LietuviškaiLT   EnglishEN  

Meditacijos centras Ojas
 





Bažnyčios, valdžios ir KGB sekliai Ojo meditacijos centre

Šis tekstas tėra šiuo metu tik komentaras prie "Lietuvos ryte" 2012-08-04 pasirodžiusio straipsnio " Čempionės praeitis – su tragedijos žyme ", kuriame ir gana tiksliai perteikti Ojo meditacijos centro lyderio Prembudos interviu žurnalistei Mildai Kuizinaitei, žodžiai. Straipsnyje kita informacija yra daugiausia neva religijotyrininko, vėliau tapusio kunigu Arūno Peškaičio , kunigo Edmundo Naujokaičio , kardinolo Audrio Juozo Bačkio ir kitų katalikų netiesa ir šmeižtas. Daugiametei šmeižimo kompanijai vadovavo kardinolas. Šmeižti Oją per TV3 jis išdrįso net pats. Į prašymus pateikti faktus, kardinolas įkišo galvą į smėlį ir į arkivyskupiją. O teismai Lietuvoje tuomet ir beveik dar ir dabar yra katalikiški ir juos formavo į Oją saugumiečius atsiuntęs katalikas prezidentas Valdas Adamkus.

Šiandien pasinaudojant Google ir turima Ojo meditacijos centro informacija pavyko išsiaiškinti labai keistus, šešėlį metančius faktus. Jų nepaskelbti būtų nehumaniška. Liktų arba šešėlis, arba neišaiškintas nusikaltimas.

Papildomas impulsas persekioti naujas religijas buvo 2000-04-14 kataliko premjero A. Kubiliaus įkurta inkvizicinė komisija . Kaunietis Saulius Meilutis - buvęs olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės mamos Ingridos Meilutienės vyras į LR Valstybės saugumo departamentą kreipėsi 2000-12-01. Ingrida Meilutienė lankė meditacijos mokyklos antrą laidą, prasidėjusią nuo 1999 sausio mėnesio. Ingrida buvo labai nuoširdi, atsakinga ir inteligentiška, todėl ją ir traukė Ojo meditacijos mokykla. Kitokie meditacijos mokykloje neišbūna.

Į Ojo Meditacijos centro mokyklos trečios laidos, prasidėsiančios 2001 m. sausio mėnesį, savaitgalinį  įvadinį meditacinį praktikumą Kaune, vykusį 2000 gruodžio 9-12 dieną, atėjo kaunietis Linas Machankovas, kuris vėliau kartą per mėnesį lankė savaitgalinę Ojo meditacijos mokyklą iki 2001 m. balandžio praktikumo. Oje jis prisistatė inžinieriumi. Ingrida Meilutienė žuvo ar buvo nužudyta ir numesta ant perėjos 2001-04-17. Balandžio 27-29, penktadienio vakaro, šeštadienio ir sekmadienio dienos praktikume Linas išbuvo tik penktadienį ir šeštadienį - iki 2001-04-28. Nuo sekmadienio jo meditacijos mokykloje daugiau niekas nematė.

Trečios laidos meditacijos mokykla 2001-02-25

2001-02-25 dienos trečios laidos meditacijos mokyklos nuotraukoje Linas yra Prembudos dešinėje. Mokyklietės pasakoja, kad Linas Machankovas rinko jų duomenis, viską fiksavosi, kvietė į susitikimus ir siūlydavosi apmokėti vaišes. Nesimatė, kad jis būtų atėjęs medituoti. Vis tik meditacijos mokykloje Linas elgėsi gana korektiškai, nors buvo pastebėtas galimai ne visiškai blaivas, kas yra atsitikę meditacijos mokykloje per daugelį metų gal tik du kartus. Antrą kartą žmogus buvo išvesdintas namo. Ir jis galimai taip pat buvo informatorius.

Lino ar Leono (pagal www.kgbveikla.lt ) Machankovo Ojo meditacijos mokyklos lankymo, Sauliaus Meilučio skundo Valstybiniam saugumo departamentui pateikimo, galimai kitos datos ir įvykiai,  ir Ingridos Meilutienės žuvimo datos keistai sutampa. Ar tai atsitiktinumas, ar mirties voratinklis, turėtų atsakyti faktai ir ateities tyrimai.

Google pavyko rasti tik vieną 2009-03-07 "Lietuvos ryto" komentaruose nuorodą į Liną Machankovą, kuris kartu su kitais 1986 m. vykdė specialius ministro pirmininko Algirdo Brazausko nurodymus: "117. Kauno vilkai 2009-03-07 10:20 " Ukrainoje Černobilio rajone atominio reaktoriaus sprogimas buvo tikra katastrofa kuri įvyko 1986 metais balandžio 26 dieną, valdant Sovietų valstybės komunistams. Po atominio reaktoriaus sprogimo vėjas radioaktyvias daleles negailestingai nešė į Baltarusiją ir tuometinę LTSR Lietuvą, kurioje mes savo tėvynėje gyvendami žmonės labiausiai nukentėjome nuo girtų darbuotojų sukelto sprogimo nelaimės. Buvo užteršta Baltarusijos ir Lietuvos visos šiaurės ir rytų Europos teritorija sovietines respublikas. Mus tuometinius 6 sovietų armijos rezervistus iš Kauno Auto transporto įmonės Nr. 1, Taikos pr.138, civilinės saugos tarnyba iš darbo anksti ryte nuvežė į karinio komisariato kiemą Gedimino gt. po to nuvežė į Vilnių, ministrų tarybą, pakalbėjome su ministru pirmininku Algirdu Brazausku ir kitais kagėbistais kapitonas Antanas Raščius, kapitonas Linas Machankovas, kapitonas Arvydas Pocius.  Tie niekšai mums prigrasino nepranešti giminėms kur vykstame, kitu atveju jeigu taip padarysime, tėvus ir žmonas, vaikus, pasodins į pravieniškes arba nuveš į durnyną. Šiandiena niekas mums negali padėti nes buvome sovietų tarnybos kariai."

Vėliau radome Leono Machankovo pavardę Lietuvoje pasislėpusių buvusių operatyvinių saugumiečių sąraše www.kgbveikla.lt , kur jis, gimęs 1949-09-26, pristatomas kaip Kauno 1-ojo poskyrio operatyvinis įgaliotinis, dirbęs laikotarpiu tarp 1978-08-28 ir 1986-06-27. Šio saugumiečio ir mokykliečio gimimo datos sutampa.

Po Ingridos Meilutienės žūties 2001-06-13 laikraštis "Lietuvos žinios" katalikiškame straipsnelyje rašė: "Nesurinkta duomenų ir apie nusikalstamą P.Pranaičio ar M.Vrubliausko veiklą. Nenustatyta, jog jie būtų kėsinęsi į piliečių asmenybes ar teises, jog būtų skatinę ką nors atsisakyti visuomeninės veiklos ar pilietinių pareigų vykdymo. Nieko nerasta ir apie Ošo centro atstovų siekius kam nors žaloti sveikatą. <..> Dabar neiškeltos bylos medžiaga nukeliavo į Vilniaus savivaldybių policiją. Tik abejotina, ar pastaroji sukrapštys lėšų infiltruoti kokį nors aktyvų pareigūną į neteisėtai veikiančią organizaciją, kad šis išsiaiškintų: daro ji žalą Lietuvos žmonėms ar ne." Infiltravo ir ne vieną. Bet ne į neteisėtai veikiančią, o į teisėtą, bet neregistruotą bendruomenę. Infiltravo tiesiog pinigų plovimui, nes negali rasti to, ko nėra. Kita vertus, sovietinių laikų saugumiečiai ieškojo būdų pragyventi. Ir, matyt, pragyvenimo metodai kai kada buvo panašūs į sovietinių laikų metodus. Man jie žinomi.

Aš pats buvau persekiotas LR sovietinio saugumo bent nuo 1971 m. Tuo metu Lietuva maištavo. Maištaujančius Komunistų partija ir saugumas nutarė išsklaidyti po Sovietų Sąjungą. Tų metų pabaigoje sužinojau, kad nuo 1972 metų rugsėjo mėnesio būsiu pašauktas leitenantu į sovietinę armiją. Dirbau dėstytoju Vilniaus politechnikume. Jo bendrabutyje ir gyvenau. Mano matymu, sovietinei patikrai į mano kambarį laikinai gyventi atkėlė buvusį kolegą, dėstytoją Algimantą Piliponį. Vėliau jau sovietinėje armijoje mane išsikvietė saugumas ir paaiškino, kad nutraukčiau kalbas apie žodžio ir religijos laisvės nebuvimą Lietuvoje. Ir grįžus į Lietuvą dauguma durų man buvo uždaryta. A. Piliponis buvo išsiųstas tobulintis į Prancūziją, vėliau darbui į Tunisą, o dar vėliau tapo Vilniaus politechnikumo direktoriumi ir išbuvo juo iki bene 2010 m.

Anksčiau šių faktų nerašiau nenorėdamas pakenkti Algimanto Piliponio karjerai. Po sovietinės armijos grįžęs į Vilniaus politechnikumą jutau, kad jis nori atitaisyti savo poelgį. Bene per visą Vilniaus politechnikumo istoriją vienintelis tapau statybinių būrių nugalėtoju. Komjaunimas siūlė būrį suburti į komuną. Atsisakiau, nes žmonės nebuvo tam pasiruošę. Už pergalę gavau kelialapį į Tunisą. Lenino rajono partijos komiteto sekretorius palinkėjo geros kelionės, saugumas neišleido. Panašių faktų buvo ir daug daugiau. Apie skundimo metodus dar armijoje man papasakojo kolega jaunesnysis leitenantas Anatolij Filinskij, kurį saugumas paprašė mane apskųsti ir jis apskundė. Po to atėjo nuoširdžiai atsiprašyti ir sakė apskundęs, nes norėjo geriau įsitaisyti. Panašių įdomių istorijų, suprantama, yra ir daugiau.

Anuomet armijos viešbutyje gyvenome trise iš Lietuvos. Kitas lietuvis Kęstutis Sabas man sakė, kad vienas iš pulko saugumo vadų pasirinko mane Saugumo akademijos diplominiam darbui. Abiejų lietuvio ir žydo neįtarinėjau nei anuo, nei šiuo metu. Linkiu ne tik galimai suklydusiam Algimantui Piliponiui, bet ir kitiems panašiems žmonėms gyvuoti ir keistis iš vidaus. Medituoti. Išoriniai poveikiai, tuo labiau prievartiniai, darnos ir laimės neatneša.

Jau daugelį metų bažnyčios, konservatorių ir jų policijos bei saugumo ir KGB metodai yra panašūs. Juos apramina bendras fonas. Visiškai įtikėtina, kad ir jų darbo pasekmės panašios. Žmonių žūtys yra kartais jų siekiamybė, kartais klaidos.

Medituotoja Ingrida Meilutienė (pirma iš kairės)
2000-02 Meditacijos mokykloje

Lietuvoje vaikams ir moterims yra sunkiausia. Iš vaikų ne tik tyčiojamasi, bet jie ir pedofiliuojami. Ne tik artimųjų, bet ir kunigų. Čia kai kurių kunigų ir artimųjų interesai sutampa. Pasaulyje pedofiliuoti šimtai tūkstančių, o gal milijonai, vaikų. Keisčiausia, kad valdant krikščionims šimtmečiais pedofilai kunigai, vyskupai ir popiežiai, lieka ne tik nenubausti, bet apie juos net nekalbama. Kaip ir apie mažamečių mergaičių prievartines vedybas tiek krikščionybėjė, islame, tiek ir induizme. Kad kaip nors apšmeižti mane, kunigas Arūnas Peškaitis iškreipė mano žodžius apie vaikų seksualumą. Tada jo kikenimas ir kunigų pedofilija atrodo lyg ir normalu.

Ingrida Meilutienė (trečia iš kairės)
2001-03 po dinaminės meditacijos

 

Kai kurie artimieji, kunigai ir Lietuvos valdžia šmeižimais ir terorizavimu bandė visaip neregistruoti Ojo meditacijos centro. Greta to gąsdino visus narius ir ypač moteris ir vaikus - galimai žudė, atiminėjo, uždarinėjo į psichiatrinę, mažino universitetinius įvertinimus ir kita. Žemiau pateikiame kelis pavyzdžius.

 

Medituotoja Ingrida Meilutienė - katalikų, valdžios, galimai ir vyro terorizuota ir žuvusi ar nužudyta 2001-04-17. Motina ne tik kad neteko vaikų, bet ir gyvybės. Orientyru yra kelias, kuriuo nukeliavo jos turtai.

 

 

Ilona Gineitienė - katalikų, valdžios, vyro terorizuota, priekabiaujant ir minėtam Leonui Machankovui, 2003-07-14 dėl moters meditacinės religijos Kauno teisėjos Neringos Venckienės sprendimu atimtos ir iki šiol negražintos dvi dukros.

 

 

Neringa Mockutė - katalikų, valdžios, motinos terorizuota, net grasinant sudeginti Ojo pastatus, 2003-05-07  nepagrįstai, prievartinai 52 dienom uždaryta į psichiatrinę.

 

 

Rasa Šnipaitytė - Lietuvos fizikos ir matematikos olimpiadų prizininkė ir laureatė, tarptautinės olimpiados dalyvė - katalikų, valdžios terorizuota, priekabiaujant ir minėtam Leonui Machankovui, bei sumažinant Vilniaus universiteto diplominio darbo įvertinimą nuo 10 iki 8. Darbo vadovas ir recenzentas darbą buvo įvertinę 10 balų.

Šios žinios galimai padės išaiškinti tiesą ir transformuoti klerikalinę ir vis labiau atsiliekančią Lietuvą į pažangią ir humanišką bei pagerinti Lietuvos moterų ir vaikų padėtį visuomenėje.

Platesnė informacija artimoje ateityje.

 

Prembuda, 2012-08-07






Meditacijos centras OJAS
Resortas: Miškinių km. 8, Nemenčinės sen., Vilniaus r.   |     mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)  
Buveinė: Pavasario g. 21d   |   LT-10309 Vilnius   |  mob. (8-685) 11533 (pagrindinis)   |   mob. (8-619) 11551   | tel. (8-5) 2153398    
el. p.:   |   svetainė: http://www.ojasmc.eu

© Meditacijos centras "Ojas" 2019. All rights reserved. Copyright information



Naujienos