžmogių. Jie irgi buvo per daug savanaudiški, nenorėjo protingėti ir teisingėti. Juos maždaug prieš 200 tūkstančių metų pakeitė pažangesni ir lygiateisiškesni protaujantys žmonės.

Šiandien savanaudžiai banditai apsijungia iki kelių ar kelių dešimčių žmonių, neišsilavinę žmonės gentyse sugeba apsijungti iki kelių šimtų ar tūkstančių, nepažangiose šalyse - iki kelių ar net keliasdešimt milijonų žmonių. Bet žemės išlikimui šiandien reikia lygiateisiškai apsijungti visiems šešiems - septyniems milijardams žmonių. Tikėjimai tam trukdo labiausiai. Ypač apsišaukę išrinktaisiais ir apreikštaisiais, kai tikėjimu-susikaupimu, o tiksliau susitraukimu-įsitempimu vaikai yra sužalojami jau pačioje vaikystėje. Moksle ir ezoterikoje žinoma, kad susikaupus ir įsitempus pablogėja ir matymas, ir protavimas. Tai ypač žalinga žiemą, nors būtent tai dabar siūlo atsilikę tikintieji. Susikaupti, kai gamta ir vidus kviečia atsipalaiduoti. Ir matyti, džiaugtis.

Lietuvos ir kiti pasaulio tikintieji, kurių dabar yra dauguma, jau užteršė žemę, orą ir vandenį ir gana reikšmingai išnaudojo žemės resursus. Atsakingiems, o iš tikrųjų visiems gyvenantiems žmonėms lieka gana paprastas klausimas. Ar išnyks tik retrogradiški ir korumpuoti žmonės ir valdžia bei jų tikėjimai, tempiantys naudą ir privilegijas į savo pusę, ar ir visa Lietuva, o gal ir visa Žemė?

Nebuvimas savimi, o sekimas įvairiais žemės ir dangaus ganytojais ir dievais bei jų tarnais ir kitais išnaudotojais veda į Žemės išeikvojimą ir į jos mirtį. Tie, kurie ūpija, kad kiekvienas iš mūsų, Lietuva ir pasaulis klestėtų, gražėtų, humaniškėtų, mokykimės, laisvinkimės ir dalinkimės. Ir gimdykime, kurkime. Iš vidaus, iš širdies, iš meilės. Dar geriau – iš sąmonės.




Prembuda, 2010-12-16
papildyta 2010-12-24


[1] Ateik į šį pasaulį, mažyli!, Delfi, 2010-12-04

[2] Tibetan Embryology, Teachings on Tibetan Medicine, Dr. Pasang Y. Arya

[3] Embryological Studies in Tibetan Medicine, Tibet Journal, Winter 1999, p. 89

[4] Kodėl katalikai ir religijotyrininkai falsifikuoja ir meluoja?, Prembuda, www.dhyan.eu, 2006-02-25

[5] Kodėl katalikai fundamentalistai ir kardinolas šmeižia ir meluoja?, Prembuda, www.dhyan.eu, 2006-02-28






Meditacijos centras OJAS

Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |   tel. (8-5) 2153398   |   faks. (8-5) 2153507    
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob.tel. 8 685 11533  
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas". All rights reserved. Copyright information



Naujienos